2025 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui sukaks 99-eri. Genealoginis giminės tyrimas atskleidžia ne tik jo protėvių vardus, ligas, statusus ir titulus, gyvenimo pasiekimus, bet ir giminės ilgaamžiškumą, kurį JE Valdas Adamkus paveldėjo iš savo mylimos Šiaulių močiutės bajoraitės Marijos Bichnevičiūtės Adamkavičienės (1873–1971).
BAJORŲ ADAMKAVIČIŲ GENEALOGIJA
Adamkavičių giminės herbas Vadvicas
Prezidentas Valdas Adamkus yra kilęs iš bajorų Adamkavičių giminės, kurios seniausi protėviai minimi nuo XVI a. pradžios. Tai buvusi įtakinga ir turtinga giminė, valdžiusi kelias dešimtis dvarų, daugiausiai – Žemaitijoje. Remiantis lenkų istoriko Gžegožo Blaščiko (lenk. Grzegorz Blaszcyk) surinktais duomenimis, dauguma Adamkavičių neturėjo vyriškos lyties palikuonių ir savo dvarus paskirstė dukroms kaip kraitį arba buvo bevaikiai ir turtus testamentu paliko vienuolynui ar bažnyčioms. Tokiu būdu Žemaitijos giminės šaka smulkėjo. Ne visi Adamkavičiai XIX a. viduryje sugebėjo pasitvirtinti bajorystę, tačiau iš tyrimų matosi, kad tai buvo bajoriškas tradicijas ir ryšius palaikiusi giminė, kurios atstovai, net tapę valstiečiais, siekė mokslo, tapo žinomais žmonėmis.
RASEINIAI
Iki šiol buvo žinomi Prezidento tėvai Ignas ir Genovaitė Baicevičiūtė, seneliai Liudvikas ir Marija Bichnevičiūtė ir proseneliai Antanas ir Anelė Jovaišaitė. Antanas su Anele įrašyti sūnaus Liudviko santuokos Šiaulių RKB metrikoje (1893-06-26) su bajoraite Marija Bichnevičiūte. Liudviko tėvų statusas – Raseinių miestiečiai. Pirmą kartą Antanas Adamkavičius Raseiniuose paminėtas 1878 m. naujai į miestą atvykusiųjų sąrašuose. Juose nurodoma, kad Antanas, Bonifaco s., Adamkavičius su žmona Anele, sūnumi Liudviku ir dukra Juzefa pervedami iš Telšių apskr., Židikų valsč., Kentaučių valstiečių bendruomenės į Raseinių miesto valstiečių bendruomenę su pastovia gyvenamąja vieta Raseinių mieste. Šis dokumentas – labai svarbus dėl kelių priežasčių: paminėtas Antano tėvavardis – Bonifacas, ir tai, kad Antano valstietiška „registracijos“ vieta – Židikų valsčius, kuriame yra Pikelių parapija, iš kurios, kaip jau man buvo žinoma anksčiau, yra kilęs generolas Edvardas Adamkavičius, apie giminystę su kuriuo yra ne kartą minėjęs JE V. Adamkus.
Raseinių apskrities miestiečių, žydų reviziniai sąrašai 1863–1878, EAIS f. 1262, ap. 1, b. 83, l. 35.
Raseiniuose Adamkavičiai 1882 m. spalio 3 d. palaidojo 23 m. amžiaus dukrą Juzefą, sirgusią džiova. 1882 m. balandžio 18 d., būdama 50 metų amžiaus, nuo vėžio mirė Anelė Jovaišaitė Adamkavičienė.
Anelės Jovaišaitės Adamkavičienės mirties metrika 1888-04-18 Raseinių RKB, EAIS f. 669, ap. 9, b. 52; b. 73; b. 98; b. 71
Našlys Antanas, gerokai pasijauninęs, po pusmečio vedė antrą kartą. Mirė Antanas 1896 m. balandžio 13 d. nuo plaučių uždegimo, sulaukęs 65 m., nors jo mirties metrikoje Raseinių bažnytinėje knygoje nurodytas 57 m. amžius. Tuo metu jo marti Marija Bichnevičiūtė jau laukėsi pirmojo vaiko – Ignoto (Prezidento tėvo). Ignotas gimė Šiauliuose tų pačių metų spalio 21 d.
JE Valdo Adamkaus tėvai. Skirtinguose dokumentuose Genovaitės pavardė užrašyta skirtingai (Raicevičiūtė arba Baicevičiūtė). Jos tėvų pavardės nurodytos taip pat skirtingos: Aleksandras Baicevičius ir Elena Pupkevičaitė (Genovaitės ir Igno Adamkavičiaus santuokos metrikoje Kauno Karmelitų šv. Kryžiaus bažnyčioje), ir Alexander von Raicewicz ir Elena Ogonczyk Zwolska – DP (Vokietija) stovyklos kortelėje.
Pasak paties Prezidento, Šiaulių močiutė Marija buvo vienintelė Adamkavičių giminėje, kuri stengėsi palaikyti ryšį su juo, kai tėvų šeima iširo. Iš močiutės Marijos palikuonys paveldėjo ilgaamžiškumą. Ji pati mirė 1971 m., sulaukusi 98 metų amžiaus. Jos sūnus Ignas nugyveno 91 metus, duktė Filomena Tarulienė sulaukė 99 metų. Tik jauniausia Marijos duktė Janina Elžbieta Linkevičienė mirė 1943 m. tremtyje, Altajaus krašte, būdama tik 42 metų amžiaus.
PIKELIAI
Turėdama nuorodą į tolimesnę paieškos vietą ir retą Antano tėvavardį – Bonifacas, atsiverčiau Pikelių bažnytines knygas. Pikeliai – nedidelis miestelis dabartinėje Mažeikių rajono savivaldybėje, prie pat Latvijos sienos. Čia pirmieji įrašai bažnytinėse knygose su Adamkavičių pavardėmis atsiranda tik 1850 metais. Kovo 5 d. Juozapas Adamkavičius vedė Marcijoną Beišinaitę, abu jaunuoliai – iš Pikelių, abu – valstietiško statuso. Tų pačių metų pabaigoje – spalio 25 d. – Teofilis Adamkavičius vedė bajoraitę Oną Juchnevičiūtę. Juozapas ir Teofilis – broliai, kurių tėvas – mūsų ieškomas Bonifacas, o mama – Antanina Savickytė. 1854 m. vasario 18 d. šeimą sukūrė trečias brolis Liudvikas, vesdamas valstietę Teresę Valančiauskaitę. Jau gerokai vėliau už bajoro Everisto Pacevičiaus ištekėjo vienintelė brolių Adamkavičių jaunėlė sesuo Marijona, o tuo tarpu 1856 m. liepos 4 d. šį pasaulį paliko motina Antanina Savickytė, Bonifaco Adamkavičiaus našlė, būdama 60 m. amžiaus, sirgusi džiova. Jos mirties metrikoje nurodyta, kad liko sūnūs: Juozapas, Teofilis, Liudvikas, Antanas ir duktė Marijona.
Antaninos Savickytės-Adamkavičienės mirties metrika 1856 m., Pikelių RKB mirties metrikų knyga, EAIS f. 669, ap. 1, b. 1246, nr.37, l. 5
Šioje metrikoje pirmą kartą paminėtas Bonifaco sūnus Antanas, nė karto nekrikštijęs brolių vaikų, neliudijęs jų vestuvėse. Kai šeima persikėlė gyventi į Pikelius, Antanui buvo apie 19 metų. Galimai jis iškeliavo uždarbiauti į Lybavą (dab. Liepoja, Latvija), kaip tik tuo metu sparčiai augantį uostą, į kurį patraukė ne vienas Žemaitijos jaunuolis ar mergina. Galbūt dėl šios priežasties nepavyko surasti Antano santuokos su Anele (apie 1858 m.), nei jo vaikų krikšto (Juzefos apie 1859, Liudviko apie 1861 m.) metrikų.
Trys vyriausieji broliai ir sesuo Marijona Adamkavičiai visą gyvenimą pragyveno Pikelių parapijoje. Teofilis susilaukė devynių vaikų, tačiau išgyveno tik 3 dukros. Liudviko visi trys vaikai mirė kūdikystėje. Vienintelis Juozapas pratęsė Adamkavičių vyriškos linijos giminės medį, susilaukęs 8 vaikų, iš kurių 3 sūnūs sukūrė šeimas. Jo sūnus Vladislovas Antanas, gimęs 1853-05-26, vedė Petronėlę Švataitę. Du jų sūnūs – Pranciškus ir Eduardas (vėliau Edvardas) – įėjo į Lietuvos istoriją: pirmasis – vaistininkas ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, o antrasis kaip Lietuvos kariuomenės generolas.
Deja, vienas jų pasitraukė į Vakarus, kitas jėga buvo išvežtas į Rytus. Vaistininkas Pranas Adamkavičius mirė Sibiro tremtyje, generolas Edvardas su šeima emigravo į JAV.
Išklausęs mano pasakojimo, JE Prezidentas atsiduso: „Kaži, ar yra dar likęs nors vienas Adamkavičius Pikeliuose?“
TRYŠKIAI
Iš kur į Pikelius XIX a. viduryje atkeliavo Adamkavičiai, kur jų ieškoti, kai Telšių vyskupijai tuo metu priklausė 167 bažnyčios? Genealoginis tyrimas – sudėtingas procesas. Kartais daug ką lemia įdirbis, per daug metų surinkta duomenų bazė, o kartais tiesiog intuicija. Prisiminiau, kad tyrinėdama savo protėvius, gyvenusius Tryškių ir Viekšnių parapijose, mačiau kažkur ten gyvenusius bajorus Adamkavičius. Geriausias paieškos šaltinis – 1795 m. atliktas Šiaulių apskrities Tryškių seniūnijos visų gyventojų surašymas. Seniūnija buvusi labai didelė, apjungusi Tryškių, Laižuvos, Viekšnių, Raudėnų ir dalį Akmenės parapijų. Kaip tik Akmenės ir Viekšnių parapijų sankirtoje stovėjo Daubiškių dvaras ir jis turėjo karčemą. Štai toje karčemoje surašymo metu laikinai gyveno 50 metų amžiaus Juozapas, Simono s., Adamkavičius su žmona Dorote (40 m.) ir seserimi Elžbieta (30 m.). Parašyta, kad gyvena laikinai, neturėdami šiuo metu kitos vietos.
Šiaulių apskrities Tryškių seniūnijos dvarų, miestelių, raktų ir kaimų gyventojų 1795 m. reviziniai sąrašai, f. 515, ap. 15, b. 1105, l. 92–93
Matomai, matininkas Adamkavičius tuo metu gavo naują paskyrimą ir, palikęs vaikus savo tėvams, persikėlė į Tryškių seniūniją. Kaip vėliau paaiškės, visa šeimyna vėliau apsigyvens Meškių bajorkaimyje, Jono Ivanausko Paragių dvaro kaimynystėje. Vyriausia Juozapo duktė Rozalija ištekėjo už bajoro Kasparo Boguslovskio ir 1803 m. Daubiškių dvare susilaukė pirmagimio Antano, o kiti vaikai jau gimė Meškiuose. 1813 m. šiame bajorkaimyje mirė Juozapo motina, Simono našlė bajorė Liudvika Adamkavičienė (g. apie 1735 m.). Vyriausias Juozapo sūnus Vincentas su žmona Margarita gyveno Tryškių miestelyje. Jie vaikų nesusilaukė. Pats Juozapas su sūnumis Jonu ir Bonifacu bei dukterimi Pranciška jau gyveno savo Pelėdiškių vienkiemyje – Balsių dvaro kaimynystėje ant Virvytės upės kranto. Verta paminėti šio vienkiemio įsigijimo istoriją.
Šiaulių apskrities parapijų bajorų 1811 m. reviziniai sąrašai LVIA f. 515, ap. 15, b. 256, l. 159..
XVIII a. pab. carinės Rusijos imperatorienė Jekaterina II Tučių dvarą ir didžiulį žemės plotą tarp Kapėnų, Tryškių, Užlieknės, Laižuvos ir Leckavos už palankumą caro valdžiai padovanojo vaivadai Ksaverui Chominskiui. Šis prasiskolino ir jau po jo mirties (1809 m.) pagal eksdivizinio teismo 1811 m. kovo 8 d. dekretą už skolas Ksavero Chominskio turtas buvo padalintas kreditoriams (manoma, kad jų buvę net 101). To pasėkoje Tryškių seniūnijoje atsirado gausybė naujų dvarų-dvarelių, palivarkų, vienkiemių ir užusienių. Pagal minėto eksdivizinio teismo sprendimą 6 valakai (128 ha) žemės šalia Balsių dvaro atiteko bajorui Juozapui Adamkavičiui. Taip Tryškių parapijoje atsirado nauja valda, pavadinta Pelėdiškių arba Balsių užusieniu. Dėl šios priežasties 1811 m. pabaigoje buvo atliktas papildomas Tryškių seniūnjos bajorų surašymas, iš kurio ir sužinome, kad Pelėdiškiuose apsigyveno kamaris (matininkas) Juozapas Adamkavičius su sūnumi kamariu Jonu (26 m. amžiaus) ir Bonifacu (24 m. amžiaus), gyvenančiu „prie tėvo, užsiimančiu ūkiu“. 1814 m. pradžioje Jonas Adamkavičius į Pelėdiškius parsivežė šešiolikmetę bajoraitę Viktoriją Burbaitę. Gimus antram vaikui, Viktorija pasiligojo, sūnelis mirė ir Jonas su šeima persikėlė į Tryškių dvarą, kur buvo geresnės gyvenimo sąlygos ir šalia – daktaras. Tačiau, vos sulaukusi 20-ties metų amžiaus, Viktorija mirė. Jos išgyvenusi dukra Zuzana Viktorija Tryškių miestelyje, sulaukusi vos 14 metų, buvo išleista už bajoro Dzendoletos. Jos likimas panašus kaip motinos. Mirė nuo džiovos, būdama vos 23 metų amžiaus, palikusi tris vaikus. Išgyveno tik vyriausias sūnus Teofilis, palikęs gretimame Šiaudinės kaime didelį būrį palikuonių.
Juozapas Adamkavičius, palaidojęs žmoną, taip pat apsigyveno Tryškių dvare ir 1819 m. vedė bajoraitę Malgoržata Batavičiūtę. Juozapas mirė 1830 m., sulaukęs 76 m. amžiaus.
Jo dukra Pranciška 1817 m. ištekėjo už bajoro Jono Buivydo ir taip pat paliko Pelėdiškius.
Bonifaco Adamkavičiaus ir Antaninos Savickytės santuoka 1816-02-08, Tryškių RKB santuokos metrikų knyga, EAIS f. 669, ap. 1, b. 438, l. 667
Vienkiemyje gyventi liko tik Bonifacas, kuris 1816 m. vasario 8 d. vedė Meškių bajorkaimyje gyvenusią bajoraitę Antaniną Savickytę ir taip pat paliko Pelėdiškius. Pirmasis sūnus gimė ir mirė Meškiuose. Nors pagal to meto įprastą praktiką tėvoniją paveldėdavo sūnus, tačiau į Pelėdiškius iš Meškių po vyro mirties tais pačiais 1816 m. persikraustė gyventi vyriausioji Adamkavičiūtė Boguslovskienė su trimis vaikais. Ar Bonifacas gera valia jai užleido vienkiemį, ar tai buvo padaryta klasta? Daug pasako apie Boguslovskienę tas faktas, kad jai 1834 m. mirus, mirties metrikoje įrašyta „seniai netekusi palikuonių“, nors tuo metu Pelėdiškiuose jos vyriausia dukra Karolina Bytautienė laukėsi pirmagimio, kartu su ja gyveno jaunesnioji sesuo Petronėlė, o vedęs valstietę ir namus palikęs sūnus Antanas Boguslovskis keliavo iš vienos vietos į vietą, nes jam Pelėdiškiuose vietos neatsirado. Panašus likimas ištiko ir Bonifacą su šeima, keliavusio iš parapijos į parapiją, susilaukusio dešimties vaikų vis kitoje vietoje. Penki iš jų mirė, penki išgyveno. Sūnus Antanas Laurynas (Valdo Adamkaus protėvis) gimė Tryškiuose 1831-08-09. Jį pakrikštijo į Tryškių dvarą po Vilniaus universiteto uždarymo namo grįžęs aštuoniolikmetis Aleksandras Moro – būsimasis grafo Mikalojaus Zubovo asmeninis sekretorius.
.
.
Antano Lauryno Adamkavičiaus krikšto metrika, Tryškių RKB krikšto metrikų knyga 1831 m., EAIS f. 669, ap. 1, b. 688, nr. 111, l. 219
Paskutinė 1835 m. gimė duktė Marijona Rozalija. Tada pirmą kartą nurodytas Bonifaco Adamkavičiaus statusas – vienkiemininkas. Tai reiškia, kad Bonifacas dėl mums nežinomų priežasčių nepasitvirtino bajorystės. Mirė Bonifacas 1847-07-13 Šarkalnės vienkiemyje, prie senojo Tryškių–Telšių vieškelio, sulaukęs 63 metų nuo senatvės. Jis paliko našlę Antaniną ir vaikus: Juozapą, Liudviką, Antaną ir dukterį Marijoną (mirties metrikoje nepaminėtas sūnus Teofilis, nors jis tikrai tuo metu buvo gyvas. Jis kartu su motina iškeliavo į Pikelius.
Bonifaco Adamkavičiaus mirties metrika 1847-07-13, Tryškių RKB mirties metrikų knyga, EAIS f. 669, ap. 1, b. 1061, nr. 63, l. 533
Tyrinėjimo metu labai rūpėjo sužinoti, kada Adamkavičių giminė prarado Pelėdiškius, nes užaugau šalia šio vienkiemio, žinojau, kad jame gyveno bajoro Gedvilo palikuonys. Vienkiemyje likusi Boguslovskienės duktė Bytautienė paskutinį vaiką Pelėdiškiuose pagimdė 1838 m., čia jos sūnus 1839 m. mirė. Likusių trijų vaikų Bytautai susilaukė jau gyvendami gretimame Šiaudinės kaime (Papilės parapija) arba Meškių bajorkaimyje, o Pelėdiškiuose nuo 1857 m. apsigyveno bajoras Aloyzas Gedvila, ir šis vienkiemis, nors seniai netekęs savo gražaus pavadinimo, iki šiol priklauso Gedvilų palikuoniui.
ŠALTINIAI
- Grzegorz Błaszczyk, Herbarz szlachty żmudzkiej T1, ADAMKOWICZ h. Wadwicz, 37–44 psl.
- Raseinių apskrities miestiečių, žydų reviziniai sąrašai 1863-1878, EAIS f. 1262, ap. 1, b. 83, l. 35.
- Raseinių RKB santuokos ir mirties metrikų knygos, EAIS f. 669, ap. 9, b. 52; 73; b. 98; b. 71.
- Šiaulių RKB santuokos ir krikšto metrikų knygos, EAIS f. 669, ap. 12, b. 87; ap. 1, b. 23 ir 25.
- Pikelių RKB santuokos metrikų knyga, EAIS f. 669, ap. 1, b. 1136 ir b. ir b. 1213.
- Pikelių RKB mirties metrikų knyga, EAIS f. 669, ap. 1, b. 1246; Šiaulių apskrities Tryškių seniūnijos dvarų, miestelių, raktų ir kaimų gyventojų 1795 m. reviziniai sąrašai, f. 515, ap. 15, b. 1105, l. 92–93.
- Pikelių RKB mirties metrikų knyga, EAIS f. 669, ap. 1, b. 1246; Šiaulių apskrities Tryškių seniūnijos dvarų, miestelių, raktų ir kaimų gyventojų 1795 m. reviziniai sąrašai, f. 515, ap. 15, b. 1105, l. 92–93.
- Šiaulių apskrities parapijų bajorų 1811 m. reviziniai sąrašai LVIA f. 515, ap. 15, b. 256, l. 159.
- Telšių vyskupijos, Viekšnių, Tryškių, Raudėnų RKB krikšto, santuokų, mirties metrikų knygos 1805–1848 m. EAIS f. 669, ap. 1.
- Pikelių RKB mirties metrikų knyga, EAIS f. 669, ap. 1, b. 1246; Šiaulių apskrities Tryškių seniūnijos dvarų, miestelių, raktų ir kaimų gyventojų 1795 m. reviziniai sąrašai, f. 515, ap. 15, b. 1105, l. 92–93.
- Šiaulių apskrities parapijų bajorų 1811 m. reviziniai sąrašai LVIA f. 515, ap. 15, b. 256, l. 159.
- Telšių vyskupijos, Viekšnių, Tryškių, Raudėnų RKB krikšto, santuokų, mirties metrikų knygos 1805-1848 m. EAIS f. 669, ap. 1.
Dešinėje – Prezidento Valdo Adamkaus nuotrauka iš: https://byt.lt/D8rKU
Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-11-02 9:41