Meniu

2024 m. spalio–lapkričio mėnesiais Telšių Žemaitės dramos teatras scenos mylėtojus pakvietė į III profesionalaus šokio festivalį „ŠOKas’2024“

 

 2024-aisiais Telšių Žemaitės dramos teatras trečią kartą spalio 15, 17, 23, 30, lapkričio 30 dienomis scenos ir šokio mylėtojus pakvietė į šiame mieste tradiciniu tampantį, baletą ir šiuolaikinį šokį jungiantį profesionalaus šokio festivalį „ŠOKas“. Jo programoje buvo penki spektakliai.
Kaip tai ir skeltė teatras, pristatydamas būsimus festivalio renginius žiūrovams, festivalio programa sukūrė kontrastą tarp klasikinio romantinio baleto ir šiuolaikinio šokio suvokimo. Vykstant projektui scenos mylėtojai buvo pakviesti  į kūrybines dirbtuves, kurias vedė Kauno valstybinio muzikinio teatro choreografas Dainius Bervingis, balerina Kristina Tarasevičiūtė, M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogai. Šių dirbtuvių metu Telšių Žemaitės dramos teatro šokio studija sukūrė ir pristatė šokio miniatiūrą.

   
Festivalį pradėjo šokio trupė „ NUEPIKO“, parodžiusi olimpinės dvasios kupiną interaktyvų šokio spektaklį „KETURI VIKTORAI“. Jį žiūrovai pamatė netradicinėje erdvėje – Telšių sporto ir rekreacijos centre.

Į festivalio programą įtrauktas šokio spektaklis „Emocijos“ buvo skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Jame įvairiai ir įdomiai, šokio kalba pinamos istorijos, kuriose išjausta kiekviena emocija. Šis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos spektaklis tyrinėja žmogaus emocinį gyvenimą, jo sudėtingumą ir įvairovę. Jame naudojama muzika, šokis, teatralizacija ir, siekiant perteikti ir sustiprinti emocijų žinute, netgi interakcija su publika. 

Vienintelė Lietuvoje keturių vyrų stepo šokio trupė „Funyy Beat“ festivalyje pristatė naują koncertinę programą – „Funny Classic Beat Forever“ , kurioje karaliauja ritmas, apjungiantis klasikos kūrinius ir šiuolaikinę muziką.

   

   
Lvienaveiksmis baleto spektaklis „Karmen“.
   

Telšių Žemaitės dramos teatras skelbia, kad „Fatališkas Karmen paveikslas jau daugiau kaip šimtą metų žadina įvairių sričių menininkų vaizduotę. Už jį turime būti dėkingi Prosperui Mérimée: trečioji jo apsakymo „Karmen“ dalis įkvėpė ir Georgesʼo Bizet operos libreto autorius Henri Meilhacą ir Ludovicą Halévy. Nors 1985 m. operos premjera Paryžiuje patyrė fiasko, ji kompozitoriui pelnė amžiną šlovę, o aistringos „Karmen“ melodijos gerai pažįstamos visų kartų klausytojams. Jos gyvuoja įvairiausiais pavidalais ir formomis: nuo teatrų pastatymų iki koncertinių atlikimų, nuo transkripcijų įvairiems instrumentams iki mobiliųjų telefonų melodijų.

Ne išimtis ir Panevėžys – nemarioji Karmen istorija yra pikantiškas prieskonis operetėmis garsėjančio miesto Muzikinio teatro repertuare. Baltijos baleto teatro režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“ sukurtas vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai yra pirmoji šio kūrinio pastatymo versija, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsilieja holograminės vaizdo projekcijos.

„Karmen vaidmuo – kiekvienos balerinos svajonė, – sako režisierė ir choreografė M. S. Šimulynaitė, pagrindinį baleto vaidmenį patikėjusi Evelinai Fokinai. Karmen mylimuosius bei kitus veikėjus įkūnija trys šokėjai – Pijus Ožalas (Don Chosė), Simonas Laukaitis (toreadoras Eskamiljas) ir Danielius Voinovas (kareivis, būrėja, giltinė), ir toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Šokį ir hologramines vaizdo projekcijas choreografė ir režisierė derina ne pirmą kartą, šį efektingą reginį galėjo išvysti ir šiuolaikinio baleto spektaklio „Vienatvės armija“ („Army of solitude“) žiūrovai, jame artistai šoko pagal atlikėjos Bjork muziką. Pastarasis kūrėjos eksperimentas susilaukė nemažo dėmesio. Spektaklis „Karmen“ – tai dar vienas bandymas sujungti skirtingas meno formas, kviečiant žiūrovą į paveikų ir daugiaprasmį pasirodymą.

Spektaklyje naudojamas legendinis Sauliaus Sondeckio ir Lietuvos kamerinio orkestro interpretacijos įrašas“.
   

Išsami informacija apie fetivalį skelbiamas Telšių Žemaitės dramos teatro internetop svetainėje adresu https://www.telsiuteatras.lt/sokas-2024/


Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Telšių rajono savivaldybė

   
   
Rengiant publikaciją naudota Telšių Žemaitės dramos teatro viešinama informacija
   
Nuotraukose – festivalio „Šokas“ metu parodytų spektaklių reklaminių plakatų fragmentai

Smush Image Compression and Optimization Skip to content