Nemirseta (svarbiausi istorijos faktai, datos, skaičiai)

Prie senojo kelio Klaipėda–Palanga esanti Nemirseta yra viena seniausių Lietuvos pajūrio ruožo, einančio nuo Palangos iki Klaipėdos, gyvenviečių. Žinomuose rašytiniuose šaltiniuose ji pradedama minėti XV amžiuje. Šios gyvenvietės pavadinimas įvairuoja. XV a. rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta kaip Nimmersatt, vėlesniuose kaip Nimmersath, Nymersat, Nimmersatt, Nemirzatė, o vietiniai gyventojai ją ir Nemeržate Manoma, jog gyvenvietės pavadinimas yra sudurtinis žodis, o jis susiformavo XV a., kai šiose vietose gyveno rašytiniuose šaltiniuose minimas ūkininkas Nemira. Tada prie jo pavardės buvo pridėtas kuršių žodis seta (sodyba) ir taip atsirado Nemirseta, o tai reiškia Nemiros sodyba. Ilgą laiką Nemirseta priklausė Prūsijai (buvo šiauriausia jos gyvenvietė).

  • VIII–XIII a. Nemirseta buvo kuršių žemės Mėguvos teritorijoje ir ribojosi su šalia jos buvusia kita kuršių žeme – Pilsotu.
  • IX a. II p.–XX a. pr. Nemirseta priklausė Vokietijos imperijai.
  • XIII a. Nemirseta pateko Ordino žinion. Pro šią gyvenvietę ėjo svarbus pajūrio krašto kelias Karaliaučius–Ryga.
  • 1422 m., įsigaliojus Melno sutarčiai, kai buvo nustatytos sienos tarp Ordino ir Lietuvos, per Nemirsetą ėjo pasienio ruožas, čia veikė pasienio su Žemaitija punktas.
  • 1434 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minima kelio Karaliaučius–Ryga rytinėje pusėje (dabar – pietvakarinėje kelio Klaipėda–Palanga) stovėjusi Nemirsetos karčema.
  • XV a. 4 deš. Nemirsetoje pradėjo veikti pasienio sargybos būstinė.
  • Formuojantis gyvenvietei, apie 1540-uosius metus pagrindine Nemirsetos dominante tapo pro ja ėjęs kelias Karaliaučius–Ryga.
  • 1759–1761 m. Nemirseta formavosi palei kelią Karaliaučius–Ryga kaip kaimo gyvenvietė, kurios architektūra turėjo žemaičių, kuršių iįr pajūrio krašto architektūros bruožų. Tuo laikotarpiu čia jau buvo 9 sodybos, veikė karčema, vakarinėje kelio pusėje –֪ pasienio sargybos postas.
  • 1772 m. gyvenvietėje iškilo vėjinis malūnas. Jį pastatė pajūrio žvalgas Strandreiteris (vok. Strandreiter).
  • 1773 m. pradėjo veikti Nemirsetos pradinė mokykla.
  • 1774 m. vyriausiasis amtmonas (amtmonais XVII a.–XIX a. pr. buvo vadinami Prūsijos ir jos dalies Mažosios Lietuvos netituluotas valdovo dvaro palivarko valdytojas nuomotojo ar valdininko teisėmis) gavo leidimą Nemirsetoje pastatyti karčemą.
  • XVIII a. II p. vakarinėje kelio pusėje pradėjo veikti Nemirsetos pašto įstaiga (Immersatt).
  • Paštininko Lohmejer iniciatyva XIX a. pr. Nemirsetoje, paplūdimio ruože, siekiant apsisaugoti nuo pustomų ir slenkančių kopų, pradėtos medžiais apželdinti kopos –čia buvo pasodintas pušynas. Vėliau pajūrio ruožo apželdinimo, kopų sutvirtinimo darbais rūpinosi Nemirsetos paštininkas Mellien. Apželdinus kopas, vietos gyventojams susidarė galimybė išplėsti žemdirbystei tinkamų žemių 
  • Nemirseta turėjo karališkojo pajūrio kaimo statusą, 1785 m. ji priklausė Sedvario seniūnijai, Kretingalės evangelikų-liuteronų parapijai.
  • XIX a. pr. Nemirsetos šiaurės rytinėje dalyje buvo laisvas nuo mokesčių dvarelis.
  • 1831 m. (epidemijos laikotarpiu) paštininkas Mellien pašto sodyboje karantino tikslams pritaikė pirtį ir pastatą, kuriame buvo 14 kambarių. Pasibaigus epidemijai, šis pastatas buvo rekonstruotas – čia įrengtas viešbutis, kuriame galėdavo apsistoti poilsiautojai ir kiti svečiai.
  • Nemirseta kaip poilsiui ir sveikatos stiprinimui tinkančia vietove gyventojai ėmė domėtis apie XIX a. vidurį. Didžioji dalis atvykstančių poilsiautojų čia būdavo apgyvendinama vietinių gyventojų  sodybose.
  • 1833 m. Nemirsetoje buvo 11 valstiečių, 4 daržininkų sodybų, 164 nuolatinių gyventojų. Einant metams jų skaičius augo: 1848 m. čia jau buvo 20 sodybų ir 228 nuolatiniai gyventojai. Po Pirmojo pasaulinio karo jų skaičius sumažėjo – 1926 m. Nemirsetoje buvo 197 gyventojai.
  • XIX–XX a. sandūroje Nemirsetoje, netoli jūros, iškilo keli svečių poilsiui skirti vasarnamiai, prie kelio Klaipėda–Palanga buvusios senosios karčemos sodybos vietoje, pastatytas viešbutis, kuris priklausė Karnovskių šeimai (XX a. I p. šis kurhauzas buvo vadinamas Nemirsetos maudyklių kurhauzu (vok. Kurhaus Ostseebad Nimmersatt). Čia yra veikęs ir viešnamis bei kazino. Kokios buvo anksčiau vietoje kurhauzo stovėjusios karčemos sodybos ribos, žinių neturima. Kurhauzo sodyba beveik nepakitusi išliko iki XX a. vidurio (tada ji buvo pritaikyta gyvenvietėje įkurdinto sovietinio karinio poligono reikmėms). Tuo laikotarpiu gyvenvietėje veikė ir pasienio muitinės punktas, pajūrio gelbėjimo stotis.
  • Nemirsetos gyvenvietės struktūra užbaigė susiformuoti XIX a. II pusėje. Tuo laikotarpiu jos rytinėje dalyje, netoli pasienio su Žemaitija, daugiausiai buvo  ūkininkų sodybos.  
  • XIX a. pab.– XX a. pr. Nemirsetoje pastatyta laivų gelbėjimo stotis, kurioje budėję savanoriai teikdavo pagalbą jūroje audrų metu į nelaimę patekusiems jūreiviams.
  • 1926 m. Nemirsėtos gyvenvietė užėmė 614 ha plotą.
  • Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu gyventojų skaičius Nemirsetoje labai sumažėjo. 1942 m. čia buvo tik 95 gyventojai, iš jų 7 žvejai ar žvejų šeimų nariai, keliolika ūkininkų, dauguma kitų užsiėmė statybos darbais. Baigiantis karui dalis likusiųjų Nemirsetos gyventojų jų pasitraukė į Vokietiją, o pokario metais Nemirsetos, kaip ir kitų Lietuvos vietovių, gyventojų neaplenkė tremtis. Jų vietoje ištuštėjusiose sodybose ėmė kurtis iš kitur atvykę gyventojai, tarp jų ir iš Latvijos.
  • 1946 m. Nemirsetos gyvenvietė užėmė 1338 ha teritoriją.
  • XX a. 5–6 deš. sankirtoje Nemirsetoje buvo įkurtas sovietinės armijos poligonas, dalis čia buvusių pastatų, tarp jų ir kurhauzas, buvo pritaikyti kariškių reikmėms, o kai kurie statiniai nugriauti – šio likimo neišvengė ir vasarnamiai.
  • 1946 m. gyvenvietėje pradėjo veikti poligono mokymo centras, 1952 m. įkurta radiolokacinė kuopa. Tuo laikotarpiu gyvenvietės centre buvo pastatytas mūrinis, menkos architektūrinės vertės gyvenamųjų ir pagalbinių pastatų kompleksas. Gyvenvietės rytinės dalies pastatai liko beveik nepaliesti.
  • Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, iš Lietuvos išvedant Sovietų kariuomenę, neliko sovietų kariškių ir Nemirsetoje. Ilgą laiką čia buvę pastatai, likę be šeimininkų, nyko.
  • 1958 m. Nemirseta prijungta prie Palangos, tačiau nedidelė dalis buvusio Nemirsetos kaimo priklauso Klaipėdos rajonui.
  • Į pietus nuo Nemirsetos gyvenvietės, kuri yra Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, – Pajūrio regioninis parkas, į rytus – etnografinės Anaičių kaimo kapinės. Nemirsetoje yra ir 1,7 km ilgio pėsčiųjų botaninis takas. Prie jo įrengtuose informaciniuose stenduose – daug žinių apie pajūrio augalus.
  • Nemirsetoje yra įsikūrusi Palangos karinė įgula. Gyvenvietėje yra poilsiavietė, netoli jūros – apžvalgos aikštelė, automobilių kempingas, išlikusi XIX a. pab. pastatyta senoji laivų gelbėjimo stotis. Vakarų pusėje – paplūdimys, moreninis kyšulys į jūrą. Poilsiatojų laukia svečių namai „Parko vila“ ir „Provincija“, privačių sodybų šeimininkai. Vasarotojai apgyvendinami ir poilsiui skirtuose mediniuose nameliuose, kurių yra  abiejose kelio Klaipėda–Palanga pusėse. Palangos kempinge teikiamo maitinimo paslaugos, čia siūlomos ir sportinės veiklos.
  • Neringos paplūdimys yra draugiškas gyvūnams – jame galima lankytis su savo augintiniais. Nemirsetoje yra ir nudistų pliažas.

Naudota literatūra:

  1. Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/.
  2. Grajauskienė Livija, „Nemirsetos kurhauzas – nepelnytai užmirštas, bet mena ilgaamžę istoriją“, Palangos tiltas, 2013-11-14, 2013-11-18, https://www.palangostiltas.lt/nemirsetos+kurhauzas++nepelnytai+uzmirstas+bet+mena+ilgaamze+istorija,7,2,4252.html,  https://www.palangostiltas.lt/nemirsetos+kurhauzas++nepelnytai+uzmirstas+bet+mena+ilgaamze+istorija,7,2,4261.html (žr. 2021-11-15).

 

Parengė Danutė Mukienė

 

D. Mukienės nuotraukoje – Nemirsetos kempingo miestelio pastatas

 

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“


 

Smush Image Compression and Optimization