- Daugiausiai turistų Kretingoje sulaukia nuo 1992 m. buvusioje grafų Tiškevičių dvaro sodyboje (suformuota XIX a. vid.) veikiantis Kretingos muziejus (Vilniaus g.). Šie Kretingos dvaro rūmai pastatyti XIX a. 6–8 dešimtmetyje, restauruoti 1972–1988 metais. Muziejuje daug šiuolaikiškai įrengtų ir informatyvių ekspozicijų (istorijos, etnografijos, archeologijos, dvaro meno vertybių). Įstiklintoje oranžerijoje – didelis, puikiai prižiūrimas Žiemos sodas, kuriame yra apie 5 tūkstančiai egzotinių augalų, veikia kavinė-restoranas. Kitoje gatvės pusėje – muziejaustradicinių amatų centras, kuriame lankytojai taip pat laukiami. Su Tiškevičių giminės istorija daug kuo susijęs netoli muziejaus, Birutės gatvėje, esantis 1769 m. pastatytas vandens malūnas.
- Gaivą teikia Grafų Tiškevičių rūmus supantis parkas, kuriame poilsiui ir pasivaikščiojimams kviečia liepų ir kaštonų alėjos, šimtmečius skaičiuojantys senieji ąžuolai, parką išraižę tvenkiniai. Šio parko plotas – 23 hektarai. Einant jo pasiekiamas netoli miesto ligoninės 2002 m. jame įrengtas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu. Čia esančios skulptūros (jų 13) simbolizuoja senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.
- Puikiai sutvarkyta Kretingos miesto Rotušės aikštė-skveras ir miesto centrinės dalies gatvių tinklas (XVII a. urbanistikos paminklas). Aikštės pietrytinėje pusėje – Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia (1896–1899 m.). Šioje aikštėje stovi Nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1930 m., skulptorius Robertas Antinis), kuris sovietmečiu buvo nugriautas, o 1990 m. atstatytas. Naujausias šios aikštės paminklas skirtas miesto įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621). Jis – aikštės šiaurinėje dalyje. Paminklas atidengtas 2009 m. (autorius – iš Kretingos kilęs architektas Adomas Skiezgelas. Jam talkino skulptorius iš Mosėdžio Rimas Eidėjus, bareljefas išlietas Rimanto Keturkos dirbtuvėse Vilniuje, akmeninę paminklo dalį atliko Justino Petrausko akmens dirbtuvių meistrai Darbėnuose).
- Kretingiškiai ir jų svečiai dažnai pagarbiai lanko Miesto parke, šalia bažnyčios esančią Lurdo grotą. Ji įrengta 1933 m. pranciškonų ordino globėjosŠvč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde (Prancūzija) 75-mečio proga. Šiame Lurde yra iš Prancūzijos atvežtos Švč. Lurdo Marijos ir Šv. Bernadetos skulptūros. Sakoma, kad Kretingos Lurdo vanduo turi stebuklingų galių.
- Senosiose parapijos kapinėse (Vilniaus g.) lankoma Šv. Jurgio koplyčia (XIX a. I p.), pranciškonų vienuolių kapai (XIX a.), botaniko, pamokslininko, vienuolio J. A. Pabrėžos kapas (1849; koplytėlė 1933 m.). Šiose kapinėse yra ir iškilaus Lietuvos visuomenės i karinio veikėjo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapas, Kretingos apskrities „Kardo“ rinktinės rezistentų kapas (1922 m., architektas E. Giedrimas), paminklas lietuvių tautos kančioms atminti (1989 m., architektas E. Giedrimas), nemažai kitų iškilių šio krašto žmonių kapų.
- Kitose Kretingos parapijos kapinėse, kurios yra priešais senąsias kapines, t. y. kitoje Vilniaus gatvės pusėje, dėmesį savo išskirtinumu patraukia neogotikinė grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus (pastatytas 1893 m., projekto autorius – švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas). 2014 m. archeologai šios koplyčios rūsyje aptiko sarkofagus ir medinius karstus su grafų Tiškevičių palaikais. Jie čia guli ir dabar, o kai kurios archeologinių tyrinėjimų metu surastos vertybės eksponuojamos Kretingos muziejuje. Šiose Kretingos kapinėse taip pat lankytina ir vienuolių pranciškonų kapavietė, Pranciškonų ordino atgaivintojo Lietuvoje tėvo P. Bizausko O. F. M. kapas (1937 m.), paminklas kariams savanoriams, koplytėlė su XX a. pr. skulptūra „Švč. Mergelė Marija“.
- Pranciškonų ordino vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis (1605–1617 m.). Pasak legendos, Jonas Karolis Chodkevičius kartą prieš svarbų mūšį su švedais pasakė, kad jei tą mūšį laimės, Kretingoje pastatys bažnyčią. Mūšį laimėjo, jo nurodymu bažnyčia buvo pastatyta. Bet, atvykęs į Kretingą, jis pamatė, kad ta bažnyčia, medinė, maža. Supyko J. K. Chodkevičius ir nurodė kitoje Akmenos upės kranto pusėje pastatyti didelę mūrinę bažnyčią. Dabar čia – Pranciškonų vienuolynas ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis. Kretingos gotikos ir Renesanso bruožų turinti bažnyčia – viena seniausių Žemaitijoje. Katalikai tiki, kad joje esantis Šv. Antano altorius turi stebuklingų galių. Po bažnyčios centriniu altoriumi yra palaidoti Chodkevičių šeimos narių palaikai.
- Prie pagrindinio įėjimo į Kretingos bažnyčios šventorių stovi paminklas, skirtas iš Skuodo rajono Večių kaimo kilusiam vienam žymiausių žemaičių šviesuolių, žemaičių kalbos puoselėtojo, botaniko, pamokslininko, vienuolio Jurgo Ambrozijaus Pabrėžos atminimui (1993 m., skulptorius A. Bosas, architektas S. Manomaitis).
- Turistų lankomas ir miesto centre 1938–1940 m. pastatytas Kretingos banko pastatas. Jį projektavo garsus lietuvių architektas Mykolas Songaila (1874–1941).
- Iškalbingos Mėguvos gatvėje esančios senosios žydų kapinės (XIX–XX a.) ir žydų žudynių vieta (1941 m.).
D. Mukienės nuotraukoje – Kretingos kapinių, kuriose yra grafų Tiškevičių mauzoliejus-koplyčia, vartai