Nuo 2025 m. gegužės 23 iki birželio 6 d. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse veikė Elenos Laurinavičiūtės skulptūros paroda „Oro skalpeliai“.
Birželio 6 d. nuo 16.00 val. čia vyko Elenos Laurinavičiūtės performansas „Oro skalpeliai“. Tai – garso instaliacija, kurioje menininkė naudoja savo kurtus keraminius švilpukus. Objektai tampa muzikiniais instrumentais, o garsai, sklindantys iš jų, kuria aplinkos, medžiagos ir garso santykio patirimą.
Menininkė kuria garso patirtį, kurioje skleidžiasi garsai – švilpimas, ūžesys, virpesiai. Tai galimybė ne tik pasižiūrėti į meno kūrinį, bet ir jį išgirsti bei pajusti.
***
APIE PARODĄ:
Parodoje pristatomi menininkės Elenos Laurinavičiūtės pastarųjų dviejų metų kūrybos darbai. Žiūrovai kviečiami patirti interaktyvią garsinę instaliaciją, kurioje susilieja molio materialumas ir garso neapčiuopiamumas.
Šioje instaliacijoje menininkė nagrinėja garso ir erdvės santykį, aktualizuodama molinių švilpukų garsinį paveldą ir suteikdama jam naujas formas. Skulptūros tampa instrumentais, kurių mechaniniu būdu išgaunami ilgi, nenutrūkstantys garsai yra valdomi žiūrovo. Keisdami garso intensyvumą ir dažnį, lankytojai formuoja unikalius oro virpesių peizažus, aktyviai įsitraukdami į patyriminį garsovaizdį.
Paroda „Oro skalpeliai“ siekia peržengti skulptūros suvokimo ribas, kviesdama tyrinėti erdvę ne tik vizualiai, bet ir akustiškai. E. Laurinavičiūtės kūriniai skatina dialogą tarp praeities ir dabarties, tarp rankų darbo tradicijų ir šiuolaikinio technologinio jautrumo, tarp fizinio ir efemeriško.
APIE PASIRODYMĄ:
Parodos atidarymo metu įvyks performansas – gyvas garso patyrimas, kuriame menininkė gros savo kurtomis eksperimentinėmis keraminėmis skulptūromis. Šie unikalūs instrumentai švilpia, ūžia ir vibruoja, virpindami erdvės orą bei klausytojų ausų būgnelius.
Performanso metu primityvūs, kažkuo labai artimi garsai išsiskleidžia kaip atgarsiai iš ankstyvojo žmogaus ryšio su aplinka laikų. Tai tarsi archajiška muzika, gimstanti iš molio ir gyvo oro judesio. Garso forma čia susilieja su skulptūra, o keramika tampa ne tik objektu, bet ir gyvu, kvėpuojančiu instrumentu.
Klausytojai kviečiami patirti garso kūrinį erdvėje – įsiklausyti į jo fizinį poveikį, pasinerti į oro virpesių pasaulį, kuriame skulptūra tampa kanalu tarp materijos ir efemeriškumo.
APIE AUTORĘ:
Elena Laurinavičiūtė – tarpdisciplininė menininkė, tyrinėjanti dialogą tarp molio materialumo ir garso efemeriškumo. Jos kūryboje susipina pagrindiniai gamtos elementai – oras, vanduo, žemė ir ugnis – kurie pasitelkiami akustiniams tikslams, kuriant eksperimentinius aerofoninius garso objektus iš keramikos. Šie objektai skleidžia ūžiančius ir švilpiančius garsus, formuojančius erdvines oro vibracijas. Jos praktikoje vizualiniai ir garsiniai aspektai yra vienodai svarbūs.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ informacija