Šventosios gyvenvietė ir uostas

Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi kairiajame to paties pavadinimo upės krante, prieš jai įtekant į Baltijos jūrą. Tai vienintelis Lietuvos miestas, kuris buvo suplanuotas ir pastatytas tarpukariu. Jo projektą 1938 m. parengė urbanistas Nikolajus Mačiulskis.

Dabartinės Šventosios teritorijoje žmonės jau gyveno penktame tūkstantmetyje prieš Kristų.

Nuo Šventosios iki Palangos miesto centro – 12 km, iki Lietuvos–Latvijos sienos – 6 kilometrai. Palei gyvenvietės rytinę pusę eina kelias Klaipėda–Liepoja.

Šventojoje veikiantis valstybinis jūrų uostas – atstatomas Lietuvos jūrų uostas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei. Uosto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ji Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos teikimu nustato uosto žemės, akvatorijos, rezervinių teritorijų ribas. Uosto adresas: Prieplaukos g. 22, LT- 00305 Palanga.

Šventojoje stovi 39 m aukščio švyturys,  Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia, veikia bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas, viešbučiai (tarp jų „Titanikas“, „Auksinės kopos“, „Kuršių kaimas“ ir kt.), daug poilsio ir gyvenamųjų namų, sveikatos centras „Energetikas“ , daug kitų įstaigų. Gyvenvietės rytinėje pusėje yra Šventosios estrada. Šiauriniame Šventosios pakraštyje, prie sienos su Latvija, veikia Būtingės naftos terminalas. Miške, prie kelio Klaipėda–Liepoja, – Šventosios kapinės.

Gyvenvietę garsina ant kopų stovinti Zuzanos Pranaitytės sukurta skulptūra „Žvejo dukros“. Šventąją puošia ir iš Palangos čia perkelta Antano Dimžlio skulptūra

„Baltijos aušra“. Šiaurinės vakarinėje gyvenvietės dalyje esančiose kopose yra atkurtas „Žemaičių alkas“.

 

Kiti svarbiausi Šventosios istorijos faktai ir datos:

 

  • Spėjama, kad Šventosios žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų.
  • VII–XII a. dabartinės Šventosios ir gretimos, prie Šventosios upės buvusios vietovės priklausė Mėguvos žemei.
  • Šventosios prekyvietė ir uostas minimi XII a. Hanzos pirklių maršrutuose „Karaliaučius–Ryga“.
  • 1422 m. Baltijos jūroje siautėjo audra. Jos metu Palangoje buvo išgelbėta jūroje skendusio laivo įgula ir 32 arkliai. Anot tyrinėtojų, šis faktas rodo, kad jau tuo metu Palangoje galėjo būti uostas, tačiau kurioje vietoje, nežinoma. Didelė tikimybė, kad tai buvo Šventosios uostas.
  • 1422 m. Melno sutartimi nustatyta siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos. Ji Šventojoje ėjo Šventosios upe.
  • 1426 m. Lietuvos–Livonijos siena buvo pratęsta iki jūros ir patikslinta natūroje. Kairysis Šventosios krantas atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o dešinysis ir kairysis liko Livonijos valstybėlių konfederacijos žinioje. Nuo to laiko rašytiniuose šaltiniuose vis dažniau pradedama minėti Šventoji.
  • 1429 m. istorijos šaltiniuose paminėta Šventosios gyvenvietės pirmtakė, vokiškai vadinta Heilige Aa Strand – Elija, kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose ji minima ir Šventosios bei Palangos uosto vardu. 1431 m. rašytiniuose šaltiniuose Šventoji vadinama Heinrich Parchim, voight zu Heilige Aa.
  • 1466 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Palangos uostas, tačiau tiksli jo buvimo vieta nežinoma. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo Šventosios uostas.
  • XV a. Palangos ir Šventosios gyvenvietės jau turėjo pagrindinius miestelio tipo gyvenviečių svarbiausius bruožus.
  • 1507 m. rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti netoli Šventosios esantis Būtingės kaimas.
  • Apie 1507–1520 m. Elijoje (senojoje Šventojoje) pastatyta 1507 m. įsteigta bažnyčia.
  • XVI a. Palanga ir Elija (senoji Šventoji) jau buvo miesteliai. Tokį spartų gyvenviečių iškilimą lėmė jų geografinė padėtis – jūros artumas ir šalia buvęs pasienis.
  • Tarp 1511 m. išvardintų Stanislovui Kęsgailai priklausiusių gyvenviečių yra paminėta ir prie Šventosios upės buvusi karčema. Manoma, kad tai buvo pakelės karčema, stovėjusi toje vietoje, kur Šventoji kirto kelią, vedantį iš Klaipėdos į Livoniją.
  • 1520 m. pastatyta Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia.
  • XVI a. tarp Šventosios gyventojų daugiausiai buvo kuršių žvejų.
  • Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje.
  • XIV–XVII a. Šventoji paminėta Hanzos pirklių maršrutuose „Karaliaučius–Ryga“.
  • XVI–XVII a. rašytiniuose šaltiniuose minimi Palangos ir Šventosios uostai, tačiau, tikėtina, kad tiek vienu, tiek ir kitu vardu buvo vadinamas tas pats Šventosios uostas, nes Palanga, tiek ir Šventoji priklausė tai pačiai Palangos seniūnijai.
  • Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, čia veikė laivų dirbtuvės, buvo prekybos centras, parkas, stovėjo tvirtovė.
  • XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kuriais atplukdydavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Šventojoje į laivus pakraudavo eksportui skirtus javus, kailius, medų.
  • Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje.
  • XVI a. II p. žemėlapiuose pažymėtas Šventosios uostas.
  • 1560–1824 m. Šventojoje stovėjo evangelikų liuteronų bažnyčia.
  • 1566 m. Žygimantas Augustas, siųsdamas Žemaičių seniūną derėtis į Livoniją, jam nurodė su Kuršo kunigaikščiu kalbėti ir dėl Šventojoje esančios bažnytėlės. Su Šventąja yra siejama ir žinia apie tai, kad tais pačiais 1566-aisiais metais Žygimantas Augustas pranešė Palangos laikytojui R. Krakovui, kad įsakė revizoriui J. Laškovskiui Palangos seniūnijoje prie jūros įsteigti miestelį Samoitana (spėjama, kad tai Šventoji), išmatuoti sklypus namų statybai bei miesteliui priklausančią dirbamą žemę, o linininkus, gyvenančius ant jūros kranto, apgyvendinti tame miestelyje.
  • 1568 m. Senosios ir Naujosios Samoitanos žemės paminėtos Žemaičių bajoro Pilypo Kobylino byloje, kurioje jis buvo kaltinamas užpuolęs šias žemes ir jos gyventojus uždaręs į belangę.
  • XVI a. Šventoji rašytiniuose šaltiniuose vadinama miesteliu.
  • 1589 m. Šventosios uosto statybos klausimai buvo aptarti Varšuvos (Abiejų Tautų Respublikos) Šis seimas priėmė nutarimą dėl Šventosios uosto, leido išvalyti ir paversti laivybine Šventosios upę.
  • 1589 m. ATR valdovas, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas III Vaza (1566–1632), LDK valstybinio veikėjo, Lietuvos dvaro paiždininkio, Užvenčių tijūno prašomas, leido anglų prekybos bendrovei Palangoje (tikėtina, kad Šventojoje) plėsti uostą.
  • 1613 m. Radvilos išleistame Lietuvos žemėlapyje (Artykuł Gustawa manteufla a Słowniku geograficznym) nurodytas Šventosios uostas.
  • 1625 m. švedų karaliaus Gustavo Adolfo 9-ių laivų flotilė užvertė akmenimis arba uostą Šventojoje, arba įplaukimą į Šventosios upė.
  • Anglų, olandų ir švedų laivaiį Šventosios uostą ypač dažnai atplaukdavo Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiais. Jie čia atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų, o Šventojoje pasikraudavo javus, kailius, medų. Tada Šventosios uostas buvo rimtas Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentas.
  • Vladislovas Vaza 1639 m. vasario 16 d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą Georgą Vilhelmą išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per Dancigą, o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 proc. prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. Išlikusiuose 1639 m. Vladislovo Vazos dokumentuose Šventoji vadinama žvejų kaimu.
  • 1639 m. žemaičiai sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.
  • 1650 m. į Klaipėdą buvo atplaukę 3 laivai iš Šventosios.
  • 1655 m. Karolio X Gustavo vadovaujama švedų kariuomenė užėmė Lietuvos pajūrį ir visą Vakarų Lietuvą.
  • 1656 m. švedai Šventojoje pastatė įtvirtinimus.
  • Manoma, kad 1659 m. Šventojoje stovėjo švedų dalinys. Karo metu Šventąją nusiaubė gaisras.
  • Išlikusiame 1661 m. piešinyje yra pavaizduotas Šventosios fragmentas (spėjama, kad piešinyje nurodyta karčema arba paprasti mediniai pastatai).
  • Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio III (1629–1696) valdymo laikotarpiu (XVII a.) Šventojoje ėmė kurtis Anglijos pirklių kolonija. Anglų pirkliai į Šventąją atvyko 1665 metais. Jie, atstovaujami Ričardo Borinio (Borynhi), 1679 m. kreipėsi į Joną Sobieskį, kad šis leistų jiems kurtis Šventojoje. Tų pačių metų balandžio mėnesį Karalius Jonas Sobieskis III (1629–1696) anglams davė leidimą (consensus) anglų pirkliams nemokant mokesčių valstybei ir valdovui Šventojoje šešerius metus (6 metai buvo dvigubas įprastų lengvatų laikas) gyventi ir prekiauti, įsigyti nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad jie Šventosios upės žiotyse įrengs uostą ir sudarys galimybę į jį įplaukti dideliems laivams. 
  • Yra išlikęs 1679 m. Šventosios inventorius. Jame pateikti miestelio nuostatai, gyventojų duomenys, jų prievolės, nurodyti nuostatuose reglamentuoti Šventosios ir Palangos seniūno santykiai. Iš inventoriaus matyti, kad tais metais Šventojoje buvo 47 sodybos (visos apgyvendintos), karčema. Miestelio vaito pareigas ėjo Hansas Meynikas. Pagal šio inventoriaus turinį galima daryti išvadą, kad Šventojoje tuo metu buvo apie 350 gyventojų. Jų daugumą sudarė lietuviai ir latviai. Didžioji gyventojų  dalis išpažino krikščionių tikėjimą. Šventojiškiai turėjo 35 valtis, iš kurių 21 buvo naudojama. Žemės miestelėnai turėjo nedaug (tik 6 iš jų – daugiau kaip po pusę valako). Už dirbamą žemę reikėjo mokėti činčą, už valtį – 48 lietuviškus grašius. Miestelėnai Palangos seniūnijos administracijai (dvarui) geranoriškai ir iš pagarbos duodavo pagautos žuvies (einant laikui tai dvaras pradėjo traktuoti kaip prievolę). Šventosios miestelio gyventojai gyveno labai skurdžiai, todėl komisarai tiek šią, tiek ir buvusią pastočių prievolę panaikino.
  • 8 deš. Šventosios gyventojai savo prekes į kitų šalių uostus gabendavo valtimis. Joms švartuotis Šventojoje uosto nereikėjo.
  • 1680 m.Prūsijos muitininkai savo kunigaikščiui pateikė informaciją, kad į Šventąją atplaukia  anglų laivai, kuriuose būna druskos, vyno, geležies, tabako krovinių. Šias prekes pardavę, pirkliai įsigydavo grūdų.  
  • 1685 m. Šventojoje (vok. Heiligen Aa) jau stovėjo keli gyvenamieji namai, sandėliai, čia vyko prekyba.
  • 1685 m. anglų pirkliai dar kartą kreipėsi į Joną Sobieskį, kad jis pratęstų ir papildytų 1679 m. jiems suteiktas lengvatas. 1685 m. gegužės 6 d. karalius Jonas Sobieskis  III (1629–1696) anglų pirkliams Richardui Borynhi, Tomui Richardsonui ir jų kompanionams suteikė naują privilegiją – leido išvalyti Šventosios upę, iškasti reikalingus kanalus, įrengti prie Šventosios upės naują uostą, savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, toliau kurti naują miestą. Karalius anglams taip pat leido pastatyti Katalikų liuteronų ir kalvinų bažnyčias. Miestui buvo priskirta Paliepgirių, Želvių, Purvių kaimų teritorija, kuri naujojo miesto žinion turėjo pereiti po tuo metu buvusių savininkų mirties. Valdovas taip pat leido Šventojoje  vieną kartą per savaitę (penktadieniais) rengti turgus ir du kartus (per Tris Karalius – sausio 6 d. ir artimiausią trečiadienį po Šv. Jono Krikštytojo dienos – birželio 24 d.) rengti prekymečius. Per Šventosios uostą Baltijos jūra gabenamos prekės iš Lietuvos buvo atleistos nuo muitų, miestas ir prie jo priskirti kaimai buvo atleisti nuo įvairių kariuomenės ir karaliaus dvarui teikiamų priedermių. Už uosto įrengimą anglų bendrovei ir jos įpėdiniams buvo suteiktas monopolis prekiauti ir 40 metų nemokėti muitų už įvežamas prekes. Privilegijoje anglų pirkliams buvo nurodyta ir daugiau lengvatų. Visa tai sudarė galimybę jiems čia sparčiai plėtoti  savo veiklą. Tais metais anglų pirkliai uosto įrengimo darbams pasamdė silezietį inžinierių Markusą Maksimilijoną Kiolerį (von Köhler).
  • 1685 m. rašytiniuose šaltiniuose nurodyta, kad į Šventąją atplaukė du laivai, o 20 dar turėtų atplaukti.
  • 1685 m. Palangoje buvo įkurta anglų laivininkystės bendrovė, prekybos kontora. Jai vadovavo Horstas.
  • XVII a. 8–9 deš. vietoje buvusio Šventosios kaimo vietoje pradėtas formuoti naujas miestas. 1690 m. Varšuvos luomų susirinkime, suderinus tai su karaliumi Jonu Sobieskiu III, buvo nutarta Šventosios uostą karaliaus ir karalienės garbei pavadinti Janmarienburgu (Jan-Marjenborg). Šio miesto centras buvo dešiniajame Šventosios upės krante. Ten būta tvirtovės, laivų statyklos, kunigaikščių parko.  Parko šiaurės rytų pusėje stovėjo medinė Šventosios bažnyčia, o už jos buvo miesto vartai. – (Janmarienburgas). Čia veikė ir laivų statykla. Daukantas savo raštuose anglų statytą miestą vadina Marijonine pilimi. 1685 Šventajai suteikta Magdeburgo teisė ir ženklas, kuriame buvo pavaizduotas miesto pavadinimas ir laivas.
  • Nuo 1698 m.Janmarienburgas istoriniuose šaltiniuose nebėra minimas.
  • XVII a. Šventosios uostas sėkmingai veikė, čia buvo gerai išvystyta prekyba. Jos apyvarta per metus kartais siekdavo milijoną auksinių (florinų). To laikotarpio dokumentuose žemaičių pajūrio, kaip Palangos ir Šventosios prekyba vadinama Palangos seniūnijos pakrantės jūros prekyba. Tuo laikotarpiu plačiai ėjo garsas apie Šventosios uostą, kuris tais laikais sudarė konkurenciją Rygos, Liepojos ir kitiems Baltijos pakrantėse veikusiems uostams.
  • 1687 m. ir 1690 m. Klaipėdos pirkliai skundėsi savo valdovui, kad sustiprėjęs Šventosios uostas yra didelis jų konkurentas.
  • 1699 Palangos seniūnijoje buvo dislokuoti Saksonijos karaliaus Augusto II kariuomenės daliniai. Kai kurių šaltinių duomenimis, šie kareiviai tęsė Šventosios uosto statybos darbus.
  • 1700 m. prasidėjęs Šiaurės karas turėjo lemiamą reikšmę tolesniam Šventosios uosto likimui.
  • Dėl konkurencijos, Rygos pirkliai nusamdė švedus, kad šie užverstų uostą akmenimis ir 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. pabaigoje Lietuvos-Lenkijos atstovas Bukota, tardamasis su Anglija, pažadėjo atstatyti Šventosios uostą, bet po valstybės padalinimo (1772–1795 m.) šie planai sužlugo. Rusijos imperijos (1795–1915 m.) laikotarpiu Šventosios uostas merdėjo.
  •  
  • Šiaurės karo metu – 1701-aisiais, paprašius su šventojiškiais konkuravusiems Rygos pirkliams, devyni Švedijos karo laivai užvertė įėjimą į Šventosios uostą akmenimis, o miestą sudegino.
  • 1705 m. Varšuvos sutartimi, kurią pasirašė Švedijos karalius Karolis XII ir ATR valdovas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis (1677–1766), buvo uždrausta Lietuvai turėti Palangos (Šventosios) uostą, į jį įplaukti laivams. Tuo buvo siekiama, kad Lietuva nedarytų konkurencijos Prūsijai, švedų valdytiems Kuršo ir Vidžemės uostams. Minėta sutartis galiojo neilgai, bet akmenimis užverstas ir keletą metų nenaudojamas Šventosios uostas per tą laiką buvo užneštas smėliu, ėmė nykti, senąją vagą pakeitė Šventosios upė.
  • 1721 ir 1790 Šventojoje gyveno 35 šeimos, 1816 m. buvo 33 sodybos.
  • 1739 m. Palangos inventoriuje pažymėta, kad 27 miestelėnų sklypai yra užpustyti jūros smėliu. Inventoriuje nurodyta, jog Šventojoje yra 10 valčių. Tais metais gintarininkai už tinklus, skirtus gintarui gaudyti, dvarui turėdavo mokėti mokestį – Šventojoje buvo apmokestinta 10 tokių tinklų.
  • 1756 m. inventoriuje nurodyta Šventosios žvejų prievolė numegzti dvarui tinklus, skirtus žvejoti tvenkinyje.
  • Paskutinis ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) planavo uosto teritoriją išvalyti, uostą atgaivinti, tačiau tokiam sumanymui pasipriešino Rusijos imperijos pasiuntinys Otto Magnusas von Stackelbergas.
  • 1767 m.Žemaitijos žemvaldys Pranciškus Pilsudskis (1707–1791), 1788 m. Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) ėmėsi žygių, kad būtų atkurtas Šventosios uostas. Pakartotinai ištyrus Šventosios uosto likučius, buvo parengti šio uosto atstatymo projektai, sąmatos, planai. XVIII a. II p. būta ir daugiau planų, pasiūlymų atkurti Šventosios uostą, jie buvo pateikti ano meto valdovams ir vyriausybėms Varšuvoje, Paryžiuje, Londone.  K. Oginskiui parengus Šventosios uosto atkūrimo projektą, paprašyta olandų pirklių suteikti paskolą uosto statybai. Jos negauta. Tuo laikotarpiu šalyje buvo sudėtinga politinė situacija, iš kitur reikiamų lėšų taip pat nepavyko gauti, todėl šis uosto atstatymo projektas nebuvo įgyvendintas.
  • 1769 m. Palangos muitinės rajono ribų aprašyme nurodyta, kad kitoje Šventosios upės pusėje, priešais miestelį, jau Kurše, yra kaimas Giges, o jame liuteronų bažnytėlė.
  • XVIII a. pab. planuose nurodyta, kad Šventosios miestelio vieta yra ne ant paties jūros kranto, o į pietryčius nuo Šventosios upės kilpos ir žiočių. Prie upės, kur ji kirto Prūsų–Livonijos (Kuršo) kelią, buvo tik karčema. Netoli minėto kelio buvo pažymėtos išsibarsčiusios sodybos; jų sankaupa miestelio nepriminė.
  • XVIII a. pab. Lietuvos-Lenkijos atstovas Bukota, tardamasis su Anglija, pažadėjo atstatyti Šventosios uostą, bet po1772–1795 m. vykusio Abiejų Tautų Respublikos padalinimo šie planai žlugo.
  • Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu (1795–1915 m.) Šventosios uostas merdėjo, tačiau viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada.
  • XVIII–XIX a. veikė Palangos (tikėtina, kad Šventosios) uostas. „Lietuvos enciklopedijoje“ (Bostonas, 1968, t. 21) rašoma, kad į Palangos uostą 1796–1797 m. įvežta prekių už 31 472 rublius, išvežta už 39 555 rb. Po 1831 m. prekybinis judėjimas per uostą tapo intensyvesnis, ypač po 1838 m., kai buvo atidarytas Tauragės plentas. 1854 m. išvežta prekių už 641 187 rublius, įvežta už 453 564. 1855 m. išvežta už 606 996 rublius, įvežta už 136 682. 1876 m. išvežta už 330 028 rublius, įvežta už 170 290.
  • 1792 m. Palangos ir Šventosios gyventojai aktyviai dalyvavo reformų judėjime. Jiems vadovavo savivaldą turėjusio miesto vaitas – smulkus bajoras S. Gineitis. Šį judėjimą valdžia nuslopino.
  • 1794 m. inventoriuje nurodyta, kad Šventoji, kaip ir Palanga, moka mokesčius už jūros krantą (juos mokėdavo žvejai). Šventojoje juos mokėjo 29 dūmai iš 34 čia buvusių. Mokesčiai buvo skirtingi – nuo 2 iki 16 auksinų.
  • XIX a. pr. nuo Vilniaus gubernijos atskirtą Palangos dvaro valdą, sudarė Palangos miestelis, Virkštininkų, Vilimiškės, Užpelkių, Žibininkų, Joskaudų, Želvų, Šventosios, Monciškių, Paliepgirių kaimai ir katalikų bažnyčiai priklausantis Kunigiškių kaimas.
  • 1809 m. sugriuvo Šventosios (Elijos) bažnyčia.
  • 1819 m. Palanga ir nedidelis pajūrio ruožas nuo Šventosios upės iki Prūsijos sienos buvo prijungtas prie Kuršo gubernijos ir priklausė Gruobinios provincijai (pavietui), o ši – Aizputės apskričiai. Šventoji Kuršo gubernijai priklausė 1819 –1917 metais.
  • 1819–1917 m. Šventoji priklausė Kuršo gubernijai, 1919–1920 m. – Latvijai, 1921 m. buvo grąžinta Lietuvai.
  • 1891 m. Šventojoje įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla.
  • 1891–1892 m. Šventojoje veikė jūreivystės mokykla, vėliau vadinta Palangos jūreivystės mokykla.
  • Nuo 1919–1921 m. kovo 30 d. Šventoji priklausė Latvijai.
  • 1921arbitražo komisija nustatė Lietuvos–Latvijos sienos ribą – Šventosios gyvenvietė ir 5 km jūros kranto į šiaurę nuo Šventosios upės žiočių buvo priskirta Lietuvai.
  • 1921 m. kovo 30 d. kartu su Palanga, Šventoji ir jų apylinkės grąžintos Lietuvai. Sienų klausimą išsprendė komisija, kuriai vadovavo škotų diplomatas Džeimsas Jangas Simpsonas. Lietuvai anksčiau priklausęs Aknystos miestelis buvo iškeistas į Šventosios pajūrį. 1921–1950 Šventoji priklausė Kretingos apskričiai, 1950–1970 m. Šventosios gyvenvietė buvo Šventosios apylinkės centras, priklausė Kretingos rajonui.
  • 1921–1922 m. buvo parengtas planas Šventojoje įrengti 7–8 m gylio uostą, Šventojoje nutiesti į jūrą apie 930 m ilgio pietinį molą ir 850 m ilgio šiaurinį molą.
  • 1923–1925 m. buvo vykdomi Šventosios uosto atstatymo darbai, siekiant jį pritaikyti žvejybai. Tuo laikotarpiu kaip Šventosios uosto pietinis molas buvo pastatytas 380 m ilgio Šventosios tiltas.
  • 1923 m. Šventojoje buvo 410 nuolatinių gyventojų, 1959 m. – 780, 1970 m. – 846.
  • 1926 m. pastatytas 228 m ilgio Šventosios uosto šiaurinis molas su 60 m pločio vartais.
  • 1927 m.įrengtos Šventosios uosto krantinės. Tuo laikotarpiu Šventosios žvejai per metus sugaudavo iki 300 tonų žuvies.
  • 1931 m. Pašventyje, tarp Būtingės kaimo ir Šventosios upės žiočių, kanauninko (vėliau prelato) prelato kunigo Jurgio Galdiko lėšomis ir rūpesčiu pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės koplyčia (suremontuota 1991 m.).
  • 1937 m. pagal projektą buvo pradėtas statyti naujas žvejų miestelis – Šventosios gyvenvietė.
  • 1938 m. iškilo Šventosios žvejų kooperatyvo „Žuvėdra“ pastatas (dabar – klebonija).
  • 1938 m. Šventajai suteiktos kurorto teisės.
  • 1938 m.Lietuvos laivyno jūrų leitenanto V. Kuizino memorandume dėl Lietuvos pajūrio gynybos buvo pasiūlyta 1940 m. pradėti statyti Šventosios karo uostą.
  • 1938–1941 m. Šventojoje veikė pradinė mokykla.
  • 1939–1940 m. buvo tvarkomi Šventosios pietinis ir šiaurinis molai, statomos Šventosios uosto krantinės, prekybos uostas (inžinierius Juozas Losinskas). Tada pietinis molas buvo 780 m ilgio ir baigėsi 7,5 m gylyje. Tuo laikotarpiu didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, nes smėlis užnešdavo uosto vartus. Didesniu uostu Šventoji taip ir netapo.
  • 1939 m. pradėjo veikti Šventosios prekybos uostas.
  • 1939 m. rugpjūčio mėnesį Palangos–Šventosios ruože vyko Jūros savaitės šventiniai renginiai. 
  • Nuo1939 m. kovo mėnesio Šventojoje buvo mokomojo karo laivo „Prezidentas Smetona“ bazė.
  • 1939 m. Šventojoje įkurta biblioteka.
  • 1939 m. iš Klaipėdos į Palangą perkelta Vytauto Didžiojo gimnazija. Ji buvo pavadinta Šventosios Vytauto Didžiojo gimnazija, nes tikėta, kad sustiprėjus uostui, ši gimnazija bus perkelta į Šventąją.
  • 1939 m. pastatyta Šventosios mokykla (architektas F. Bielinskis). Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje jau veikė vaistinė, iškilo nemažai tipinių vilų ir gyvenamųjų namų.
  • 1940 m.pradėti šiaurinio molo statybos darbai. Uosto teritorijoje buvo įrengti 6 m gylio vidiniai baseinai.
  • 1940 m. susisiekimas su Palanga buvo geras: iki Kretingos atvykti buvo galima traukiniais. Autobusai kursuodavo kas dvi valandos. Autobusais į Palangą buvo galima atvažiuoti ir iš Kretingos, atvykus iki jos traukiniu. Palangoje buvo nemažai taksi paslaugas teikusių automobilių. Iš Kauno į Palangą kasdien skraidydavo keleiviniai lėktuvai. Vasaros sezono metu buvo rengiamos poilsiautojų iškylos į kurorto apylinkes ir laivais iki Šventosios uosto.
  • 1940 m. Šventojoje buvo įvesta sovietų valdžia. Tada Šventosios uoste prisišvartavęs karinis lietuvių laivas buvo nuginkluotas. Jį, o taip pat uoste buvusius motorlaivius, jachtą buvo nurodyta, esant poreikiui perduoti sovietų karinei vadovybei
  • 1941 m. birželio 22 d. Šventąją okupavo vokiečių kariuomenė.
  • 1941–1949 m. Šventojoje veikė progimnazija.
  • Iš Šventosios ir jos apylinkių vokiečiai pasitraukė 1944 m. rudenį.
  • Po Antrojo pasaulinio karo Šventojoje bazavosi Sovietų karo laivyno torpedinių katerių divizionas. Uoste galėdavo švartuotis nedideli žvejų laiveliai. Uosto priežiūra rūpinosi patys šio krašto žvejai.
  • Vėliau, iš čia pasitraukus kariškiams, Šventosios uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“. Einant metams uostas ėmė nykti, o žvejų ūkis „Pajūris“ galimybių tinkamai prižiūrėti uostą, jo molus (tarp jų ir pietinį, kurio sudėtinė dalis buvo tiltas į jūrą) neturėjo, valdžia tam reikiamų lėšų neskyrė ir uostas pradėjo nykti.
  • 1941, 1947, 1948, 1949 ir 1951 m. sovietai iš Šventosios ištrėmė 25 gyventojus.
  • 1949–1998 m. laikotarpiu iš pradžių Šventojoje veikė septynmetė, vėliau – aštuonmetė, devynmetė Tuo laikotarpiu miestelyje veikė ir lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka.
  • 1956–1957 m.pastatytas 39 m aukščio Šventosios švyturys. Jo šviesa yra 42 m aukštyje virš jūros lygio. Švyturio šviesa matoma 17 jūrmylių atstumu.
  • 1966–1972 m. Šventosios pelkėse buvo aptiktas ir tyrinėjamas didžiulis neolito gyvenviečių kompleksas. Habilituotos mokslų daktarės archeologės Ramutės Rimantienės atlikti tyrinėjimai davė naujų svarbių duomenų apie seniau šiose vietovėse gyvenusių pamariečių buitį.
  • 1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos. Tais metais Šventojoje buvo 835 nuolatiniai gyventojai.
  • 1972–1974 m. buvo parengti naujieji Didžiosios Palangos plėtimo planai (autoriai – architektai V. Stauskas, J. Vaškevičius, N. Urmonienė). Juose nurodyta, kad Šventoji yra sudėtinė Palangos miesto dalis.
  • 1976 m. pastatyti poilsio namai „Guboja“ (architektas R. Buivydas).
  • 1986 m. pastatyta sanatorija „Energetikas“ (architektė Danutė Vitkauskaitė‑Vinkuvienė).
  • Iki XX a. 8 deš. Šventojoje buvo pastatyta daugiau kaip 1 000 poilsio namelių.
  • 1982 m. kopose pastatyta skulptorės Zuzanos Pranaitytės sukurta skulptūra „Žvejo dukros“( architektė Ž. A. Mačionienė).
  • 1989 m. pradėti Šventosios jūros uosto atstatymo darbai.
  • 1991–2003 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia (architektai: Gintaras Aperavičius, Ričardas Krištapavičius).
  • Nuo 1995 m. Šventoji yra Palangos miesto savivaldybės Šventosios seniūnijos centras.
  • 1999 m. Šventojoje buvo 2 000 nuolatinių gyventojų.
  • 2001 m. iškilo svečių namai „Titanikas“ (architektas Donatas Rakauskas).
  • 2005–2020 m. pastatytas poilsio namų kompleksas „Šventosios vartai“ (architektas A. Gumuliauskas).
  • 2006 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuriame numatyta šį uostą atkurti.
  • 2006–2019 m. Šventojoje atsirado 9 aukštuminiai gyvenamieji namai‑apartamentai „Elija“ (architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis).
  • 2007 m. susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pasirašė dokumentą, kuriame buvo numatyta Šventosios uosto atstatymo darbams iš Europos Sąjungos paramos lėšų skirti 220 mln. litų.
  • 2008 patvirtintas Šventosios herbas.
  • 2009 m parengta Šventosios uosto atstatymo galimybių studija.
  • 2011-aisiais Šventosios uostas buvo valomas ir gilinamas, birželio mėnesį uostas atidarytas, tačiau po kelių dienų jis buvo užneštas smėliu ir uostą teko uždaryti. Šventosios uostas tuo metu buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žinioje.
  • 2011liepos mėn. pabaigoje visuomenei pristatytas oficialus Šventosios himnas „Šventas krantas“ (teksto autorė –rašytoja ir poetė Vidmantė Jasukaitytė, kompozitorius – Ramūnas Tamošauskas).
  • 2012 m. Šventojoje buvo 2 631 nuolatinis gyventojas.
  • 2014 m. parengtas Šventosios uosto rekonstrukcijos techninis projektas.
  • 2018 m. pradėta Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcija (architektai Mantas Daukšys, Inga Daukšienė, Gerda Antanaitytė). Darbai užbaigti 2020 metais.
  • 2018 m. balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas pritarė, kad Šventosios uostas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei.
  • 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-1265, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymas. Jame nurodyta, kad uosto valdytojas yra Palangos miesto savivaldybė, o uosto paskirtis: 1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; 2) priimti žvejybos laivus; 3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus; 4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; 5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. 2. Uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės, sudariusios sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste (toliau – uosto naudotojai), ir uosto žemės naudotojai, tai yra uosto naudotojai, sudarę sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (arba jo įgaliotu kitu Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju) dėl uosto žemės nuomos (toliau – uosto žemės naudotojai), uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį. Kaip nurodyta minėtame įstatyme, šis uostas yra atviras tarptautinei ir vidaus laivybai. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama. Kitų valstybių karo ir kiti valstybinį statusą turintys laivai į uostą gali įplaukti Vyriausybės nustatyta tvarka.
  • 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, valstybei nuosavybės teise priklausantis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas patikėjimo teise Šventosios uostą (jo krantines, uostui priskirtą ilgalaikį materialųjį turtą bei uosto teritorijoje buvusį kitą nekilnojamąjį turtą) perdavė valdyti, naudoti ir juo disponuoti Palangos miesto savivaldybei. Kartu Palangai buvo perduota ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto parengta Šventosios jūrų uosto vystymo techninė dokumentacija.
  • 2018 m. spalio mėnesį įkurta Šventosios jūrų uosto direkcija. Jos laikinuoju vadovu paskirtas „Palangos vandenų“ vadovas Virgilijus Beržanskis.
  • 2018 m. spalio 30 d. Šventosios jūrų uosto direkcija įregistruota Registrų centre.
  • Pagal 2018 m. turėtus planus uostą buvo numatyta atkurti per kelerius metus. Darbus rengtasi vykdyti etapais. Jų buvo numatyta 6. Pirmojo etapo darbai turėjo apimti molų statybą, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statybą, trečiasis – inžinerinių tinklų statybą, ketvirtasis – vakarinės krantinės rekonstrukciją, penktasis – rytinės krantinės rekonstrukciją, šeštasis – akvatorijos gilinimo ir švartavimo įrangos statybos darbus.
  • 2018 m. Palangos miesto savivaldybės administracija parengė ir pateikė vertinti paraišką dėl finansavimo skyrimo projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“.
  • 2018 m. buvo paskaičiuota, jog Šventosios uosto atstatymo darbai gali kainuoti nuo 30 iki 100 mln. eurų. Gavus lėšų, pirmiausiai buvo numatyta pradėti tvarkyti privažiavimo prie uosto gatves ir pirmąsias krantines. Projekte buvo nurodyta, kad pirmiausia būtina įrengti infrastruktūrą, reikalingą žvejybai plėtoti, o tada – sukurti materialinę bazę, reikalingą  jachtų turizmui vystyti. Siekta, kad užbaigus vykdyti projektą, Šventojoje jau veiktų modernus žvejų uostas, kuris būtų ne blogesnis už tuos, kurie veikia kitose Europos jūrinėse gyvenvietėss.
  • 2019 m. pasirašyta projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ finansavimo sutartis. Vykdant šį projektą 2019–2020 m. buvo tvarkomas sklypas, statomas angaras, įrengiama uosto krantinė, automobilių aikštelės, kėlimo įrenginys ir slipas.
  • 2019 m. prasidėjo Šventosios uosto atstatymo pirmojo etapo veiklos. Jų pradinė kaina buvo numatyta apie 3 milijonai eurų.
  • 2019 m. spalio 30 d. Palangos miesto savivaldybė pasirašė paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ įgyvendinimo. Projektui buvo skirta 1,7 mln. Eurų (iš jų 1,275 mln. eurų skyrė Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, 425 tūkst. eurų – Lietuvos Respublika iš valstybės biudžeto, 90,8 tūkst. eurų – Palangos miesto savivaldybė iš savo biudžeto).
  • 2020 m. Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, kuri vienijo, Šventosios žvejus, viešąjį sektorių ir nevyriausybines organizacijas (grupės vadovas Vaidas Šimaitis), parengė ir Palangos miesto savivaldybės administracijai perdavė Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninį projektą. Jame buvo numatyta sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, kuriuo žvejai galėtų lengvai nuleisti į vandenį valtis, taip pat žvejybos įrangai, valtims, sugautoms žuvims iškrauti reikalingą gervę, pastatyti angarą, skirtą valtims, žvejybos įrangai, pagautam laimikiui laikyti.
  • 2021 m. kovo 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Plungės lagūna“ pasirašė Šventosios jūrų uosto žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartį. Buvo numatyta, kad darbai uosto teritorijoje prasidės jau gegužę. Šia sutartimi rangovai įsipareigojo per pusantrų metų (iki 2022 m. rugsėjo mėnesio) sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis Vykdant sutartį turėjo būti pastatytos patalpos, skirtos žvejų valtims, žvejybos įrangai, pagautam laimikiui laikyti. Vykdant darbus, įrengiant tinkamą privažiavimą prie uosto, reikėjo rekonstruoti Prieplaukos gatvė. Į projektą buvo įtrauktos ir tokios veiklos kaip automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje vienu metu galėtų stovėti apie 50 transporto priemonių, įrengimas, uosto teritorijos sutvarkymas bei apželdinimas.
    Šventosios jūrų uosto statybos projektas buvo įtrauktas ir į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą.
  • 2021–2022 m. Šventosios uoste buvo vykdomi žvejybai skirtos infrastruktūros objektų statybos darbai.

 

Naudota literatūra:

  • Basanavičius Jonas, Iš Palangos istorijos, Vilnius, 1922.
  • Karwowski S., Połaga i Kretynga, Poznań, 1913.
  • Končius Ig., Ruokis V., Palangos kraštas, Kaunas, 1925.
  • Omiłanowska Małgorzata, Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais, Vilnius, 2014.
  • Palangos istorija [sudarytojas Vladas Žulkus], Klaipėda, 1999.
  • „Palangos įvykių kronika“, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka https://www.palangamvb.lt/palangos-ivykiu-kronika/ (žr. 2022-02-15).
  • Palangos miesto savivaldybės interneto svetainė https://www.palanga.lt/ (žr. 2021-12-10).                                                                                                                               
  • „Palangos istorija“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/palangos-istorija/ (žr. 2022-01-20).
  • „Įkurta Šventosios jūrų uosto direkcija“, lt:
    https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/ikurta-sventosios-juru-uosto-direkcija-663-1053334?copied: (žr. 2022-04-10).
  • „Palanga perėmė merdintį Šventosios uostą: meras tiki, kad gaus 100 mln. eurų jo atstatymui“. lt:
    https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/palanga-pereme-merdinti-sventosios-uosta-meras-tiki-kad-gaus-milijonus-jo-atstatymui-667-1036750?copied (žr. 2022-04-10).
  • „Ryškėja Šventosios uosto kontūrai“, Delfi: https://www.delfi.lt/miestai/palanga/ryskeja-sventosios-uosto-konturai.d?id=85689078 (žr. 2022-04-10).

 

 

Parengė Danutė Mukienė 

 

Nuotraukose:
Šventosios herbas;
Eglės Mekuškienės nuotraukoje – buvusio Šventosios tilto likučiai 2021 m. gegužės 1 d.
 

 

Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“


Smush Image Compression and Optimization