Palangos Birutės kalno rytinėje papėdėje simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžinojo poilsio vietoje , 1965 m. pastatyta skulptūra „Tau, Birute“. Ją sukūrė žymi skulptorė, Kauno meno mokyklos auklėtinė Konstancija Petrikaitė-Tulienė (1906–1999). Skulptūrai stovi ant žemo betoninio postamento, kuriame iškaltas užrašas „Tau, Birute“.
Petras Babickas (1903–1991) ir Mykolas Ilgūnas (1871–1951), remdamiesi įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose paskelbta informacija rašo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis deivei Praurimei amžinąją ugnį žadėjusią kurstyti bajoro Vydmanto (Vydimanto, Vidmanto) dukterį Birutę Palangoje sutikęs 1343 m. grįždamas iš karo su vokiečiais. Na, o Teodoras Narbutas (1784–1864) savo darbuose teigia, kad 1382 m., mirus Kęstučiui, Birutė grįžusi į Palangą ir tarnavusi deivei Praurimei iki savo mirties – 1416 metų. Mirusi ji buvusi palaidota šventovėje – dabartiniame Birutės kalne. Literatūriniuose šaltiniuose net galima rasti ir rečiau pasitaikančių pasakojimų, kuriuose teigiama, kad Birutę, jai po vyro Kęstučio mirties sugrįžus į Palangą, čia gyvenę žvejai pagonys ją už tai, kad netesėjo dievams duoto žodžio, už Kęstučio ištekėjo, į gabalus sudraskė ir jūroje išmėtė.
Šie teiginiai nėra pagrįsti istoriniais faktais. Dėl Birutės mirties metų, jos palaidojimo vietos istorikai nesutaria iki šiol.
„Tau, Birute“ – skulptūra-reljefas. Jis metalinis, 1,5 m. aukščio. Skulptūros piešinys plastiškas, todėl žiūrint į ją iš priekio, atrodo, kad skulptūra apvali. Ji puikuojasi netoli tos vietos, kur 1928 m. buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas palangiškio liaudies meistro Igno Vilko padaryto kryžius. Kitoje parko tako pusėje yra kalvelė (kopa), vadinama Mažosios Birutėlės vardu. Šios kalvelės pietinėje papėdėje, priešais Palangos Lurdo grotą, tarpukario metais buvo padėtas akmuo, kuris žymėjo skulptoriaus Vinco Grybo (1880–1941) sumanyto sukurti ir Palangoje pastatyti paminklo, skirto Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir jo žmonos Birutės atminimui įamžinti, numatytą pastatymo vietą. Ant šio akmens taip pat buvo užrašas „Tau, Birute“. Šio paminklo statybai buvo pritaręs tuometinis Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas (1864–1944).
1992 ir 1998 m. skulptūrėlę „Tau, Birute“ buvo mėginama pavogti ir sunaikinti, tačiau abi šios istorijos baigėsi laimingai – skulptūrėlė buvo surasta ir grąžinta į ankstesnę vietą.
Vienas iš gražiausių padavimų apie kunigaikštienę Birutę yra paskelbtas 1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvės išleistame „Vadove po Palangą“. Čia rašoma:
„Birutės laikais žemaičiai garbino dievaičius. Doros mergelės pasišvęsdavo tarnystę dievaičiams. Jos kurstydavo amžiną ugnį, darydavo gailestingus darbus žmonėms ir vesdavo labai skaistų ir dorą gyvenimą. Tarpe vaidilučių buvo ir Birutė – vaidilutė-naujokė. Vieną kartą Birutė nešė savo broliams žvejams valgyti. Pavalgydinus brolius, nuėjo pas amžinąją ugnį. Buvo tai graži vasaros diena, kurioje buvo čia atvykęs vyriausias kunigas, kurs priėmė tą dieną merginas, pasiruošusias į eiles vaidilučių. Birutė taipogi stovėjo gerų mergelių eilėse ir turėjo būti tą dieną pašvęsta dievaičių tarnystei. Birutė laikė ant rankos baltą – vaidilutės – rūbą. D. Kunigaikštis Kęstutis, pagavęs baltąjį rūbą nuo Birutės rankos, įmetęs jį į ugnį, o Birutę su savim paėmęs.
Praėjo daug metų. Birutės sūnus Vytautas priėmė šv. krikštą ir buvo didžiu darbuotoju tėvynės ir krikščionijos. Birutė gi paliko ištikima tarnaitė dievaičių ir, mirusią ją palaidojo ant kalno, ant kurio degė amžinoji ugnis dievaičiams, kuriems Birutė buvo savo jaunystę žadėjusi, ident ten po mirties amžinai ilsėtųsi. O kalnas tapo Birutės vardu pramintas“.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Konstancijos Petrikaitės-Tulienės (1906–1999) skulptūra „Tau, Birute“ Palangos botanikos parke
Tekstas paskelbtas 2022-01-15
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
