„Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“

       
Palangos ie Šventosios istorija (svarbiausi įvykiai, datos, skaičiai)
Leidiniai apie Palangą
Virtualios parodos 1 virtualus turas „Palangos piliakalniai, šventvietės ir senovės gyvenvietės ir žemės“ 2 virtualus turas „Palangos kurorto kūrimosi liudininkai, istorijos fragmentai“

3 virtualus turas „Palangos Tiškevičių rūmai, senosios vilos ir jų architektūra“ 4 virtualus turas „Palangos Birutės (miesto botanikos) parkas ir jo kūrėjai, puoselėtojai“  5 virtualus turas „Palangos kultūros, švietimo raida ir jos žymiausius įvykius liudijantys objektai“ 6 virtualus turas  „Palangos meno ženklai, paminklai“

7 virtualus turas „Palangos bažnyčios ir kiti sakraliniai objektai“  8 virtualus turas „Šventosios ir Būtingės kultūrinio turizmo objektai“ 9 virtualus turas „Senosios Palangos gyvenvietės anksčiau ir dabar“ 10 virtualus turas „Palangos didžiavyriai“
   
Padavimai, legendos, pasakos apie Lietuvos pajūrį
       

Išsamiau apie  virtualių turų turinį:

  1. „Palangos piliakalniai, šventvietės ir senovės gyvenvietės“. Čia dėmesys koncentruojamas Birutės kalnui, Naglio kalnui (Olandų kepurei), Žemaičių kalneliui, Palangos senovės gyvenvietėms, kurios surastos paskutiniais dešimtmečiais Palangoje vykdant archeologinius tyrinėjimus.
  2. „Palangos kurorto kūrimosi liudininkai“. Tekstuose daugiausiai dėmesio skiriama senajam XIX a. suformuotam Palangos kultūros parkui, kurio teritorijoje buvo pradėtos statyti pirmosios poilsiavimui skirtos vilos, jo pertvarkymams. Skaitytojai kviečiami išsamiai susipažinti ir su senojo grafų Tiškevičių medinio dvaro, pirmųjų Palangos kurhauzų (XIX a. pab. – XX a. pr. čia jų buvo du), Palangos prieplaukos, tilto į jūrą, Palangos šiltųjų vonių, Tiškevičių bulvaro, kurorto gatvių istorija. 
  3. „Palangos Tiškevičių rūmai, senosios vilos ir jų architektūra“. Šiame skyriuje yra pateikta aktualiausia informacija apie XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Palangos Birutės miške pastatytus grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmus, kuriuose nuo 1963 m. veikia Palangos gintaro muziejus. Viešinama informacija ir apie iki mūsų dienų išlikusias bei neišlikusias senąsias medines Palangos vilas, būdingiausius jų architektūros bruožus, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kurorte restauruotas vilas.
  4. „Palangos botanikos parkas ir jo kūrėjai, puoselėtojai“. Pasakojama apie grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių, prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė ir jo sūnas Renė Eduardo Andrė, belgų sodininko Boiseno deKolono vaidmuo XIX a. paskutinįjį dešimtmetį ir XX a. pirmąjį dešimtmetį senajame Palangos Birutės miške sukuriant parką, kuris dabar vadinamas Palangos botanikos parku. Čia pateikiama informacija ir apie tokių sodų ir parkų specialistų kaip Marijonas Daujotas, Pranas Martinaitis, Kazimieras Urbonavičius, Antanas Sebeckas indėlį išsaugant, atkuriant ir plėtojant šį parką.  
  5. „Palangos kultūros, švietimo raida ir jos žymiausius įvykius liudijantys objektai“. Šiame skyriuje pateikta informacija apie objektus, kurie liudija tokius svarbius kurorto kultūros įvykius, kaip 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje įvykęs pirmasis lietuviškas vakaras, kurio metu buvo lietuviškai suvaidintas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“. Pateikiami faktai ir apie jau XIX a. pab. Palangoje grafų Tiškevičių pradėtų organizuoti pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertų, teatro spektaklių, tuo laikotarpiu poilsiautojams leistų laikraščių istorija. Čia rasite žinių ir apie XX a. pr. Palangoje pastatytus teatro paviljonus, mieste veikusią progimnaziją ir gimnaziją, kurios patalpose vasaromis veikdavo šiltosios vandens vonios, bei svarbiausius šių dienų kurorto švietimo ir kultūros objektus.
  6. „Palangos meno ženklai“. Šio virtualaus turo turinio pagrindą sudaro tekstai apie kurorto teritorijoje stovinčias skulptūras, jų autorius, pastatymo istorijas.
  7. „Palangos bažnyčios ir kiti sakraliniai objektai“.  Šis virtualus skyrius interneto naudotojus  kviečia susipažinti su Palangoje veikusiomis ir veikiančiomis religinėmis organizacijomis, buvusiomis ir esamomis bažnyčiomis, maldos namais, Palangos Lurdo grota, kitais svarbiausiais kurorto teritorijoje esančiais sakraliniais objektais.
  8. „Šventosios ir Būtingės kultūrinio turizmo objektai“. Šio virtualaus turo tekstai ir iliustracijos supažindina su senąją Šventosios gyvenviete, Šventosios uosto istorija, miestelio raida, buvusiu Būtingės dvaru, 1998 m. Šventojoje įrengtu Žemaičių alku, taip čia siekiant  atkartoti senovinę šventvietę su paleoastronomine observatorija, kuri, pasak mokslininkų, XIV a. pab. – XV a. pr. stovėjo Palangoje ant Birutės kalno.
  9. „Senosios Palangos gyvenvietės anksčiau ir dabar“. Šiame virtualiame ture pateikta  informacija atskleis, kokių gyvenviečių teritorijoje yra suformuotas dabartinis Palangos miestas, kokią teritoriją jis užėmė iki XX a. 7 deš. vidurio. Skaitytojai kviečiami pakeliauti po Palangą nuo jos piečiausio iki šiauriausio krašto ir įvertinti, kaip šios vietovės pasikeitė nuo XIX a. pradžios, kai Palangoje tik ką buvo pradėtas formuoti kurortas, iki dabar.
  10. „Palangos didžiavyriai.“ Čia Jūsų laukia pažintis su tokiais iškiliais Palangos krašto žmonėmis kaip Marijonas Daujotas (miškininkas, vadovavęs Lietuvos pajūrio zonos apželdinimo darbams), bankininkas, lito tėvas Vladas Jurgutis, keliautojas, entomologas, verslininkas Konstantinas Aris, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, kompozitorius, dirigentas Balys Dvarionas, aušrininkas, Palangos burmistras Jonas Šliūpas ir kt., bei vietomis, kuriose jie gyveno, mokėsi, yra palaidoti.

 

 

Danutė Mukienė

 

Tekstas parengtas 2022 m. sausio 8 d.

Projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“ 2022 m. remia Lietuvos kultūros taryba

 
Smush Image Compression and Optimization