Bovosės Kretinguos apskrities Andriejava valsčiaus Šlepštikū kaime XX omžiaus pradiuo gīvena vėsuo apīlinkie garsos mozėkonts Balsevīčė Konstontėns. Bova ons gėmės 1892 metās, augėna tris doktėris ėr vėina sūno. Toriejė maža ūkieli, bet daugiausē laika liuob skėrtė ne anam, vuo mozėkuoms.
Grajėjė ons vėsuokēs instrumėntās: klarneto, smuiko, akardeuono, potamāsēs, mošamāsēs, vėsās kėtās, koriū tās laikās tik galiejē kaimė atrastė. Daugiausē anam patėka klarnets. Tou sava patraukėma mozėkā perdavė ėr sava vākams. Anėi, būdamė augoma vuos so lig stalo, jau sava ronkuos liuob laikītė smoika ar kėta kuri mozėkas instrumėnta (anėi paugė, kap ė tievs, muokiejė grajītė so daugībė instrumėntu). Mozėka bova ta kalba, katrou K. Balsevīčė liuob išsakītė ėr džiaugsma, ėr skausma. Eso gėrdiejusi senus žmuonės pasakuojint tuoki notėkėma:
Ka prasėdiejė Pėrmāsis pasaulinis kars, valdė sorinka iš apīlinkiu vėsus jaunus vīrus, sosvadėna anus i ėlga vežėma ėr atvežė i miestali. Atsėsveikindamas so artėmāsēs, muotrėškas, vākā riek, kriuok baisiausē, brauk ašaras ėr vyrā. Neseinė tuo. Atsėstuojė ratūs Balsevīčė Konstantins, pajiemė klarneta ėr tēp griaudē pradiejė grajītė – vėsėms atruodė, ka pati šėrdės iššuoks ėš tuo skausma…
Tuokės bova tuos palīdas, ėr musiet kėtēp tou karta K. Balsevīčė pasėelgtė nagaliejė – ons nomėi juk toriejė palėktė jauna patė, vuos vėinū metu doktėrelė Juovita…
Iš tuo kara K. Balsevīčė pargrīža gīvs ėr svēks. Pu tuo akies beveizint pradiejė dėdietė anū šeimīna. Ka vākā praauga, sosėkūrė ėr ta garsiuojė Balsevīčė kapelėjė. Tievs liuob grajītė so klarneto, vuo vākā – so smoikās. Grajėjė kapelėjė vakareliūs, gegožėnies, veselies ėr vėsuokiuos kėtuokiuos švėnties sava ėr aplinkiniūs valsčiūs.
1930 metās K. Balsevīčė soorganizava dūdu orkestra. Anamė grajėjė tuo apīlinkie gīvenė žmuonės. Orkestros bova gers, anou vertėna ėr pruofesiuonalā.
Konstantins bova mozėkonts savamuokslis, bet dėrba ne prastiau už tus, katrėi bova muokslus bėngė.
Pu kara iš Balsevīčė vākū Lietovuo lėka jauniausiuojė doktie Adelė, katra ėr dabar tebgīven Endriejavė, ėr anuos janāsis bruolātis (mėrė dar sovietu laikās). Ka pu kara tievs tuo apīlinkies viel soorganizava orkestra, anamė grajėjė ėr tėi abodo Konstantina vākā.
Bovusi valdė vertėna K. Balsevīčė darba. Ne vėina karta ons bova apduovėnuots pagīrėma raštās ėr medalēs. So sava klarneto ons nesėskīrė ni lėguos prispausts. Net ėr goliedams luovuo liuob pajims i ronkas instrumėnta, pridies pri lūpu ėr grajīs sava mīlėmas meluodėjės…
Mėrė K. Balsevīčė solaukės 83 metu omžiaus.
Nuotraukoje – Endrievo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios komplekso fragmentas