Meniu

Po daugelio metų į gimtąjį uostamiestį sugrįžusi lietuviškai ir žemaitiškai kurianti Romalda Bridikienė (Prialgauskaitė)

   

Romalda Bridikienė – literatė, bibliotekininkė. Gimė 1956 m. liepos 26 d. Klaipėdoje Stasės Prialgauskienės (Vitkutės) ir Prano Prialgausko šeimoje. Abu tėvai buvo gimę Skuodo rajone: mama – Šarkės kaime, o tėvelis – Prialgavoje. Kai Romalda augo, tėvai šaknis ilgam vietoje neįleisdavo. Nuo 1961 m. S. ir P. Prialgauskų šeima gyveno Skuode. Romalda ten pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, o kai su tėvais persikėlė gyventi į Skuodo rajono Notėnų kaimą, mokėsi Notėnų aštuonmetėje mokykloje ir ją baigė. Vidurinį išsilavinimą įgijo Klaipėdoje. Čia ji 1975 m. ištekėjo už Vytauto Bridikio. Gyvenant santuokoje jiems gimė dvi dukros: 1976 m. – Renata,  o1981 m. –  Aušra.

1982 m. R. ir V. Bridikių šeima persikėlė gyventi į Skuodo rajono Vindeikių kaimą. Romalda iš pradžių čia dirbo valgyklos vedėja, o nuo 1986 m. – Vindeikių bibliotekos vyresniąja bibliotekininke. Tais pačiais metais ji pradėjo mokytis Vilniaus kultūros mokykloje, kurią baigė neakivaizdiniu būdu įsigydama bibliotekininkės specialybę.  Laikui einant jai teko dirbti ir Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekoje, jos Šliktinės bei Daukšių filialuose, Skuodo Povilo Žadeikio gimnazijos bibliotekoje. 2002 m., kai su šeima persikėlė gyventi į Lenkimų seniūnijos Sriauptų kaimą, jai buvo patikėtos Lenkimų Simono Daukanto pagrindinės mokykloje vyresniosios bibliotekininkės, vėliau, kai šioje mokykloje auklėtinių skaičius labai sumažėjo, buvo apkarpytas bibliotekininkės etatas, perėjo dirbti į Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Lenkimų filialą ir jam vadovavo iki 2019 metų.

2018 m. Amžinybėn išėjo Romaldos vyras. Palaidojo jį Klaipėdoje, kur gyvena ir jų vaikai. Po metų, atsisveikusi su lenkimiškiais, Romalda išvyko gyventi į uostamiestį.  

Poezija ji susidomėjo vaikystėje, kurti pradėjo mokydamasi penktoje klasėje. Yra pabandžiusi plunksną ne tik rašydama eilėraščius, bet ir prozos kūrinėlius, tarp jų ir žemaitiškas pasakas. Kuria lietuvių ir žemaičių kalba.

Gyvendama Skuodo rajone aktyviai dalyvavo Skuodo rajono literatų klubo „Nojus“ veikloje.

Jos kūrinių yra paskelbta keliose žemaičių krašto literatų kūrinių rinktinėse. 2006 m. išleista R. Bridikienės poezijos knyga „Neišdainuotos dainos“, 2021 m. antroji kūrinių rinktinė – „Tu – mano ramybės uostas“.

 

Nuotraukose – Romalda Bridikienė. Fotografai nežinomi. Nuotraukos iš R. Bridikienės asmeninio archyvo
   
Parengta pagal 2025 m. sausio mėnesį R. Bridikienės pateiktą tekstą

 

 

EILĖRAŠČIAI

 

Romalda Prialgauskaitė-Bridikienė

 

 

Padovanok

 

Padovanok man dangų,

Sudėk į puokštę

Man žvaigždes,

Kurios kas vakarą

Pro langą

Į saldų sapną

Mane ves.

Padovanok man šypsnį

Iš saulės

Spindulių

Ir bučinį karščiausią,

Ir blyksnį

Tavo nuostabių

Su meile

Žvelgiančių akių.

Padovanok man sapną,

Kuriame abu kartu,

Nes aš jame

Tiktai tave regiu.

Padovanok save

Nors mano svajose.

Aš nežinau,

Kas tu ir

Kur tu gyveni…

Gal žvaigždėse?

O gal tik mano

Atminty?

 

2024 m. birželio 22 d.

 

 

NEBELAUKIU

Man laiškų niekada

Nerašei…

Nebelaukiu.

Viskas buvo

Juk taip seniai,

Kai žydėjo kaštonai

Palaukėj.

Mintyse aš matau,

Kaip sodai žydi,

Nors už lango

Žiema ir sniegas švyti,

Snaigės šoka viliotinį,

Paišo šaltis man laiškus

Languos…

O tavų nebelaukiu…

Rašo man ir vėjas

Pajūrio smėly,

Barsto lapais rudens,

Dovanoja paskutinę

Vasaros gėlę.

Man laiškai nuo gamtos

Širdį šildo,

Jie spalvoti ir kvapūs,-

Mano visas svajas pildo…

O tavo laiškų aš nelaukiu…

Jau seniai nebelaukiu…

 

2024 m. sausio 23 d.

 

 

LAIMĖS PAUKŠTĖ

 

Laimės paukštę pagauti bandau,

Skraidančią padangėj rudens.

Ar  jos suka lizdus kuo aukščiau?

Vėjo klausiau, ar tai paukštis vandens?

 

Nežinau aš kaip jos atrodo,

Dar niekad neteko matyti,

Gal tik svajose pasirodo?

Gal jos moka tik mintyse skraidyti?

 

Kokios spalvos jos apdare?

Gal ji angelu skraido?

Ar bus lemta sutikti sapne,

Ar tik liks žinojimas vardo?

 

2022 m. lapkričio 6 d.

 

 

Pavasaris

 

Pu žėimuos baisē laukts

Pavasaris grīžtė somanė,

Neskobiedams, vuo šalts

Cīrulius pu pėivas ganė.

Žėimā savi dar paruodītė leida,

Snėiga, šlapdrėbas nepagailietė.

Pasėkavuojės ėš jouka leipa,

Saulės neožmėršės pamīlietė.

Pėmpės klīkaun kap be pruota

Je tik saulė pasėruoda,

Žousės lek ė lek padongies

Trėkampēs vėsuokēs, žombēs.

Vėsas pėivas neožėlga

Sožalious ėr sožīdies,

Ėlga ėlga kap ta smėlga

Vasara ateitė pas mumis skubies.

 

2004 metā

 

 

Be meilės

 

Tēp to mon ėr neparuodē

Kāp žėbotės žīd.

Jau ėr ėivas baltas baltas,

Kor ta tăva meilė dinga?

Jeigo lig kaštanams žīdont,

Saka, nepamilsi,

Vėsus metus vėina vargsi,

Toštiuo luovuo stingsi.

Geidam mes tuos meilės,

Ana kažkur dinga.

Kāp vadintė tuokės dėinas,

Je be anuos šėrdės i leda sostinga.

 

2022 m. gegužės 12 d.

Smush Image Compression and Optimization Skip to content