Rektorius – Adomas Butrimas.
Atsakingasis direktorius – Povilas Šverebas.
Įmonės kodas – 9191309.
Adresas: Maironio g. 6, Vilnius.
Atsiskaitomosios sąskaitos numeris – LT867300010002455906.
Žemaičių akademija – visuomeninė organizacija, vienijanti mokslininkus ir kultūros darbuotojus, kurie tyrinėja Žemaitijos krašto istoriją, kultūrą ir dabartį.
Pagrindinės akademijos veiklos sritys:
- Ekspedicijos;
- Mokslinės konferencijos;
- Knygų leidyba.
Akademijos reprezentacinis leidinys – tęstinė knygų serija „Žemaičių praeitis“.
Išsamiau apie Žemaičių akademiją
Žemaičių akademija savarankiška visuomeninė organizacija. Ji bendradarbiauja ir su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, įstaigomis, besirūpinančiomis Žemaitijos krašto istorijos, kultūros bei šiandien vykstančių procesų tyrinėjimu, regiono savitumo išsaugojimu.
Akademijos veiklos pradžia simboliškai galima laikyti 1987 metais Varniuose įvykusią mokslinę konferenciją, skirtą regiono istorijos klausimams. (Vėliau šios konferencijos tapo tradicinėmis ir jas imta rengti kasmet.)
Pagrindinis konferencijų organizatorius buvo iš Telšių kilęs istorikas Adomas Butrimas.
Šie renginiai iš karto patraukė Žemaitijos kultūra, istorija besidominčių ir šį kraštą tyrinėjančių žmonių dėmesį, tapo savotiška jų mokymo forma akademija.
Iš pradžių šios konferencijos dažniausiai vykdavo vasarą, todėl buvo pavadintos Žemaičių vasaros akademijomis.
Pirmaisiais metais konferencijas istorikai organizuodavo kartu su Žemaičių kultūros draugija (toliau ŽKD), tačiau, plečiantis ŽKD veiklai, ryškėjant atskirų draugijos narių grupių interesams, buvo nutarta diferencijuoti draugijos veiklą ir įkurti atskirą visuomeninę organizaciją Žemaičių akademiją, kuri burtų intelektualus, rūpintųsi vasaros ir kitų mokslinių konferencijų, mokslinių ir kompleksinių ekspedicijų organizavimu Žemaitijoje.
Žemaičių akademija oficialiai buvo įkurta 1994 metų liepos mėn. pabaigoje Varniuose vykusioje mokslinėje konferencijoje.
Lietuvos Teisingumo ministerijoje Žemaičių akademija oficialiai užregistruota 1996 m. pradžioje. Akademijos steigiamajame susirinkime jos rektoriumi išrinktas tuo metu Lietuvos Dailės akademijoje prorektoriumi dirbęs istorikas A. Butrimas.
Pirmaisiais veiklos metais aktyviausi Žemaičių akademijos nariai buvo profesoriai Viktorija Daujotytė ir Juozas Girdzijauskas, dr. Vacys Vaivada, istorikas Povilas Šverebas, žurnalistė Danutė Mukienė ir daugelis kitų Žemaitijos tyrinėjimu ir jos žmonių švietimu besirūpinančių įvairių sričių specialistų.
Pirmaisiais metais, stiprinant ir plėtojant Žemaičių akademijos veiklą, akademija didelės paramos sulaukė iš Lietuvos Kultūros ministerijos, buvusio kultūros viceministro Vytauto Balčiūno, Atviros Lietuvos fondo.
Akademija glaudžiai bendradarbiauja su ŽKD. Kartu leidžiama „Žemaičių praeities“ knygų serija, „Žemaičių žemės“ žurnalas, kiti leidiniai, sudaromos bendros edukacinės ir kultūrinės veiklos programos, organizuojamos mokslinės konferencijos.
Ypač palankaus visuomenės vertinimo susilaukė konferencijos, vykusios Varniuose. Viena iš jų (1993 m.) buvo skirta S. Daukanto 200 metų sukakčiai, antrojoje (1994 m.) kalbėta apie Varnius kaip kultūros miestą. Dvi konferencijos organizuotos Mažeikių rajone. Pirmoji (1995 m.) buvo skirta Sedos parapijos istorijai ir jos dailės paminklams, antroji (1997 m.) Renavo dvarui, parapijos istorijai. 1995 m. rudenį Telšiuose ir Varniuose suorganizuota mokslinė konferencija, skirta M. Daukšos „Katekizmo“ išleidimo 400 metų sukakčiai. 1996 m. vasaros konferencijos pirmoji diena vyko Pavandenėje ir buvo skirta šio miestelio istorijai, o antrąją dieną konferencijos dalyviai persikėlė į Plungę, Žemaičių dailės muziejų, kur 110-ųjų gimimo metinių proga buvo prisimintas iškilus žemaitis etnografas Ignas Končius. Tų pačių metų rudenį istoriko, Žemaičių akademijos nario Vacio Vaivados rūpesčiu organizuota mokslinė konferencija Telšiuose, kuri buvo skirta Telšių vyskupystės įkūrimo 60-ies metų sukakčiai. 
Tų pačių metų rudenį istoriko, Žemaičių akademijos nario Vacio Vaivados rūpesčiu organizuota mokslinė konferencija Telšiuose, kuri buvo skirta Telšių vyskupystės įkūrimo 60-ies metų sukakčiai. Tą patį rudenį akademijos narės Danutės Mukienės rūpesčiu Šiauliuose ir Kuršėnuose suorganizuotoje konferencijoje analizuotas prieš 60 metų savo veiklą pradėjusio Žemaičių rašytojų sambūrio vaidmuo Žemaitijos ir visos Lietuvos kultūriniame gyvenime. 1998 m. vasaros konferenciją numatyta surengti Plateliuose.
Organizuojant mokslines ekspedicijas, Žemaičių akademijai talkina Vilniaus Dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas.
Viena iš pagrindinių akademijos veiklos krypčių knygų apie Žemaitijos istoriją leidyba.
Nuo 1990 m. leidžiama knygų serija „Žemaičių praeitis“. Joje publikuojami akademijos konferencijose perskaityti pranešimai, kita įdomi, didelę išliekamąją vertę turinti medžiaga apie Žemaitiją. Trys knygos skirtos atskiriems Žemaitijos miesteliams: Varniams ir Pavandenei (1996 m.) bei Sedai (1997 m.). Kaupiama Žemaičių akademijos biblioteka, ekspedicijų metu surinkta medžiaga. Rengiamos publikacijos, skirtos žymių žemaičių ir kitų asmenų, daug nusipelniusių Žemaitijos kultūrai, publikacijos.
RKIC informacija
Sigito Varno nuotraukos (pirmoje nuotraukoje prof. Adolmas Butrimas, antroje – akimirka iš Žemaičių akedemijos vasaros konferencijos) ir Žemaičių akademijos išleistų dviejų knygų viršeliai