Žemaičių–lietuvių kalbos žodynėlis (parengta pagal Igno Končiaus „Žemaičių šnekos“ (Londonas, 1961 m.)

  • Abalga – negerū gandū skleidėms.
  • Dugnuolė – vežėma dognėnė.
  • Gakta – prišakėnė užrėista ragiu a pavažū dalės.
  • Jepkė – kėimielis miestė, i katrou gal ivažioutė so vežėmo.
  • Kinis – kiaulės kinis, migis.
  • Kiuocis – kriepšis, kriežis.
  • Kodalis – lauknešielis.
  • Knioisis – uodas.
  • Kramė – gīvatės, rupūžės galva (kartās tēp saka ėr aple žmuogaus galva).
  • Kruvainē – so kraujēs somaišītė rogėnē mėltā ėr iškeptė kap douna.
  • Kulīnā – akmėnīnā.
  • Kūlis – akmou.
  • Kopėta – krūva, būrīs žmuoniū.
  • Lingīnė – kartė, katra īr skėrta luopėšiou pakabintė.
  • Listins – līgē so pakraštio pripėlts inds.
  • Mėigas – aruodā.
  • Mėrkals – padažos, išvėrts ėš pėina, taukū ėr mėltu (kartās – dar ėr so smetuono).
  • Nėbrė – jaunūmenės soejėms, pasėlinksmėnėms.
  • Nuotrīnės – dilgielės.
  • Perstekė – žebėrklos, īronkis žovėi nodortė ėr nodūros ėštrauktė.
  • Ratpiedē – stėpėnā (ikaltė i stebolė).
  • Skreits – sterblie.
  • Staibis – kuojės dalės tarp kolkšnėis ėr blauzduos.
  • Strubis – neaukšts, žems žmuogos.
  • Teronkis – duoklos.
  • Vaksietė – bartė.
  • Vuotkuotis, vuotegs – buotags.
  • Zeptas – lūpas, prosnas.
  • Žīgioujės – šer, sovarėnie i kūtė gīvulius.


A

  •  
error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization