Kunigas Raudavičius
2013 m. išleistame iš lenkų į lietuvių kalbą išverstame Vincento Juzumo (1819–1901) darbe nurodoma, kad netrukus po to, kai 1680 m. Lenkimų ūkininkams savo jėgomis Lenkimų kaime pastatė pirmąją medinę bažnytėlę, kun. Raudavičius (Raudowicz) čia įsteigė altariją, paskirdamas jai margą žemės ir užrašydamas 1 755 rublių sumą. Vyskupijos valdžiai sutikus, jis tapo pirmuoju Lenkimų altarista.
Andriejus Stanevičius
1752 m. vyskupo Antano Tiškevičiaus Alsėdžiuose sušaukto vyskupijos sinodo metu Lenkimų bažnytėlės altarista ir filijalistas buvo kun. Andriejus Stanevičius (Staniewicz).
Juozapas Kukevičius. Dirbo Lenkimuose klebonaujant kunigui Raudavičiui (buvo antrasis Lenkimų koplyčios kunigas – altarista). Kun. Raudavičius rūpinosi mūrinės Lenkimų koplyčios statyba, ūkiniais darbais, o kun. J. Kutkevičius – daugiausiai tikinčiųjų dvasiniais reikalais.
Jis, dirbdamas Lenkimuose, buvo apkaltintas rėmęs 1831 m. sukilimą ir nubaustas – metams laiko uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną.
Simonas Lopacinskis
Simonas Lopacinskis 1793 m. spalio 29 d. buvo Lenkimų altarista, Lenkimų bažnytėlėje (buvusioje koplyčioje) pakrikštijęs istoriką ir rašytoją Simoną Daukantą,vėlesniais metais finansiškai rėmęs jį siekiant mokslų, S. Daukantas S. Lopacinskį vadino gimine ir geradariu.
S. Lopacinskis yra buvęs ir Aleksandrijos Nykryžiuotojo Jėzaus bažnyčios (Skuodo raj.) altarista. Čia jis 1814 m. gruodžio 24 d. ir mirė. S. Daukanto rūpesčiu 1814 m. ant Aleksandrijos bažnyčios lauko galinės sienos buvo pritvirtinta iki šiol išlikusi antkapinė atminimo plokštė, skirta Simonui Lopacinskiui.
Kun. Bonaventūras Mažonavičius
Pirmasis žinomas Lenkimų klebonas – kunigas Bonaventūras Mažonavičius. Jis gimė apie 1791-uosius metus.
Tikėtina, kad jis Lenkimuose iš pradžių buvo altarista, o vėliau, kaip „Žemaičių vyskupijos aprašyme“ (1899) nurodo Žemaičių katedros garbės kanauninkas Vincentas Juzumas (1819–1901), „Tais [1844] metais Žemaičių vyskupijos valdytojas kunigaikštis Simonas Giedraitis parapinėmis paskelbė aštuonias filijines bažnyčias, tarp jų taip buvo pagerbta ir Lenkimų bažnyčia. Pirmasis klebonas čia buvo vietos altarista kun. Bonaventūras Mažonavičius (Mažonowicz). Kunigas jis buvo labai pavyzdingas, turėjo gražų ir stiprų balsą.“
B. Mažonavičiui einant klebono pareigas parapijiečiai iš savo lėšų ir savo pačių jėgomis prie koplyčios 1848 m. pastatė akmeninį priestatą su bokšteliu. Tai padarius, dabartinė Lenkimų bažnyčia, anksčiau buvusi tik koplyčia, įgijo tikros bažnyčios išvaizdą. Ją 1881 m. birželio 13 d. konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius.
Kunigas B. Mažonavičius mirė 1848 m., sulaukęs 57 metų amžiaus. Jis palaidotas bažnyčios šventoriuje, dabar tik jo kapavietės nebesimato. Prie bažnyčios šiaurinės (presbiterijos) sienos iš lauko pusės yra pritvirtinta šio kunigo atminimui skirta akmeninė memorialinė lenta (jos įrašas jau sunkiai įskaitomas). Joje rašoma, kad klebonas B. Mažonavičius buvo geras kunigas, mokęs parapijiečius rašto, mirdamas savo santaupas užrašęs neturtingiesiems ir bažnyčiai. Pasak B. Kvyklio, manoma, kad B. Mažonavičiaus skirto paminklo ilgą eiliuotą tekstą parašė Simonas Daukantas.
.
Kun. Bonifacas Butkevičius
Kunigas Bonifacas Butkevičius Lenkimuose klebonavo septynerius metus, pradedant 1876 m. išbuvo klebonu Lenkimuose. B. Butkevičius gimė 1828 m., kunigu įšventintas 1858 m.
Kun. Vincentas Jazdovskis
Apie 1874 m. Lenkimuose klebono pareigas pradėjo eiti 1815 m. gimęs kunigas Vincentas Jazdovskis. Čia jis klebonavo 27-erius metus. Mirė 1874 m. lapkričio 27 d., sulaukęs 59 metų amžiaus. Palaidotas Lenkimų kapinėse.
Kun. ???? Barkauskis
XIX a. pab.–XX a. pr. Lenkimuose drbo, tautinio atgimimo idėjas skleidė kunigas Barkauskis. Už tai jis buvo perkeltas į Židikus (Mažeikių raj.).
Kun. Valerijonas Sollohubas
Kunigas Valerijonas Sollohubas yra gyvenęs ir dirbęs Lenkimuose, o kokias pareigas ėjo – nežinoma. Mirė 1879 m., sulaukęs 64 metų amžiaus, palaidotas Lenkimuose.
Kun. Adomas Sutkevičius
Kunigas Adomas Sutkevičius, gimęs 1877 m. Notėnų parapijoje. 1890 m. įšventintas kunigu ir tais pačiais metais dėl silpnos sveikatos paskirtas Lenkimų parapijos vikaru, o vėliau – altaristu. Šias pareigas bažnyčioje ėjo 54 metus (1908–1962 m.). Jam talkindavo lenkimiškis Juozapatas Černeckis.
A.Sutkevičius buvo labai gerbiamas parapijiečių už atsidėjimą kunigystei, bendravimą su parapijiečiai, kultūrinę ir švietėjišką veiklą. Mirė 1962 m., sulaukęs 85 metų. Palaidotas Lenkimų miestelio kapinėse.
Kun. Antanas Pauperas
Pauperis Antanas (1868–1898) – kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Gimė 1868 m. Vainute (Šilutės raj.). Baigė Palangos progimnaziją. Vėliau studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1896 metais. Jaunystėje susirgo džiova. Kunigavo vos du metus. Buvo paskirtas dirbti altarista į Lenkimų parapiją (Skuodo raj.). Būdamas kunigu rūpinosi lietuvybės puoselėjimu, platino „Tėvynės sargą“, Lietuvos Mylėtojų draugijos leidžiamus ir kitus leidinius, organizavo lietuviškos spaudos platinimą Lenkimų parapijoje. Pasižymėjo kaip geras pamokslininkas. Lenkimuose dirbo tik 6 mėnesius, nes 1898 m. lapkričio 10 d. (spalio 29) Lenkimuose mirė.[1] Ten jis ir palaidotas.
Kun. Jonas Vaitekūnas
Kunigas Jonas Vaitekūnas gimė 1864 m., kunigu įšventintas 1892 m., Lenkimų parapijos klebonu paskirtas 1905 metais. Čia jis šias pareigas ėjo 22 metus. Mirė 1927 m., sulaukęs 63 metų amžiaus. Palaidotas Lenkimų kapinėse.
Sereika Feliksas (1845–1913) – kunigas, literatas, spaudos bendradarbis, liaudies švietėjas, knygnešys.
F. Sereika mirė 1913 m. birželio 27 (14) d. Radviliškyje. Gimė 1845 m. Dičiūnų kaime (Pušaloto sen., Pasvalio raj.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau – Kauno kunigų sem-joje. Į kunigus įšventintas 1877 m. Iš pradžių paskirtas dirbti vikaru Kaltinėnuose (Šilalės r.), vėliau – į Dotnuvą (Kėdainių r.). Čia pradėjo mokyti parapijiečius lietuviškų poterių ir katekizmo. Tuo sukėlė didelį vietinių lenkų nepasitenkinimą, todėl buvo įskųstas caro administracijai. Po kelių mėnesių perkeltas į Dusetas (Zarasų r.). Čia taip pat tęsė jaunimo mokymą lietuviškai skaityti, rašyti, rėmė slaptas lietuviškas mokyklas, platino lietuviškas knygeles, daugiausia vadovėlius. 1885 m. vasario 18 d. žandarai susekė tokią mokyklą veikiant valstiečio J .Grigėno namuose. Policija išsiaiškino, kad joje tikybos moko kun. F. Sereika. Kunigui buvo paskirta 300 rublių bauda, jis perkeltas dirbti į Šiaulėnus (Radviliškio r.). Ten kunigas buvo ypatingoje policijos priežiūroje.
Kun. F. Sereika yra ėjęs vikaro pareigas ir Medingėnuose (Plungės r.), Laukžemėje (Kretingos r.), Tytuvėnuose (Kelmės r.). 1898 m. iš Tytuvėnų buvo išsiųstas į Kretingos bernardinų vienuolyną. Ten išbuvo du metus ir du mėnesius. Visą tą laiką ir toliau domėjosi lietuviška spauda. Jam jos į vienuolyną atnešdavo Jonas Mockus. Vienuolyne gyvenęs buvęs Tytuvėnų klebonas L.Tarvydas F. sereika įskundė policijai kaip spaudos platintoją ir skaitytoją. Per kratą vienuolyne policija pas F. Sereiką rado lietuvišką knygelę ir jam paskyrė 5 rublių baudą. Išėjęs iš vienuolyno kurį laiką darbo negavo, tai 9 mėnesius gyveno Pašiaušiuke (Kelmės raj.) ir 7 mėnesius Šiauliuose. 1901 m. buvo paskirtas dirbti į Stakių (Pamituvio) filiją, pasirūpino, kad jai būtų suteiktos parapijos teisės, pastatė naują Stakių kleboniją. Gyvendamas Stakiuose jis pirkdavo nelegaliai platintą lietuvišką spaudą ir ją dalindavo parapijiečiams, švietė jaunuomenę. Pablogėjus sveikatai, buvo paskirtas Lenkimų altarista. Čia dirbo tik 4 mėnesius. Nuo 1906 m. septynerius metus dirbo altarista Radviliškyje. Jis, žinodamas, kad trūksta lietuvių kalbos gramatikų, pats sutrumpino Antano Baranausko ranka parašytą vadovėlį ir 1896 m. savo lėšomis išleido Tilžėje, pavadinęs jį „Kalbamoksliu lietuviškos kalbos“. Juo naudojosi mokydamas kaimo jaunimą. Jis vaikams parengė ir 1898 m. taip pat savo lėšomis Tilžėje išleido „Lietuviszką pradžiomokslį“, susidedantį iš abėcėlės, trumpo katekizmo ir ministrantūros. Yra parašęs eilėraščių.[2]
Kun. Juozapas Patašius
Kunigas Juozapas Patašius, gimė 1867 metais. Lenkimų parapijos klebonu buvo 1927–1930 metais.
Andriejus Rakauskas
Andriejus Rakauskas gimė 1862 m. Ariogalos parapijos Sauskojų kaime, mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, 1878–1882 m. – Šiaulių gimnazijoje, 1882–1885 m. – Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Į kunigus įšventintas 1885 metais. Vikaro pareigas ėjo šiose parapijų bažnyčiose: Betygalos (1885–1888), Joniškio (1888–1890), Lenkimų (šešis mėnesius 1890 metais), Biržų (1890–1894. Buvo paskirtas ir Lapių bažnyčios kuratu, 1911 m. – Kurtuvėnų parapijos klebonu. Mirė 1936 m. rugpjūčio 20 d. iš Kurtuvėnų išvežtas į Šiaulių miesto ligoninę, kur buvo gydomas nuo cukraligės. Jo laidotuvėse dalyvavo 13 kunigų ir didelė minia žmonių.
Informacija apie jo mirtį ir laidotuves buvo paskelbrta 1936 m. rugsėjo 13 d. savaitraščio „Žemaičių prietelius“ skyrelyje „Savojo krašto žinios“ (p. 6).
Kun. Jurgis Andraitis
Jurgis Andraitis (1886–1958) – kunigas, pranciškonas, politinis kalinys. Gimė 1886 m. spalio 27 d. Pašaltuonio kaime (Raseinių raj.). Mokėsi Šimkaičių kaimo pradžios mokykloje, vėliau – Kaune. 1907 m. įstojo į Kaune veikusią Žemaičių dvasinę seminariją Kaune. 1912 m. gegužės 14 d. įšventintas į kunigus. Iš pradžių buvo paskirtas Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) bažnyčios vikaru. Vėliau vikaro pareigas ėjo Veliuonoje, Šilalėje, Vitebsko gubernijos Voloncės miestelyje. Buvo Barstyčių šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios, o 1930–1937 m. – Lenkimų šv. Onos bažnyčios klebonas.
1937 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Čia gavo vienuolio Pijaus vardą. 1939 m. buvo paskirtas Kretingos parapijos klebonu. 1939–1940 m. regadavo leidinį „Kretingos parapija“. 1946 m. tapo pranciškonų ordino Kretingos vienuolyno vikaru ir parapijos klebonu.
Po Antrojo pasaulinio karo palaikė ryšius su Kretingos apylinkėse veikusiais partizanais. Jis juos lankė prisidengdamas „inspekcinėmis kelionėmis“ ir rekolekcijomis. Būdamas pas partizanus sakydavopamokslus, šventindavo jų ginklus ir vėliavas. Sovietų valdžiai kilus įtarimų dėl tėvo Pijaus lojalumo, 1945 m. balandžio 15 d. jo celėje buvo padaryta krata. Jos dokumentuose nurodyta, kad kratos metu rasta gerai užmaskuota slėptuvė, ginklų, šaudmenų, rašomoji mašinėlė. Sovietai J. Andraitį Kretingos vienuolyne suėmė 1947 m. balandžio 16 dieną. 1947 m. gruodžio 20 d. SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingojo pasitarimo nutarimu jis buvo nuteistas 8 metams lagerio ir 1948 m. vasario 23 d. išvežtas į Karlagą, Karagandos sritis (Kazachstanas), vėliau perkeltas į Pesčianlagą. Į laisvę paleistas 1955 m. kovo 1 dieną. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Raseiniuose, ten 1958 m. gegužės 23 d. ir mirė. Palaidotas Raseinių kapinėse.[3]
Kun. Juozapas Mantvydas (Montvydas)
Kunigas Juozapas Mantvydas gimė 1904 m. sausio 8 d., kunigu įšventintas 1929 metais. Lenkimų parapijos klebonu buvo nuo 1937 iki 1941 metų. Prieš ta jis buvo Žarėnų-Latvelių parapijos klebonas, kur jį žmonės labai gerbė už gerus darbus (pastatė špitolę, įkūrė „Pavasario“ kuopą ir kt.)
Kun. Zenonas Butkevičius
Kunigas Zenonas Butkevičius Lenkimų parapijoje klebono pareigas ėjo nuo 1941 iki 1958 metų.
Kun. Vincentas Vėlavičius
Vincentas Vėlavičius (1914–1997) – kunigas, ???? Gimė 1914 m. vasario 15 d.
Pavandenėje (Telšių r.) dešimties vaikų Antano ir Praksedos Vėlavičių šeimoje. Jam dar mažam esant motina buvo pasižadėjusi jį išleisti į kunigus. Mokėsi Telšių pradžios mokykloje, vėliau – Kražių gimnazijoje. 1931 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1938 m. balandžio 16 d. įšventintas į kunigus. Buvo paskirtas dirbti vikaru Tauragės rajono Gaurės šv. arkangelo Mykolo parapijoje. Vėliau buvo Laukžemės (Kretingos raj.), Vilkyškių (Pagėgių sav.) ir Klykolių (Akmenės raj.) klebonas. Eidamas šis pareigas jis telkdavo katalikišką jaunimą, vadovavo jauniesiems krikščionims demokratams.
Vokiečiams okupavus Lietuvą, padedamas per savo brolį – buvusį Lietuvos karo aviacijos kapitoną Igną Vylių palaikė ryšius su antinacinio pogrindžio, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariais, Laukžemės klebonijoje įkūrė ryšių punktą. Pirmaisiais pokario metais padėjo žemaičių partizanams. Sovietų saugumiečių jį ėmė versti bendradarbiauti. Sutikimo nedavė, ėmė slapstytis. Pasivadinę kita pavarde nuo 1947 m. rugsėjo mėnesio kunigavo Kazlų Rūdoje. 1948 m. gegužės 4 d. sovietai jį suėmė. Tų pačių metų liepos 31 d. SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimu nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Komijoje (Inta, Abezė) ir Mordovijoje (Javasas). Ten dirbo medžių krovėju, kūriku, elektriku, šaltkalviu. Kalėdamas jis buvo visų gerbiamas už darbštumą ir sąžiningumą, tikinčiųjų – už atliekąmą pastoracijos darbą. V. Vėlavičius aiškindavo tikėjimo tiesas, lankydavo ligonius, beveik kasdien klausydavo išpažinčių, sekmadieniais barake, kuriame būdavo daug lietuvių, laikydavo šv. Mišias, dalydavo šv. Komuniją.
1956 m. jis buvo amnestuotas ir tų pačių metų liepos 28 d. paleistas iš lagerio. Grįžęs į Lietuvą iš karto buvo paskirtas Lenkimų klebonu. Čia dirbo 1956–1970 metais. Jo klebonavimo laikotarpiu sutvarkytas begriūvantis bažnyčios bokšts, pastatyta dabartinė varpinė, perdengtas bažnyčios stogas (priekinė dalis – skarda, likusioji – čerpėmis), išbaltintos bažnyčios sienos, perdažyti altoriai, atliko kiti remonto darbai.
1970 m. pradėjo dirbti klebonu Skaudvilėje (Tauragės raj.). Ten jis suorganizavo Eucharistijos bičiulių jaunimo grupę, kolektyviai ruošė vaikus Pirmajai Komunijai, rinko parašus po įvairiais pareiškimais dėl tikinčiųjų persekiojimo sovietinės valdžios institucijoms, bendradarbiavo pogrindžio spaudoje, rinko medžiagą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ apie tikinčiųjų persekiojimą Žemaitijoje. Jis kartu su Aldona Mantvilaite užsiėmė ir šio leidinio dauginimu bei platinimu.
V. Vėlavičiaus namuose kiek galėdamas padėdavo sovietų valdžios persekiojamiems disidentams ir pogrindžio kunigams. Palaikė ryšius su lageryje sutiktu kun. Alfonsu Svarinsku ir Tauragėje gyvenusiu buvusiu partizanu Leonu Laurinsku.
1978 m. kun. V. Vėlavičius kartu su kitais aktyviais kunigais – jau minėtu A. Svarinsku, Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Zdebskiu ir Jonu Kaunecku – įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), pasirašė daugumą jo dokumentų, adresuotų įvairioms tarptautinėms organizacijoms ir sovietų valdžios institucijoms. Tuo laikotarpiu jo sveikata jau buvo silpna, todėl sovietų valdžia, nors ir įtarė, kad kunigas nėra lojalus valdžiai, jo nesuėmė, bet visą laiką jį stebėjo – tuo užsiėmė KGB. 1984 m. jam užvesta operatyvinio sekimo byla.
V. Valavičius 1983 m. jis buvo apklaustas kunigo A. Svarinsko byloje.
Tais pačiais metais kunigas buvo paskirtas Telšius katedros altarista. Telšiuose jo namai greitai tapo aktyvesnių vyskupijos kunigų traukos centru. Susirinkę jie aptardavo opias Katalikų bažnyčios gyvenimo problemas, rengdavo bei redaguodavo pareiškimus ir protestus.
Lietuvos atgimimo metais kunigas aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrimo darbe.
1989 m. liepos 14 d. popiežius Jonas Paulius II kun. V. Vėlavičiui suteikė monsinjoro titulą. Vincentas Vėlavičius mirė 1997 m. vasario 21 d. Telšiuose. Palaidotas Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios šventoriuje.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu kun. V. Vėlavičius po mirties apdovanotas 4-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2003 m.Lietuvos katalikų akademija Vilniuje išleido Jūratės Viliūtės knygą „Brolis Vincentas“ apie Vincentą Vėlavičių.
Parengė Vilma Juozevičiūtė.[4]
Kun. Antanas Garjonis
Antanas Garjonis (1929–1997) – kunigas, klebonas. Gimė 1929 m. sausio 30 d. Kretingoje, čia mokėsi Kretingoje, o vėliau studijavo Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1960 m. balandžio 13 d. Dirbo vikaru Rietave, Salantuose, Akmenėje ir Kartenoje. Klebonavo Aleksandrijoje, Stalgėnuose ir Lenkimuose, kur jis 1970–1990 m. ėjo klebono pareigas. Čia dirbdamas pasirūpino, kad būtų suremontuotas kunigo gyvenamasis namas, sutvarkyta jo aplinką. 1990 m. jis perkeltas į Gargždus. Čia jis Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje nuo 1990 m. balandžio 10 d. ėjo vikaro pareigas. Mirė 1997 m. lapkričio 29 d. Gargžduose, gruodžio 2 d. palaidotas Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje.
Kun. Bronius Antanas Pranciškus Racevičius
Kunigas B. Racevičius, gimė 1920 m. Laukuvoje (Šilalės raj.). Kunigu įšventintas 1944 metais. Lenkimuose klebonavo 1990–2000 metais. Jis pasirūpino, kad varpų liejimo specialistas (Taikos Karalienės bažnyčios klebonas, Klaipėdos dekanas prelatas Bronislovas Burneikis perliedintų Lenkimuose 1941 m. birželio 10 d. kilusio gaisro metu ant žemės nukritusį ir suskilusį didįjį varpą). Perlydžius varpą, jis buvo įkeltas į bažnyčios bokštą 1993 m. prieš Šv. Onos atlaidus, o atlaidų metu jį pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius didįjį varpą pašventino. Tą pačią atlaidų dieną aikštelėje priešais bažnyčią buvo pašventintas ir čia naujai pastatytas kryžius (autorius – skuodiškis tautodailininkas Petras Brazauskas).
B. Racevičius mirė 2003 m. Laukuvoje (Telšių raj.). Palaidotas Laukuvos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje, čia jam pastatytas antkapinis paminklas.
Kun. Jonas Pakalniškis
Kunigas Jonas Pakalniškis (1923–2010) – kunigas, klebonas.
Gimė 1923 m. birželio 10 d. Juodupių kaime (Klaipėdos raj.) žemdirbių šeimoje. Nuo 8 m. amžiaus lankė Veiviržėnų pradinę mokyklą. 1938–1944 m. mokėsi Švėkšnos gimnazijoje. 1944 m. rudenį įstojo į Telšių kunigų seminariją. Čia, baigęs pilną filosofijos kursą, vienerius metus dar mokėsi teologijos. 1946 m. uždarius Telšių kunigų seminariją, mokslus tęsė Kauno kunigų seminarijoje.
1948 m. vasario mėnesį buvo įšventinas į kunigus.
Iš pradžių buvo paskirtas dirbti Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru, kur šias pareigas ėjo 1948–1949 metais. 1949 metais dirbo ir Mosėdžio Šv. Arkangelo Mykolo parapijos vikaru.
1949 m. birželio mėn. 7 d. sovietai jį suėmė ir nuteisė 10 metų lagerių Archangelsko srityje, kur buvo tiesiamas Šiaurės geležinkelio kelias. Ten jis turėjo dirbti įvairius darbus (kasė kanalus, pjaustė lentas). Baigė mašinisto kursus. Ilgą laiką dirbo elektrinėje mašinistu prie elektros generatorių.
Už gerą darbą iš lagerio išleistas anksčiau – po šešerių metų įkalinimo. Į Lietuvą grįžo 1955 metais. Tų pačių metų balandžio 2 d. buvo paskirtas Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikaru. Nuoto laiko vienoje vietoje ilgiau neužsibūdavo – vis buvo perkeliamas į kitą parapiją.
1956 m. gegužės 30 iki 1961 m. geužės 15 d.jis ėjo Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebono pareigas, 1961 m. gegužės 15–1963 m. gegužės 22 d. buvo Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus Parapijos klebonas, 1963 m. gegužės 22–1965 m. lapkričio 4 d. Girdiškės Švč. M. Marijos Snieginės parapijos klebonas, 1965 m. lapkričio 4–1968 m. lapkričio 22 d. – Vidsodžio Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, 1968 m. lapkričio 22–1972 m. birželio 2 d. – Aleksandrijos (Truikinų) Nukryžiuotojo Jėzaus Parapijos klebonas, 1972 m. birželio 2–1974 m. kovo 13 d. – Gargždų šv. Mykolo Arkangelo parapijos altarista, turintis ir vikaro teises, 1974 m. kovo 13–1975 m. balandžio 2 d. – Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas, 1975 m. balandžio 2–1976 m. balandžio 10 d. – Šilutės šv. Kryžiaus parapijos vikaras, 1976 m. balandžio 10– 1977 m. gegužės 24 d. – Telšių Katedros šv. Antano Paduviečio parapijos altarista, turintis ir vikaro teises, 1977 m. gegužės 24–1980 m. balandžio 21 d. – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras, 1980 m. balandžio 21–1983 m. birželio 9 d. – Gardamo šv. Roko parapijos klebonas, 1983 m. birželio 9–1986 m. gruodžio 22 d. – Alsėdžių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas.
1983 m. gruodžio 23–1986 m. balandžio 3 d. aptarnavo Kantaučių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapiją, 1986 m.balandžio 3–1986 m. gruodžio 22 d. – Lieplaukės šv. Jurgio parapiją.
1986 m. gruodžio 22–1990 m. gegužės 27 d. ėjo Laukuvos šv. Kryžiaus parapijos klebono pareigas.
1988 m. birželio 3–1990 m. gegužės 27 d. aptarnavo Požerės Kristaus Atsimainymo parapiją.
1990 m. gegužės 27–1991 m. liepos 12 d. buvo Šilutės šv. Kryžiaus parapijos altarista, turintis ir vikaro teises, aptarnavo klebono teisėmis Saugų šv. Kazimiero parapiją, 1991 m. liepos 12–1996 birželio 15 d. – Šačių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, 1996 m. birželio 15–1998 m. sausio 6 d. – Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos vikaras, aptarnaujantis klebono teisėmis Juozapavo šv. Simono ir Judo Tado bei Raudėnų šv. Baltramiejaus parapijas.
1996 m. rugpjūčio 30–1998 m. birželio 2 d. buvo Telšių kunigų seminarijos auklėtinių nuodėmklausys, 1998 m. sausio 6–1998 m. birželio 2 d.– šios kunigų seminarijos prefektas, 1998 m. birželio 2–1999 m. gegužės 24 d. – Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos altarista, 1999 m. gegužės24–2000 m. gegužės 28 d. – Viekšnių šv. Jono Krikštytojo parapijos altarista, 2000 m. gegužės 28–2002 m. rugpjūčio 27 d. – Lenkimų šv. Onos parapijos klebonas, nuo 2002 m. rugpjūčio 27 d. iki mirties – Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapijos rezidentas.
Kun. J. Pakalniškis mirė Klaipėdoje 2010 m. lapkričio mėn. 5 d., lapkričio 8-ąją palaidotas Veiviržėnų parapijos bažnyčios šventoriuje.[5, 6]
Kun. Darius Povilaitis
Kunigas Darius Povilaitis gimė 1971 m. vasario 13 d., į kunigus įšventintas 1996 m. gegužės 26 d. į kunigus įšventintas, į Lenkimus dirbti klebonu paskirtas 2002 metais. 2016 m. liepos 5 d. paskirtas Tryškių parapijos klebonu, turinčiu aptarnauti ir Kaunatavos bei Ubišks parapijas. 2023 m. vasarą jis paskirtas klebono teisėmis aptarnauti Ubiškės Šv. Angelų Sargų parapiją, jam paliekant eiti kitas iki šiol turėtas pareigas.
Kun. Antanas Beniušis
Kunigas Antanas Beniušis gimė 1949 m. birželio 14 d., į kunigus įšventintas 1978 m. gegužės 28 d., į Lenkimų parapiją paskirtas 2009 m. liepos 8 d. Čia jis ėjo klebono pareigas.
Kun. Gediminas Norvilas
Gimė 1965 m. lapkričio 6 d. Į kunigus įšventintas 1992 m. kovo 22 d. Dirbti Lenkimų klebonu paskirtas 2016 m. liepos 5 dieną. Gyvendamas Lenkimuose pastoraciniame darbe turi padėti ir Skuodo parapijoje.
____________________
[1] L: LE(B), t. 22; Lenkimiszkis. A. a. Antanas Pauperis, Lenkimų altarysta // Tėvynės sargas. – 1899, nr. 2.
[2] L: Bielinis K. Dienojant; Bičiūnas V. Kun. Jonas Katelė ir jo laikai. – Kaunas, 1934, p. 207–208; Jakštas A. [A. J.]. Kun. Peliksas Sereika // Draugija. – 1913, t. 20, nr. 81; Jakštas A. Užgesę žiburiai. – Kaunas, 1930; Knygotyra: EŽ; Knygnešys, t. 1 (2-asis papild. leid., 1938); Knygnešys, t. 3; LB, t. 2, kn. 2; LE(B), t. 27; Merkys V. DLSK; Misius K. Spaudos draudimo metai Veliuonos valsčiuje // Veliuona. – Vilnius, 2001, p. 145; Prėskienis B. Šiaulių krašto literatūros panorama. – Šiauliai, 2003; ŠAM. J-R 2796: 18861 (Jurgauskaitė M. A.a. Peliksas Sereika (rankraštis); Širvydas J.O. Biografijos bruožai; Tumas–Vaižgantas J. Kunigų vargai draudžiamuoju laiku // Tiesos kelias. – 1929, t. 1, nr. 5.
[3] Julius Kanarskas, Lina Buikienė, Jolanta Klietkutė, „Andrijaitis Jurgis“, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka: https://www.kretvb.lt/personalijos/andraitis-jurgis/ (žr. 2023.12.10).
[4] „Vincentas Vėlavičius“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/02/201402_velavicius_biog.pdf (žr. 2023.12.10).
[5] „Lapkričio 8 d. Veiviržėnuose bus laidojamas kun. Jonas Pakalniškis“, Bernardinai.lt: https://www.bernardinai.lt/2010-11-08-antradieni-veivirzenuose-bus-laidojamas-kun-jonas-pakalniskis/ (žr. 2023.12.10).
Nuotraukoje – Lenkimų šv. Onos bažnyčios altoriaus su šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūromis fragmentas. Danutės Ramonaitės-Mukienės nuotrauka
Parengė Danutė Ramonaitė-Mukienė