Lėipas 13 – Dorbės mūšė ėr Žemaitiu tautuos vėinībės dėina. Šēs metās šešės Žemaitėjėjės savivaldībės 2022 metus īr paskelbosės Žemaitiu kalbuos metās. Žemaitiu kalbā pagērbtė, Telšiūs, Dėdiuojie Žemaitiu sėinuo, šiū metu lėipas 13 dėina bova atidėngta naujė pluokštė- paminklos žemaitėškam žuodiou. Idiejės autuorē – do pruofesorē: Žemaitiu kultūras draugėjės pirmininks, arkitekts Žebrauskis Algėrds ėr anuo pavadoutous Pabrieža Jūzaps, katras tam paminklou parīnka patius poikiausius žemaitėškus žuodius. Pluokštė sokūrė Šimkevīčios Mindaugs.
Trīs švėntės dalīs
PĖRMUOJI DALĖS. PRI DĖDIUOSĖS ŽEMAITIU SĖINAS
Paradou komandava ė vėsus rikiava Telšiū kultūras cėntra režisierė Gīntalienė Alina.
Pri uždėngtuos lėntuos sustuojė: pluokštė sokūrės skulptuorios Šimkevīčios Mindaugs, Žemaitiu vīskops Jurevīčios Agėrds, Lietovuos respublikas Seima narie Šalaševičiutė Rimantė, Telšiū savėvaldībės mers Gusaruovs Kēstutis ėr Žemaitiu kultūras draugėjės pirmininks Žebrauskis Algėrds.
Pėrmāsis šnekiejė Šimkevīčios Mindaugs:
Pradieso Daujotītės Vėktuorėjės žuodēs: „Žemaitiu žuodēs, sakėnēs ė intonacėjuom pasinero ė pasauli, katruo be tuos kalbuos nie ė būtė negal“. Sokortė menėnė pluokštė žemaitiu kalbā nebova tuoks paprasts dalīks kāp gal pasiruodītė iš kārta, bet ė nebova tuoks sudietings, kāp gal pasėruodītė ne iš karta. Padiejė tas, ka tamė žemaitėšku žuodiu pasaulie gīveno nu gėmėma. Padiejė ėr telšėškė poeta Stolpėna Vītauta žuodē: žemaitėškā šnekietė īr kap kūlius ritintė. Kuožnos matīsėt ė skaitīsėt kap nuoriesėt, bet aš, kāp autuorios, douso ė kelis nuruodīmus. Menėnė pluokštė žemaitiu kalbā īr sodarīta iš pėnkiū daliū: reljefėnė akmėnėnė, deginta vėršaus pluokštė ė ketorė Žemaitėjės laukū kūliokā so išgraviroutās žemaitėškās žuodēs. Savuotėšks žemaitiu žemės žemielapis. Tėi kūlē, kap kalvas, kalnā, pėlekalnē, salas… so bronzėniem plaketiem. Rasėt ė muoderniškūji kuoda, katras leis išgėrstė žemaitėšku kūliu rėtėniejėma.
Žemaitiu vīskopa Jurevīčiaus Algėrda palaimėnėma malda:
Dėivė, vėsū žmuoniū Kūriejau ė Tievė, to esi Pradė ė Pabonga, esi Alfa ė Omega. To esi Istuorėjės Viešpats, atsiūntės sava sūno Jėzu Kristu mūsa gelbietė.
Palaimink mūsa pastongas puoselietė žemaitiu kalba ė perdoutė anon ateinuntiuoms kartuoms.
Palaimink šiou atmėnėma lėnta, skelbontė žemaitiu tapatībė, besireiškontė par kalba. Tebūs ta kalba gīva ne akmėnie ar metala plastikuo, bet žmuoniū šėrdies ėr lūpuos.
Telšiū savėvaldībės mers Gusaruovs Kęstutis kalbiejė:
Džiaugous, ka Didiuoji Žemaitiu sėina paėlgiejė, nes če atsėrada paminklos mūsa kalbā. Diekou sumanītuojēms už poikė idiejė ėr kūrėnė autuoriou už gera kūrini. Džiaugous, ka dėdėliū Žemaitėjės vīru ė muotrėšku pastongū dieka 2022 metā Žemaitijuo īr paskelbtė Žemaitiu kalbuos metās. Mūsa savėvaldībės narē par tarības puosiedius vės drōsiau rokounas žemaitėškā. Vės daugiau pri numū matuos Žemaitėjės vielevu, vės daugiau mūsa kraštūs īr ėr žemaitėšku pavadėnėmu, užrašū. Mīliekēm ė gērbkēm sava kalba, pouškem Žemaitėjės suostėnė Telšius. Kou daugiau bus žemaitėškoma, tou iduomesnė būsem pasauliou.
Lietovuos Respublikas Seima narie, Žemaitiu parlamėntėnės gropės pirmininkė Šalaševičiūtė Rimantė
Nu 2019 metu, ka Lietovuo bova paskelbtė Žemaitėjės metā, prasėdiejė dėdesnė darbā dėl Žemaitėjės. Vės drōsiau žemaitē rokounas žemaitėškā ne tik Žemaitijuo. Dėdeli atgarsi sokielė ėr Telšiūs, Kuršienūs vīkės tarptautinis simpuozioms, katrame ėšgėrduom ėr api kašubu kalbuos padieti Lėnkėjuo ėr api latgaliu Latvėjuo. Prijimta rezoliucėjė leida Seima žemaitiu gropės žmuonėms tvėrtiau darboutėis Žemaitėjės naudā. Je ne drōsi Telšiū laikīsėna, kažėn ar šešiuos savėvaldībies būtom paskelbtė Žemaitiu kalbuos metā ėr būtom vīkduomas dėdesnės a mažesnės pruogramas. Maluonē stebėn ė širdi linksmėn Telšiū vīskopa puožiūris i žemaitiu kalba Žemaitėjuo. Vīskopa pastongū dieka bažnīčiuos praded skombietė žemaitėšks žuodis.
Nuoro iteiktė Žemaitėjės apduovėnuojėma – žėnkla „Už nuopelnus Žemaitėjē“ Telšiū vīskopou Jurevīčiou Algėrdou ėr palinkietė anam siekmies muokuontėis žemaitiu kalbuos.
Žemaitiu kultūras draugėjės pirmininks Žebrauskis Algėrds ėškėlmiu dėina pri atėdėngamas Dėdiuosės Žemaitėjės sėina pluokštės kalbiejė:
Kālba, papruotē ėr žemė. Trīs kūlē, katrus torem keravuotė ė brongintė. Džiaukimies, ka žemaitiu kalba īr gīva. Bet… Ana dā ne tėik gīva, kėik galietuom ė torietuom būtė gīva. Kožnuo Žemaitėjės truobuo ana torietuom būtė i vāka lūpas idieta. Žemaitiou rēk atgautė sava unuora sava kalbo šnekietė. Mūsa sėiprībė – vėinībie. Nedraskīkemuos tarp savės, neardīkem, negriaukem tuo, kas sokorta. Dėrbkem dėdėlius darbus mūsa Žemaitėjēļ
ONTRA DALĖS – PRI PAMINKLA, SKĖRTA DORBĖS MŪŠĖ PERGALĒ
Rėngini pradiejė mažuojė skaituovė Daubarītė Marijė
Eso nuognē laiminga, ka Pondėivielis leida monėi gimtė Telšiūs, Žemaitėjės suostėnie ė lig panagiū žemaitiu šeimuo. Nu maža gėrdiejau vėsus žemaitėškā šnekont, vu babūnelė ė vėsuokiū mundriū, senuovėniu žuodiu muni ėšmuokė. Žėnau, kas īr abrūsos, šieps ė šiepielis, budinks, veizuolā, blezdinga, cīrulis…. Liūb jims jouks: muokīkluo pasakā kuoki babūnelės žuodi ė nieks nesupront. Gīvouk par umžius, mona Žemaitėjė, juk už tavi žemaitē pri Dorbės sava galvelės padiejė.
Rėnginie kalbiejė ėr Telšiūs žemaitius i būri spėitous Dacios Andrios
Keravuodamė sava gimta žemaitiu kalba, neužmėrškēm ė mūsa papruotiū. Juk priderietuom duoram žemaitiou pasisiūdintė tautini mūsa drabuži, pasidirbinti batus kap pridēr. Ė skrībeli dėl strajaus ne pro šali turietė. Norvegā, matā, gal dėdžioutėis, vu mes dā giedėjiemuos. Ba reikala. Kėkvėins pagal sava išgalės ė biški daugiau prisidiekem pri Žemaitėjės garbies. Šiuokė dėina Telšē toriejė paplūstė nu Žemaitėjės vielevuļ Nustuokem bėjuotė sava kriautovės ė restoranus vadintė žemaitėškās žuodēsļ Rašīkēm ė skaitīkēm žemaitėškāļ Sunkē? Vu kuoks rimts darbs īr lėngvos?ļ
Rėngėnie kalba pasakė ė Telšiū rajuona savėvaldībės mers Gusaruovs Kēstutis, Žemaitiu kultūras draugėjės pirmininks Žebrauskis Algėrds, 33 metus Žemaitiu kultūras draugėje vaduovavės Kasperavīčios Stanisluovs.
Vo pakalnie tīlē bangelės varėniedams vėskuo klausies gražuolis Mastė ežers. Tarp kalbū ėr pu kalbū dainiava latviu vīra, pasėvadėnaė poikio „Vilkės“ vardo. Ė bova juntama bruoliu latviu ėžemaitiu tautū vėinībė. Ėškilmingas ė griaudės īr mūsa kāra dainas, vu ka braliokā uždainiava lėtovėškā, kāp mūsa kareivielis, seselės išlīdiets, mėrtėna kulipkelė pagava, ne vėinam ė ašara par žondus norėitiejė.
TRETĖ DALĖS – ŽEMAITĖŠKĀ DAINIOUJINTI „SKĪLIE“
Tuo koncerta poikoma reikiejė išgėrstė ė pamatītė. Aprašinietė nier verta. Jau pati koncerta vėita suteikė dėdėli iškilmingma: ons vīka šalėp Mastė ēžera, Telšiū amfitētrė. Tēmstot. Gero uoro. Klausiaus ėr pėrma mintės, katra atējė i galva bova: „tuokio vėituo ėr tuoki amfitētra gal sotvertė tik be gala sava mietsa mīlōs žmuogos“…
PAŠNEKINTĖ KELĖ ĖŠ MĖNIUOS
Šėlgalis Žėlvėns, gīven Vėlniou, Viėniaus miesta tarības narīs
Žemaitėjė, žemaitiu kalba īr politika. Ė daug kam nuorės darītė iš tuo politika, vu dā je priš rėnkėmus… Vo isigėlintė i istuorėjė, soprastė Žemaitėjės nuopelnus Lėtovuos išlėkėmou ne daug kas pasivargėn. Kortė valstībė ni šėndėin nier paprasts reikals. Vu griesmiū kartās matuom kor nier ė būtė negal. Ėr so žemaitėškās rēkalās tas pats. Bet pėrmiausē mes patīs, žemaitē, torem sava žemaitėškoma gerbtė. Iš kėtū regėjuonu atvažiavė džiaugas mūsa kalbo, mūsa žemaitėškās užrašimās, mūsa vielevuom. Atsėrada cėntrė „Kepts gaidīs“… Paskaitā ė nusėjouki, ė užeitė nuorės… Mes sava šeimuo rokoujemies žemaitėškā. Kėik mūsa vākā tuo šnekiejėma išsineš, bus matītė. Ėr būtė žemaitio Vėlniou nier gieda. Esam gerbamė už darbštoma, tėisoma, smarkoma. Tegīvou Žemaitėjėļ
Grėgutienė Sigita
Eso telšėškė, ejau pru šali ė sostuojau. Vėsus sava svetius vedo pri Dėdiuosės Žemaitiu sėinas, pri paminkla Dorbės mūšė pergalē. Vo api žemaitiu kalba toro sava pamāstīmu. Mon ana atruoda grubi, rupi, žuodio, ne puiki. Ni skaitītė, ni rašītė žemaitėškā nepatink. Ka viešā žmuogos šnek žemaitėškā, mon atruoda joukingā, ne rimtā. Kažėn kāp gieda ė klausītėis. Ka duktie parvažioun iš Vėlniaus (stodėjou tėn), nešnekamies žemaitėškā. Bet Žemaitėjės patrijuotė eso. Mon ė Telšē patink, ė givēntė čė ī gerā. Kuožnos torem teisė galvuotė sava gālva… ( So monėm puonė Sigita rokavuos žemaitėškā… – G. G. pastaba).
Banīs Ramūns Vėlniaus dailės akademėjės Telšiū fakulteta dekans
Žemaitėjės suostėnė tor torietė sava žėnklus, katrėi būtom išskėrtėnē, aukšta menėnė līgė. Mon īr poikės žemaitėškas iškabas, mon poikē, ka daug vieleu, poikē ka aplinkou gėrdo žemaitėškā besirokoujėntius žmuonis, vo je dā ė vākusļ Dėdiuoji Žemaitiu sėina iš vėsa ī unikalos mena kūrinīs. Dorbės mūšė pamėniejėms karto so bruolēs latvēs, so žemaitėškās koncertās pritrauk mėnės telšiškiu ė anū svetiū. Galvuojuo, ka žmuoniū provincialoms so laiko apmažies. Mes dėdžiousemuos tou, diel kuo šėndėin kai kas ėš mūsa dā nedrīst džiaugtėis, kou šėndėin dā nemuokām paruodītė.
Švėntės atein ė praein, bet lėikt palėktė žėnklā, lėikt ė daugiau žemaitėškoma Žemaitiu žemie.
Gricienė Genovėita
Meškauskė Rolanda portėgrapėjuos – akimirkas ėš naujuos pluokštės Dėdiuojie Žemaitiu sėinuo atėdėngėma ėškėlmiu
Teksts paskelbts igīvendėnont 2022 m. Spauduos radėjė ėr televizėjės riemėma fonda remama pruojekta „Elektruonėnis žornals „Žemaitiu žemė“