Šiandien Palanga – didžiausias ir daugiausiai poilsiautojų per metus sulaukiantis klimatinis ir balneologinis kurortas. Ji nuo Klaipėdos nutolusi 25 km, nuo Kretingos – 13 km.
Palangos miesto centrinėje dalyje į Baltijos jūrą įteka Rąžės upelis. Čia paplūdimių, kopų ir pušynų ruožas palei jūrą tęsiasi apie 200 metrų. Mieste daug valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, tarp jų – kelios senovinės gyvenvietės, Birutės ir Naglio kalnai, Žemaičių kalnelis, Palangos tiltas į jūrą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Palangos Birutės (botanikos) parkas, grafų Tiškevičių rūmai, kuriuose nuo 1963 m. veikia Palangos gintaro muziejus, nemažai skulptūrų ir kt. unikalių objektų.
Palangos gyvenvietės užuomazgos – III tūkst. pr. Kr., kai jos teritorijoje ėmė kurtis pirmieji gyventojai. X a. čia jau buvo prekybinė gyvenvietė, netrukus tapusi panaši į ankstyvąjį miestą. Pirmasis legendinis Palangos paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose (danų kronikoje) – 1161 metais. Čia teigiama, kad danai buvę užėmę Palangą. Pirmuoju tyrinėtojų pripažįstamu žinomu Palangos (Palange) paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose 1253 m. balandžio 5 dienos data (dabar priimta ją laikyti ir Palangos gimtadieniu).
Palanga itin garsi tuo, kad čia, ant Birutės kalno, XV a. buvo deivės Praurimės šventykla, paleoastranominė observatorija-stulpinė stebykla, skirta Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti bei kalendoriui tvarkyti.
Palangos teritorija buvo ilgą laiką vykusių žemaičių ir Livonijos bei Kryžiuočių ordinų nuožmių susirėmimų vietovė. Ji, kaip ir kita dalis Žemaitijos, Lietuvos valdovų buvo ne kartą užrašyta Ordinui, tačiau žemaičiai jam nepakluso. 1435 m. gruodžio 31 d. pasirašius Brastos taikos sutartį, Palanga buvo priskirta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK).
Palangos teritorija – buvusi senoji kuršių Mėguvos žemė. Yra pagrindo teigti, kad XV a. Palangoje dar gyveno senųjų šio krašto gyventojų kuršių kolonija, kurią vėliau pakeitė žemaičiai ir kuršių palikuonys kuršininkai. Iki pat XX a. pradžios didelė dalis Palangos gyventojų buvo žvejai, gintaro rinkėjai ir jo apdirbėjai. XV–XVIII a. dabartinės Palangos teritorijoje veikė du svarbiausi Lietuvos uostai – Palangos ir Šventosios. XVI–XVII a. Palanga buvo to paties pavadinimo seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529–1562 m. ji buvo įtraukta į LDK neprivilegijuotųjų miestų sąrašą.
Dabartinis Palangos miesto ekonomikos pagrindas – turizmas. Čia suformuotas vietos gyventojų ir atvykstančių svečių poreikius tenkinantis sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių, visuomeninio maitinimo ir prekybos bei kitų teikiamų paslaugų tinklas. Plėtojami ir tokie tradiciniai amatai kaip gintaro apdirbimas. Yra ir pramonės įmonių (Būtingėje veikia naftos terminalas).
Geras susiekimas su Palanga automobiliams skirtais keliais yra tiek iš Klaipėdos, tiek iš Šiaulių bei Liepojos (Latvija) pusės. Iki Kretingos, Klaipėdos važiuoja traukiniai. Iš ten autobusais galima atvykti į Palangą. Palangos miesto visuomeniniu transportu iš Palangos pasiekiama Nemirseta, Kunigiškiai, Šventoji, Būtingė, o iš ten vėl yra galimybė autobusais sugrįžti į Palangą.
Kunigiškiuose veikia tarptautinis oro uostas.
Kurorte išvystytas dviračių takų tinklas. Jais Palangą dviračiais galima pasiekti nuo Klaipėdos važiuojant per Karklę, Nemirsetą. Iš Palangos dviračių takai veda į Būtingę. Jie eina pro Kunigiškius, Monciškes, Šventąją. Dviračių takai iš Palangos pro Žibininkų kaimą nutiesti ir Darbėnų kryptimi, o iki Vydmantų kaimo – Kretingos kryptimi.
Šiandien Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Jis gyventojus traukia savo organizmą grūdinančiu ir tonizuojančiu klimatu, vėsiomis jūros maudyklėmis ir vasaros metu džiuginančiu saulėtu oru (tuo laikotarpiu čia saulėtų dienų daugiau, negu kitose Lietuvos vietose). Palangoje gydymui naudojamas vietinis mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vanduo, gydomasis purvas. Kurorte ištisus metus veikiančiose sanatorijose, ligoninėse, reabilitacijos centruose, poilsio namuose gydomi širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ligos.
Palangoje veikia ir save apsitarnauti nebegalinčių žmonių globos namai. 1964 m. čia pastatyta sanatorija „Žuvėdra“, 1966 m. Šventojoje kaip vasaros poilsio bazė įkurti poilsio namai „Energetikas“, kurie nuo 1986 m. visus metus veikia kaip gydymo įstaiga. Nuo 1969 m. gyventojai laukiami „Žilvino“ poilsio namuose (dabar viešbutyje). 1972 m. Palangoje iškilo „Baltijos“ ir „Gintaro“ poilsio namai, vaikų reabilitacijos sanatorija. 1975 m. suprojektuoti Vanagupėje pastatyti žemdirbių poilsio namai „Linas“ (dabar „Palangos linas“). Greta jų veikia ir „Rugelio“ poilsio namai, nuo 1976 m. Šventojoje – poilsio namai „Guboja“. Svečių laukia ir Lietuvos mokslų akademijos poilsio namai, 1997 m. Monciškėse duris atvėrusi sanatorija „Žvorūnė“, mieste kasmet vis daugiau tokių ir panašių poilsiui ir sveikatos stiprinimui skirtų įstaigų.
Palangos muziejai:
- Palangos gintaro muziejus (veikia buvusiuose Palangos grafų Tiškevičių rūmuose – Vytauto g.);
- Palangos kurorto muziejus (veikia grafų Tiškevičių pastatytoje viloje „Anapilis“ – Biruts al.);
- Skulptoriaus ir dailininko Antano Mončio namas-muziejus (veikia buvusios sanatorijos „Jūratė“ bibliotekos patalpose – S. Daukanto gatvė);
- Jono Šliūpo, pirmojo Palangos burmistro memorialinė sodyba (veikia Vytauto g.);
- Palangos tremties ir rezistencijos muziejus (veikia viloje „Vaidilutė“ – Basanavičiaus g.);
- Šunų muziejus (privatus V. V. Kusų surinktos šunų skulptūrų kolekcijos muziejus – Taikos g.).
2014 m. birželio 21 d. Palangoje pradėjo veikti insektariumas (vienintelis Lietuvoje specializuotas nariuotakojų zoologijos sodas).
Atstatytame Palangos kurhauze (stovi prie Vytauto ir Basanavičiaus gatvių sankirtos) veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras, šalia jo, Grafų Tiškevičių alėjoje, – Palangos koncertų salė, Vytauto gatvėje – „Ramybės“ kultūros centras ir galerija.
Netoli Palangos, prie Nemirsetos, veikia hipodromas.
Lankytinos žydų atminimo vietos:
- Senosios Palangos žydų kapinės. Pajūrio šilo ruože, apie 300 m. šiauriau Naglio kalno, pasiekiamos bėgimo taku „Labrytys“;
- Paminklinis akmuo, skirtas Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų žydų atminimui įamžinti – Botanikos parko teritorija, apie 300 m. piečiau Birutės kalno;
- Palangos žydų kapinės – Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų žydų amžino poilsio vieta (Palangos miškas, privažiavimas iš Palanga–Darbėnai plento, apie 1 km nuo posūkio iš Liepojos plento, pėsčiomis dar apie 0,5 km. Netoli Palangos karjero).
Kitos lankytinos atminties vietos:
- Palangos miestiečių kryžius XVIII a. maro aukoms atminti (Palangos miškas, privažiavimas kaip ir prie žydų kapinių iš plento Palanga–Darbėnai pusės. Prie Palangos karjero. Einant pėsčiomis reikia pasukti į priešingą pusę nuo žydų kapinių)
- Tremtinių kryžius ir paminkliniai akmenys, skirti trėmimo vietų tremtiniams (Vytauto g., sodyba šalia Palangos senosios vaistinės);
- Palangos naujosios kapinės (Vytauto g., šiaurinė miesto dalis).
Žymesni Palangos tradiciniai kultūros ir sporto renginiai:
- Kasmet vasarą netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje vyksta „1000 kilometrų lenktynės“, sutraukiančios daug automobilių sporto gerbėjų iš visos Lietuvos.
- „Palangos stinta“ – kasmetinis renginys Palangos mieste, rengiamas nuo 2003 metų, J. Basanavičiaus gatvėje;
- Folkloro festivalis „Jurginės“ – Smagioje atbundančios gamtos šventėje išskirtinę nuotaiką kuria folkloro kolektyvai, lalėdami visomis Lietuvos tarmėmis. Šventėje galima susipažinti su įvairių regionų Jurginių papročiais ir kulinariniu paveldu, tradiciniais šokiais ir įvairiausiais instrumentais. Renginiai vyksta skveruose ir gatvėse, mokyklose, bibliotekoje ir kavinėse;
- Kurorto šventė – didžiausia miesto šventė. Tris dienas trunkanti šventė kasmet pateikia daugybę koncertų bei parodų, kviečia į tradicinį kermošių „Palangos Juzė“;
- Koncertų ciklas „Dūdų vasara“ – jau daugiau nei šimtmetį Palangoje gyvuojantis tradicinis, visą vasarą trunkantis renginys. Kurorto svečiai ir visi muzikos mylėtojai Palangos Birutės parko rotondoje gali mėgautis pučiamųjų orkestro atliekamomis įvairių žanrų koncertinėmis programomis;
- Tarptautinis linijinių šokių festivalis „Draugystės tiltas“ – vienu metu linijinius šokius šoka iš įvairiausių šalių atvykę linijinių šokių entuziastai. Kasmet J. Basanavičiaus gatvėje dalyvauja daugiau nei 1000 šokėjų;
- „I love Palanga“ – kultūrinė erdvė kur visą vasarą vyksta kino filmų peržiūros, žaidimai, kūrybinės dirbtuvės, muzikiniai susitikimai, tiesioginės radijo laidų transliacijos;
- Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis – klasikinės muzikos gerbėjus įvairiose Palangos kurorto erdvėse suburiantis festivalis;
- Kasmet vasarą Palangos estradoje vyksta vaikų dainų šventė „Laumės juosta“.
- Muzikos festivalis „Ave Maria“ – Pajūrio kurorto gyventojus ir svečius iš kasdienio šurmulio pabėgti kviečiantis muzikos festivalis, skirtas paveikslui „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“;
- Klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“ – vienoje gražiausių pajūrio vietų, Palangos Birutės parke, Gintaro muziejaus pietinėje terasoje, rugpjūčio pradžioje vyksta Lietuvos kamerinio orkestro koncertai. Tai ypatingą atmosferą sukuriančių renginių ciklas, kuris suartina klasikinės muzikos atlikėjus ir klausytojus;
- Birutės parko diena – meno priemonėmis: spektakliais, folkloro kolektyvų pasirodymais, įvairių menininkų kūryba, teatralizuotomis akcijomis, floristikos darbais pasakojama gyvoji parko istorija.
- Šventė „Palangos stalas“ – pasibaigus vasaros sezonui, Palanga miestiečius ir svečius kviečia pasidžiaugti nuveiktais darbais, paminėti tarptautinę turizmo dieną;
- Koncertų ciklas „Muzikos vakarai kurhauze“ – visus metus, išskyrus vasaros mėnesius, vykstančios programos, kurios pasižymi žanrų įvairove: simfoninės muzikos koncertai, įvairių sudėčių kameriniai koncertai, šokio/baleto spektakliai, edukacijos.
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Jurginių šventės koncertas Palangos centre, šalia Vytauto gatvės 2022 m. balandžio mėnuo
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po Palangą“
