1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje (LDK) įvykdžius teritorines, administracines, bajorų teismų ir politines reformas, LDK buvo suskirstytos į vaivadijas, vaivadijos – į apskritis, šios – į valsčius, vadinamus pavietais (spėjama, kad 1575–1599 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 48 valsčiai.[1] Kaip atskiras administracinis vienetas buvo Žemaitijos seniūnija. Joje, kaip ir Mstislavlio bei Polocko vaivadijose pavietų nebuvo.
1570 m. Žemaitijos seniūnijai priklausė 23,3 tūkstančiai km2 teritorijos, čia buvo 48 miestiškos gyvenvietės.
Lenkimų teritorija tuo laikotarpiu priklausė Skuodo valsčiui, kurio centras buvo Skuodas.????
Dabartinė Lenkimų krašto teritorija tuo metu priklausė Žemaitijos seniūnijai.[2] Nuo XVII a. Žemaitijoje valsčiai buvo vadinami apskritimis (traktais). Jų XVIII a. pab. buvo 28. Žemaitijos seniūnijos bajorai rinkdavosi Raseiniuose į seimelius. Seniūnija turėjo vėliavininką ir iždininką, apskričių pareigūnus.
1764 m. Žemaitija buvo suskirstyta į Raseinių ir Telšių reparticijas (Lenkimai priklausė Telšių reparticijai). Telšių reparticija 1775 m. reorganizuota į Šiaulių reparticija.
1791 m. Žemaičių seniūniją sudarytos 3 apskritys (Raseinių, Šiaulių ir Telšių). Jos turėjo visišką bajorų luomo savivaldą.
1772 m. po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos (AT) LDK sudarė 7 vaivadijos, 2 kunigaikštystės ir 22 apskritys. Viena iš dviejų kunigaikštysčių buvo Žemaitijos[3].
Vykdant 1789 m. birželio 22 d. priimtą ATR Seimo nutarimą dėl visuotinio dūmų surašymo Lenkijoje ir LDK, 1790 m. ATR vyko visuotinis gyventojų surašymas. Jam vykstant buvo renkama informacija ne tik apie miestų, miestelių ir kaimų dūmus, bet ir pagal lietuviškosios Iždo komisijos paruoštą schemą surašomi gyventojai. Tai buvo pirmasis gyventojų surašymas Europoje ir vienas pirmųjų pasaulyje (pirmuoju laikomas JAV gyventojų surašymas, vykęs 1790 m.). Spėjama, kad per šį surašymą galėjo būti paklaidų, nes dažnai nebuvo surašomi kūdikiai, moterys ir žydai. Žemaitijos plotas tuo metu buvo 21 tūkst. km2, joje gyveno 327 257 gyventojai, buvo 5241 kaimas, juose – 40 158 dūmų. Miestų ir miestelių Žemaitijoje priskaičiuota 120, juose – 6 593 dūmų. Iš viso Žemaitijoje buvo 46 751 dūmas.[4]
1793 m. lapkričio mėnesį Gardino seimas priėmė naują Lietuvos administracinio suskirstymo įstatymą, kuris LDK teritoriją suskirstė į 8 vaivadijas ir 24 apskritis. Žemaitijos kunigaikštystė buvo suskirstyta į 3 apskritis: Raseinių, Telšių ir Šiaulių.
Lietuvai priklausant Rusijai, 1843 m. įsigaliojo naujas administracinis suskirstymas. Visos trys Žemaičių apskritys (Telšių, Šiaulių ir Raseinių) buvo priskirtos Kauno gubernijai.
Po Lietuvos administracinio suskirstymo, vykusio carinėje Rusijoje 1867 m., trys Kauno gubernijai priklausiusios jau minėtos Žemaitijos apskritys (Raseinių, Šiaulių ir Telšių) išliko. Raseinių apskričiai (centras Raseiniai) priklausė šios didžiausios krašto gyvenvietės: Raseiniai, Jurbarkas, Kelmė, Rietavas, Skaudvilė, Šilalė, Tauragė. Šiaulių apskričiai (centras Šiauliai) buvo priskirti Šiauliai, Akmenė, Joniškis, Kuršėnai, Mažeikiai, Radviliškis, Šeduva, Tytuvėnai, Žagarė. Telšių apskrityje (centras Telšiai) didžiausios gyvenvietės buvo Telšiai, Plungė, Salantai, Seda, Skuodas ir Varniai.
1897 m. sausio 28 d. vyko pirmasis visuotinis Rusijos gyventojų surašymas. Kadangi tuo metu Lietuva buvo Rusijos sudėtyje, jo metu buvo surašyti ir Lietuvos gyventojai. Surašymui vadovavo rusų geografas ir statistikas Piotras Semionovas-Tianšanskis. Surašinėtojai rinko duomenis apie gyventojų amžių, lytį, socialinę struktūrą, religiją, užsiėmimą ir kt.
Kauno apskrityje tais metais surašytas 227.431 gyventojas. Apskrities centre Kaune jų buvo 70.920.[5]
1897 m. etninėje Lietuvoje (91.200 km²) gyveno 3,79 mln. žmonių, tarp jų 63 proc. lietuvių.
1900 m. vyko buvusių Lietuvos apskričių administracinis suskirstymas. Kauno apskričiai (centras Kaunas) buvo priskirtos šios didžiausios gyvenvietės: Ariogala, Babtai, Betygala, Čekiškė, Dotnuva, Grinkiškis, Jonava, Josvainiai, Kaunas, Kėdainiai, Krakės, Rumšiškės, Seredžius, Vandžiogala, Veliuona, Vilijampolė, Vilkija, Žeimiai. Raseinių apskričiai (centras – Raseiniai) – Batakiai, Eržvilkas, Girkalnis, Jurbarkas, Kaltinėnai, Kelmė, Kražiai, Kvėdarna, Lyduvėnai, Nemakščiai, Pajūris, Raseiniai, Rietavas, Šiluva, Skaudvilė, Švėkšna, Tauragė, Tytuvėnai, Upyna, Veiviržėnai, Viduklė, Žemaičių Naumiestis. Šiaulių apskričiai (centras Šiauliai) – Akmenė, Baisogala, Gruzdžiai, Joniškis, Klykoliai, Kriukai, Kuršėnai, Laižuva, Leckava, Luokė, Lygumai, Mažeikiai, Padubysys, Pamūšis, Papilė, Pašvitinys, Pociūnėliai, Radviliškis, Šakyna, Šaukėnai, Šaukotas, Šeduva, Šiaulėnai, Šiauliai, Šilalė, Tryškiai, Užventis, Viekšniai, Žagarė; Telšių apskričiai (centras Telšiai) – Alsėdžiai, Darbėnai, Gargždai, Ylakiai, Kretinga, Kuliai, Laukuva, Mosėdis, Nevarėnai, Pikeliai, Plateliai, Plungė, Salantai, Seda, Skuodas, Telšiai, Tirkšliai, Tverai, Varniai, Žemaičių Kalvarija, Židikai.
1914 m. vyko naujas Lietuvos žemių administracinis-teritorinis suskirstymas. Žemaitijos apskritys (Raseinių, Telšių, Šiaulių) priklausė Kauno gubernijai. Raseinių apskrityje (plotas 6 485) buvo 279 200 gyventojų, Šiaulių apskrityje (plotas 6 922 km²) – 294 500, Telšių apskrityje (plotas 5 306 km²) – 216 000 gyventojų. Klaipėdos krašte ir mieste (plotas 2 848 km²) buvo 131 100 gyventojų.[6]
Lietuvoje 1918 m. pabaigoje buvusios apskritys buvo vadinamos kreizais (vok. Kreis – „apskritis“). Žemaitijos teritorijoje buvo šios apskritys (kreizai): Akmenės, Kretingos, Kuršėnų, Raseinių, Sedos, Skaudvilės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Vėžaičių. Lenkimai priklausė ???? Kretingos apskričiai.
1919 m. pradžioje iki administracinės reformos Žemaitijos teritorijoje buvo šios apskritys: Kauno, Kretingos, Kuršėnų, Mažeikių, Raseinių, Sedos, Skaudvilės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Vėžaičių.
1919 m. viduryje įvyko administracinė-teritorinė reforma. Žemaitijos teritorijoje liko šešios apskritys: Kauno, Kretingos, Mažeikių, Raseinių, Šiaulių, Telšių. Kretingos apskričiai priklausė Andriejavo, Darbėnų, Gargždų, Grūšlaukio, Kartenos, Kretingos, Kulių, Lenkimų, Mosėdžio, Palangos, Platelių, Salantų, Skuodo, Veviržėnų valsčiai.[7]
1923 m. vyko Lietuvos gyventojų surašymas[8]. Lietuvoje (plotas 53 242 km²) buvo surašyta 2 028 971 gyventojas. Iš jų 47,7 proc. buvo vyrai, 52,3 proc. moterys. Kai kuriuose miestuose (Alytuje, Kaune, Kalvarijoje, Šiauliuose, Tauragėje, Vilkmergėje (dab. Ukmergė) buvo daugiau vyrų nei moterų. 82,3 proc. žmonių gyveno kaimuose. Iš viso Lietuvos teritorijoje buvo 27 miestai, 241 miestelis, 16 388 kaimai, 7 352 vienkiemiai.
Kretingos apskrityje (plotas 2 579 km²) tais metais buvo 93 875 gyventojai, iš viso 536 gyvenvietės (10 miestelių, 443 kaimai, 12 bažnytkaimių, 58 dvarai ir palivarkai, 12 vienkiemių, 1 kitokio tipo gyvenvietė, 14 394 gyvenviečių kiemų). Miesto statuso neturėjo nė viena Kretingos apskrities gyvenvietė.[9], [10], [11]
Naujas Lietuvos administracinis-teritorinis suskirstymas įvyko 1930 metais Tada Lietuva buvo padalyta į 23 apskritis. Skuodo rajonas buvo priskirtas Kretingos apskričiai. Iš didesnių gyvenviečių jai dar priklausė Darbėnai, Gargždai, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Plateliai, Salantai, Šventoji, Veiviržėnai.
1942 m. gegužės 3 d. surašymo duomenimis Lietuvoje buvo 2,844 mln. gyventojų, tarp jų apie 46 000 žydų. [1] Kretingos apskritis, kurioje buvo 104,5 tūkst. gyventojų, tada priklausė Šiaulių krašto apygardai.[12]
1942 m. okupacinės vokiečių valdžios iniciatyva, siekiant nustatyti darbingų žmonių skaičių, gegužės 27 d. vyko Lietuvos generalinei apygardai priklausiusių Lietuvos gyventojų surašymas (jo metu nebuvo surašomi žydų tautybės ir Klaipėdos krašto gyventojai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, naujas Lietuvos (tada priklausiusios Sovietų sąjungai) administracinis-teritorinis suskirstymas vyko 1949 m. sausio 1 dieną.[13]
1950 m. birželio 20 d. sovietinės Lietuvos teritorijoje buvo atlikta nauja administracinė reforma. Jos metu visos apskritys ir valsčiai buvo panaikinti, o vietoje jų įkurtos 4 sritys ir joms pavaldūs 87 rajonai. Skuodo rajonas po šios reformos tapo sudėtine Klaipėdos srities dalimi.[14]
Esminių administracinių pokyčių Lietuvos teritorijos suskirstyme įvyko po 1954 m. vykusio Lietuvos administracinio suskirstymo. Pagal 1954 m. gegužės 25 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo stambinamos apylinkės (iš ~2800 paliktos tik ~1200). Šio suskirstymo metu rajonai stambinami nebuvo.[15]
Dar kartą Lietuvoje administracinis-teritorinis suskirstymas buvo pakeistas nuo 1959 m. vasario 1 dienos. Lenkimai ir po šio suskirstymo priklausė Skuodo rajonui.[16]
Esminių pokyčių Lietuvos administraciniame suskirstyme įvyko 1963 metais. Nuo 1954 m., kai buvo atliktas pirmasis Lietuvos TSR apylinkių stambinimo etapas, Lietuvoje iki 1963 m. buvo sustambinti ir rajonai – jų skaičius sumažėjo beveik perpus. Dėl to imtasi papildomo apylinkių stambinimo. Tokio visus rajonus apimančio apylinkių stambinimo LTSR gyvavimo laikotarpiu daugiau nebuvo.[17] Po šio suskirstymo Lenkimų priklausomybė nepasikeitė, kaip ir vykstant naujam administraciniam suskirstymui 1967 m. pradžioje.[18]
1970 m. sausio 15–22 dienomis kaip visoje Sovietų sąjungoje, taip ir Lietuvoje vyko gyventojų surašymas. Surašymo metu buvo surašomi tiek vietiniai, tiek ir atvykusieji iš kitur bei nuolatiniai vietovių gyventojai (be atvykėlių). Prie esamų gyventojų buvo priskiriami ir kariškiai pagal jų pašaukimo vietą. Oficialiose ataskaitose duomenys buvo pateikiami tik apie esamus gyventojus, o apie nuolatinius miestų gyventojus publikuota informacija tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Skuode minėto surašymo metu buvo 4 693 gyventojai, o Skuodo rajone – 30 739.[19],[20]
Dar vienas Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas vyko 1972 metais. Tada Skuodo rajono pavaldumas nepasikeitė.[21]
1976 m. po įvykusio Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo Lietuvoje buvo 44 rajonai ir 9 respublikinio pavaldumo miestai. Vienas iš rajonų, kaip ir anksčiau, buvo Skuodo. Jame gyveno 28 tūkst. gyventojų.[22] Šiam rajonui kartu su kitomis gyvenvietėmis priklausė ir Lenkimai.
1979 m. sausio 17 d. kaip TSRS sąjunginio surašymo dalis vyko Lietuvos gyventojų surašymas. Tada Lietuvos TSR gyveno 3,398 mln. gyventojų.[23]
Kitas gyventojų surašymas vyko 1989 m. sausio 12–19 dienomis. Tada Lietuvos TSR gyveno 3,690 mln. gyventojų.[24] Skuodo rajone tada buvo 26 587 gyventojai.[25], [26]
Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę, 1994 m. liepos 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (įsigaliojo 1994 m. rugpjūčio 6 d). Pagal jį Lietuvos teritorija vėl buvo suskirstyta į apskritis (10). Joms buvo pavaldžio savivaldybės (jų buvo įkurta 60 savivaldybių: 8 miestų savivaldybės, 43 rajonų savivaldybės ir 9 savivaldybės), o vietoje apylinkių pradėtos steigti seniūnijos (jų tada buvo 545). 1999 m. pabaigoje pradėta savivaldybių reforma, įkurta naujų savivaldybių. 2008 m. įteisintos seniūnaitijos (2021 m. jų buvo 3 187).
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pirmasis gyventojų surašymas Lietuvoje vyko 2001 m. balandžio 6–16 dienomis (jis buvo suorganizuotas pagal Jungtinių tautų organizacijos (JTO) rekomendaciją. Surašymą organizavo Lietuvos statistikos departamentas.
Tada Lietuvoje buvo 10 apskričių, 60 savivaldybių, 106 miestai, 21 500 kaimo gyvenviečių (kitais šaltiniais 18 461), 464 kaimo seniūnijos. Šio surašymo metu Skuodo rajonas priklausė Klaipėdos apskričiai. Surašymo metu Skuodo mieste buvo 7 896, o rajono kaimo vietovėse – 17 699 gyventojų.
Lietuvoje apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos 2010 m. liepos 1 dieną. Tada apskričių kaip administracinių vienetų neliko, nors kaip teritoriniai vienetai jos išliko ir dažnai yra vadinamos regionais.
2011-aisiais vyko Lietuvos Respublikos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Buvo du jo etapai. Pirmojo metu (kovo 1–14 dienomis) vyko elektroninis gyventojų surašymas, o antrojo (balandžio 5–gegužės 9 dienomis) – vyko gyventojų surašymas namuose. Surašymą vykdė Lietuvos statistikos departamentas.
Surašyme dalyvavo visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje arba užsienyje iki vienerių metų, taip pat užsieniečiai, turintys teisę nuolat arba laikinai (vienerius metus ir ilgiau) gyventi Lietuvoje.
2011 m. gegužės 16 d. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išankstinius gyventojų surašymų duomenis. Pagal juos elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų, o apklausos būdu – 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Susumavus duomenis paaiškėjo, kad 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų, tarp jų 1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų. Šio surašymo metu paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvena 154 tautybių žmonės (2001 m. – 115), daugiau kaip po 1 tūkst. gyventojų priklausė 11 tautybių gyventojų grupėms. Dalis lietuvių save priskyrė žemaičiams – tokių buvo 2 169, aukštaičiams – 3, dzūkams – 9, suvalkiečiams – 2, kuršiams – 3, jotvingiams –2.[4] Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis (bendrą gyventojų skaičių, vyrų, moterų skaičių, gyventojų pasiskirstymas pagal teritorijos administracinius vienetus) Lietuvps statistikos departamentas paskelbė 2013 m. birželio mėnesį.
2021 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse vyko pirmasis elektroninis Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas. Jo metu paaiškėjo, kad 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 gyventojai (2011 m. – 3 043 429), tad jų skaičius per 10 metų sumažėjo 7,6 proc. Klaipėdos apskrityje, kuriam priklausė Skuodo rajonas, buvo 322 283 gyventojų, Skuodo rajono savivaldybėje – 16 250, Lenkimų seniūnijoje – 742, kurioje tais metais buvo 6 gyvenvietės, turinčios daugiau kaip 9 gyventojus.
________________
[1] Matusas Jonas, „Žemaitija nuo Šešupės iki Virbalio“, Aidai: https://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=205%3A196003&id=2825%3Ais&option=com_content&Itemid=238 (žr. 2024-11-18).
[2] Enciklopedija „Lietuva“, t. 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 21; Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. (1995). Lietuvos istorija iki 1795 metų, 1995, Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
[3] Lietuva, t. 1. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 21.
[4] Rimantas Jasas, Liudas Truska. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 m. Vilnius, 1972; Ochmański Jerzy, Zaludnienie Litwy w roku 1790. Zeszyty naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, Historia, z. 7, 1967, p. 274; Ježis Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius: Mintis, 1996, p. 257; Vaitekūnas Stasys, Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 65–76.
[5] Первая всеобщая перепись населенiя Россiйской Имперiи, 1897 г. Изданiе центральнаго статистическаго комитета министерства внутреннихъ делъ. Под редакцiею Н.А. Тройницкаго.
[6] „Gyventojai. Rusijos valdymo metai (1795–1914)“, Enciklopedija „Lietuva“, t. 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 157 psl. Sąrašas: Lietuvos ATS/1918.
[7] LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas), Kaunas, 1919 m. liepos 1 d., Vyriausybės žinios, 1919-07-26, nr. 9, p. 7.
[8] Dalis etninių Lietuvos žemių 1923 m. buvo kitų šalių priklausomybėje, visų pirma tarpukario Lenkijos Vilniaus žemėje (vėliau vaivadijoje), Balstogės vaivadijoje ir Naugarduko vaivadijoje, todėl surašyme nedalyvavo. Taip pat nebuvo surašytas ir ką tik atgautas Klaipėdos kraštas bei likusi Mažoji Lietuva.
[9] Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys, 1923, p. 1-4 (tik plotas); Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, 1925, p. 7.
[10] Vaitiekūnas S., Lietuvos gyventojai, Vilnius, 2006, p. 126-127.
[11] Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Kaunas: Lietuvos Respublikos Centrinis Statistikos Biuras, 1923. lxix, 311 p. [380 p.]; Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1925. viii, 735 p. [743 p.]
[12] Stanislovas Buchaveckas. 1942 m. Lietuvos gyventojų surašymas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 221 psl.; Lietuvos gyventojų dinamika XX a. viduryje; Visuotinis Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymas 1942 m. gegužės mėn. 27 d. Kaunas, 1942.
[13] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. 1 psl.
[14] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. Nr. 10-11 (109-110), 1950-01-19. Vilnius.
[15] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. Nr. 10 (190), 1954-09-10. Vilnius.
[16] Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo organizacinis-informacinis skyrius. Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. 1 psl.
[17] Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys.
[18] Lietuvos TSR. Lietuvos ATS/1967. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 400 ir 411 psl.
[19] Šaltinis: Итоги всесоюзной переписи населения 1970 года по Литовской ССР. Центральное статистическое управление при Совете Министров Литовской ССР. Вильнюс, 1975. Стр. 34–44.
[20] Šaltinis: Итоги всесоюзной переписи населения 1970 года по Литовской ССР. Центральное статистическое управление при Совете Министров Литовской ССР. Вильнюс, 1975. Стр. 18–19, 34–44, 70–71.
[21] Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 1. – Vilnius: Mintis, 1974.
[22] Lietuvos TSR. Lietuvos ATS/1976. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 595 psl.; Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
[23] Итоги всесоюзной переписи населения 1979 года по Литовской ССР. Том 1. Центральное статистичекое управление Литовской ССР. Вильнюс, 1980. Стр. 11–13, 19–26; Kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Lietuvos TSR centrinė statistikos valdyba. Vilnius, 1982. 7–8 psl.
[24] 1989 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenys: 1 tomas, 181 psl. – Statistikos departamentas prie LR vyriausybės. – Vilnius, 1991.
[25] Šaltinis: Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Lietuvos Respublikos statistikos departamentas. Vilnius, 1993. 7–8 psl.
[26] Pagrindiniai 1989 m. gyventojų surašymo duomenys. – Lietuvos valstybinis statistikos komitetas. – Vilnius, 1990; 1989 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenys: 1 tomas. – Statistikos departamentas prie LR vyriausybės. – Vilnius, 1991; Kaimo gyvenamosios vietovės. – LR statistikos departamentas. – Vilnius, 1993.
Nuotraukoje – Skuodo rajono savivaldybės žemėlapio fragmentas. Nuotrauka iš: https://geodata.lt/skuodo-rajono-savivaldybe/
Parengė Danutė Ramonaitė