Prienuose registruota „Istorikų ir kolekcininkų draugija“ įgyvendina projektą „Veiverių mokytojų seminarijos įamžinimas elektroninėje erdvėje“1, kurios pagrindinis tikslas – vienoje vietoje pateikti informaciją apie seminariją baigusias iškilias asmenybes. Šios seminarijos absolventų yra daugiau negu tūkstantis. Darbo daug, tad tegu šis mano pasakojimas bus mažas indėlis į šį projektą.
Veiverių mokytojų seminarija (1866–1918) – tai pirmoji lietuvių mokytojų rengimo įstaiga carinėje Rusijos imperijoje ir vienintelė, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Seminaristai pasklido po visą Lietuvą. Tarp jų buvo daug iškilių, Lietuvos istorijoje gilų pėdsaką palikusių žmonių. Vienas jų – Jurgis Grybauskas, pirmasis lietuvis mokytojas Šilalėje, 1907 m. atvykęs dirbti į mieste jau veikusią liaudies mokyklą.
Jurgis Grybauskas gimė 1877 m. spalio 7 d. Pakuonio parapijoje (Marijampolės apskr., Suvalkų gub., Girininkų k.) valstiečių Jurgio ir Kotrynos Rimaitės Grybauskų šeimoje. Jurgis buvo Veiverių mokytojų seminarijos 1896 m. laidos absolventas. Iš pradžių jis dirbo mokytoju. Apie šį jo gyvenimo dešimtmetį žinių nepavyko rasti.
1906 m. Jurgis Grybauskas buvo paskirtas mokytojauti į Kelmę. 1906 m. rugpjūčio 25 d. jis pakrikštijo Kelmėje gyvenusios našlės nesantuokinį sūnų Juozapą Slivonik, gimusį to paties mėnesio 17 dieną. Tai pirmasis žinomas Jurgio Grybausko paminėjimas Žemaitijoje2.
Nors ne viską atskleidžia bažnytinės metrikų knygos, tačiau ir tarp eilučių galima šį tą perskaityti. Po trijų mėnesių, 1906 m. lapkričio 21 d. Jurgis Grybauskas vedė savo krikštasūnio motiną3 ir taip tapo vieno iškiliausių pokario aktorių ir režisierių Juozo Slivonik-Grybausko įtėviu.
Juozas Slivonik-Grybauskas, tėvams apsigyvenus Kaune, baigė gimnaziją, o dėl ankstyvos mamos mirties kiek atidėjęs studijas, tik 1926 m. įstojo į Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų fakultetą, lankė Balio Sruogos vadovaujamą teatro seminarą. 1932 m. baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą. 1930–1940 m. dirbo valstybės teatro aktoriumi. 1933 m. įkūrė Lietuvos teatro draugiją ir buvo jos pirmininkas, vėliau – Šiaulių, Marijampolės, Klaipėdos dramos teatrų aktorius, režisierius. 1936 m. tapo pirmuoju Klaipėdos radiofono diktoriumi. 1943–1945 m. buvo Vilniaus dramos teatro direktorius, meno vadovas, 1947 m. jį paskyrė dirbti Lietuvos operos ir baleto teatro režisieriumi, vėliau – šio teatro direktoriumi. Du kartus jam su kolektyvu buvo paskirtos valstybinės premijos. 1954 m. Juozui Slivonik-Grybauskui buvo suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo, 1964 m. – LTSR liaudies artisto vardas.
Mirė Juozas-Slivonik Grybauskas 1964 m. birželio 17 d. Palaidotas Vilniuje4.
1907 m. Jurgis ir Ona Grybauskai paliko Kelmę ir persikėlė gyventi į Šilalę. Ten, kaip jau minėta, Jurgis buvo pirmasis lietuvis mokytojas ten veikusioje mokykloje.
Šilalės bažnyčios gimimo metrikų knygoje yra toks įrašas: „1908 m. vasario 15 d. Šilalėje gimė ir 28 d. kun. Kuprevičius kūdikį pakrikštijo Pranciškaus vardu, Suvalkų gub., Marijampolės valsč., Pagermonio gmynos valstiečio Jurgio Grybausko ir jo teisėtos žmonos Onos Moisaitės sūnų. Krikštatėviais tapo kun. Marijonas Kuprevičius ir Simono Gaudėšiaus žmona Eugenija5“.
Ši krikšto metrika man ypač brangi, nes iš jos sužinojau iškiliojo Šilalės vaistininko Simono Gaudėšiaus žmonos vardą – jis yra Eugenija. Gaudėšiaus močiutė Elena Sedalytė ir mano promotė buvo seserys, gyvenusios Viekšnių parapijoje.
Pranciškus Grybauskas vedė Ispanijos pilietę Sofiją Levčiuk. Dėl nežinomos priežasties Pranciškus, būdamas vos 29 metų amžiaus, 1937 m. mirė (šis faktas nurodytas ir ant Kauno Petrašiūnų kapinėse esančio antkapinio paminklo, kuris ženklina Prancičkaus ir jo žmonos Sofijos amžinojo poilsio vietą).
Šilalėje 1911 m. balandžio 26 d. gimė Grybauskų trečias vaikas Jurgis6 – būsimasis Lietuvos jūrų šturmanas. Krikšto metrikos knyga yra suplyšusi, krikštatėvių pavardžių joje nesimato. 1936–1937 m. Jurgis buvo garlaivio BARFROST jūreivis. 1937–1939 m. jis mokėsi Rygos jūrų mokykloje. Kai ją baigė, buvo paskirtas garlaivių KRETINGA ir UTENA II šturmanu. 1941 m. Šilalėje sovietų valdžios nurodymu Jurgis buvo suimtas ir išvežtas kalėti į Latviją7. Manoma, kad 1941-aisiais Jurgis Grybauskas buvo ir nužudytas. Jis tada buvo tik 30 metų amžiaus.
1912 m. Jurgio ir Onos Grybauskų namuose sukrykštė dukrelė. Tai liudija šis įrašas: „1912 m. gruodžio 5 d. Šilalėje gimė Suvalkų gub., Marijampolės apsk., Pagermonio gmynos valst. Jurgio Grybausko ir jo teisėtos žmonos Onos Moisaitės duktė. 26 d. kun. Augustinas Mažeika kūdikį pakrikštijo Stefanijos vardu. Krikštatėviais tapo kun. Vladislovas Opulskis ir Bogumyla, Dominyko Savickio žmona8“.
Stefanijai buvo tik 11 metų, kai neteko motinos. Mergina baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1936 m. ji ištekėjo už iš Antazavės (Zarasų parap.) kilusio Andriūno (vardo nepavyko nustatyti). Jiems 1937 m. gimė dukra Nijolė. Mergaitė mirė 1943 m., ji palaidota šeimos kape Petrašiūnų kapinėse.
Izidorius Andriūnas buvo vienas iš antisovietinio pogrindžio centro (LAF‘o štabo) dalyvis, už ką 1941 m. birželio 14 d. buvo areštuotas, nuteistas 10-čiai metų. Žuvo 1943 m. Viatlage, Kyrovo srityje.
Stefanija, kai Lietuvą užgriuvo karo baisumai, dirbo Kauno Ugnegesių gatvėje veikusių vaikų namų direktore. Ji savo vadovaujamuose vaikų namuose paslėpė iš geto išgelbėtą Rosian Bagriansky-Zerner, Frumą Vitkinaitę-Kučinskienė ir dvi gydytojo Jedo dukteris, o 1942 m. vaikų namuose apgyvendino prie lauko durų paliktą žydų tautybės mergaitę, kuri vėliau buvo pakrikštyta Janinos vardu (Janina Vitienė). Už šių žydų tautybės vaikų išgelbėjimą Stefanija Andriūnienė (emigracijoje – Stephanie Egan), kai grįžo gyventi į Lietuvą, 2000 m. buvo apdovanota Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi9.
1944 m. ji kartu su tėvu pasitraukė į Vakarus ir į Lietuvą grįžo tik 1999 metais. Ji buvo nuostabi moteris. Ji nugyveno gražų gyvenimą. Mirė 2017 m., sulaukusi 105 m. amžiaus. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse šalia mamos, savo brolio, brolienės ir dukros.
1914 m. Jurgis Grybauskas buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Tarnybos vieta nežinoma. 1917 m. jį paskyrė 6 bataliono 28 transporto kuopos būrio vadu. Atkūrus Nepriklausomybę, Grybauskai grįžo į Lietuvą, 1919 m. kaip karo valdininkas Jurgis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas dirbti Tiekimo skyrių kanceliarijos raštvedžiu. Vėliau dirbo kanceliarijos viršininko padėjėju, kanceliarijos viršininku. 1921 m. buvo perkeltas į Intendantūros skyrių dirbti Centrinio maisto sandėlio viršininku. 1926 m. jam suteiktas administracijos (B kategorijos) kapitono laipsnis. 1927 m. pačiam prašant buvp paleistas į atsargą, 1928 m. paleistas į dimisiją ir pradėjo mokytojauti Kaune10.
Kai gyvenimas Kaune, arti tėviškės, nusistovėjo ir puikiai besiklostanti Jurgio tarnybinė karjera turėjo užtikrinti Grybauskų šeimai stabilų ir sotų gyvenimą, pašlijo motinos sveikata. „1923 m. sausio 31 d. Aleksote nuo džiovos mirė 50 m. amžiaus Ona Grybauskienė, ištekėjusi. Paliko vyrą Jurgį ir vaikus: Juozapą, Pranciškų, Jurgį ir Stefaniją“. Tai įrašas Kauno šv. Kryžiaus bažnyčios esančioje knygoje11. Jurgis liko su keturiais paaugliais vaikais. Tada Juozui buvo 17 metų, o Stefanijai tik 11. Nespėjo Ona gauti lietuviško paso. Nėra išlikusios neliko atminčiai jos nuotraukos. Ji nespėjo pasidžiaugti savo puikių vaikų sėkme, bet likimas, anksti nutraukęs jos gyvenimą, moterį apsaugojo nuo skausmo dėl dviejų sūnų netekties.
Jurgio Grybausko biografijoje rašoma, kad jis, karui einant į pabaigą pasitraukė į Vakarus (galimai kartu su dukra Stefanija 1944 m.), vėliau emigravo į JAV, tačiau duomenų apie juos nerandama nei Vokietijos perkeltų asmenų (DP) stovyklų archyve, nei JAV archyvuose. Nežinoma ir jo mirties data, kapo vieta. Kiti Grybauskų šeimos nariai palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse12.
Išnašos:
1 https://veiveriums.lt/seminaristas/jurgis-grybauskas/.
2 Kelmės RKB gimimo metrikų knyga 1906 m., EAIS f. 669, ap. 21, b. 127, nr.216, l. 121.
3 Kelmės RKB santuokos metrikų knyga 1906 m., EAIS f. 669, ap. 21, b. 128, nr. 62, l. 52.
4 Laura Blynaitė, „Juozas Grybauskas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-grybauskas/.
5 Šilalės RKB gimimo metrikų knyga 1908 m., EAIS f. 669, ap. 7, b. 135, nr. 44, l. 260.
6 Šilalės RKB gimimo metrikų knyga 1911 m., EAIS f. 669, ap. 7, b. 145, b. nr. 60, l. 249.
7 Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai, [sudarytojas: Romaldas Adomavičius], Lietuvos jūrų muziejus, 2015, 155 p. 116.
8 Šilalės RKB gimimo metrikų knyga 1912 m., EAIS f. 669, ap. 7, b. 148, b. nr. 198, l. 275.
9 Žydų gelbėtojai, Andriūnienė-Egan Stefanija, Žydų gelbėtojai – Apdovanotieji žydų gelbėtojai – Andriūnienė-Egan Stefanija – Informacija.
10 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003, t. 3, p. 208–209.
11 Kauno šv. Kryžiaus RKB, EIAS, f. 1428, ap. 1, b. 48, nr. 41, l. 52.
12 Grybauskų šeimos kapas Petrašiūnų kapinėse Kaune https://cemety.lt/public/deceaseds/1677661?type=deceased.
Parengė Janina Paplauskaitė Leonavičienė, kraštotyrininkė
Nuotraukoje – kapitono Jurgio Grybausko portretinės nuotraukos fragmentas. 1927 m., Kaunas. Nuotrauka iš J. Grybausko paso