Žemaitijos dailės muziejus 2025-aisiais metais savo veiklą tęsia susitapatindamas su atbundančios žemės įvaizdžiu. Parodai „Apgaubti Žemaitijos mėliu: ieškoti ir skristi“ kaip dominuojanti pasirinkta mėlyna spalva, kuri asocijuojasi su vandeniu, dangaus sfera, su tuo, kas valo, ramina, grynina, kas verčia atgimti iš naujo. Atsiduoti mėlynos spalvos įvaizdžiui įkvėpė ir neužmirštuolių žydėjimo laukimas, koks būna tik Oginskių dvaro parke.
Atlikus tyrimus visame pasaulyje paaiškėjo, jog mėlyna spalva yra daugelio pati mylimiausia. Senovėje mėlyna spalva buvo labai reta ir brangi – išgauti ją buvo sudėtinga. Tik nuo XVIII a., išradus sintetinių dažų gamybą, mėlyni dažai tapo lengvai prieinami ir plačiai naudojami.
Mėlynos spalvos netrūksta ir šioje parodoje, kuri apjungia vienuolikos skirtingų kartų žemaičių dailininkų kūrybą. Mėlis, sklindantis iš paveikslų, šioje erdvėje sukuria aplinkos harmoniją, amžinybės pojūtį, ramybę. Nors drobėse kuriamos skirtingos temos, nuotaikos, nuojautos, skirtingos filosofijos, bet viskas kristalizuojasi į Žemaitijos mėlį – greitai atpažįstamą, noriai įsileidžiamą, lengvai nuskaitomą mūsų būties simbolikoje.
Parodai atrinkti autorių kūriniai iš Žemaičių dailės rinkinių. Šių kūrinių autoriai – Kazys Varnelis, Adomas Galdikas, Vytautas Ignas, Viktoras Ostašenkovas, Antanas Virginijus Krištopaitis, Vidas Pinkevičius, Vytautas Tamoliūnas, Vladimiras Sušilovas, Antanas Garjonas, Virginijus Kašinskas, Antanas Šeronas. Visų jų kūrybos pasauliai labai skirtingi, tačiau lankytojo neapkraunantys bereikalingu svoriu, nes šių pasaulių jungtis – skaidrumą nešanti mėlyna spalva. Ji tokia organiška, lengva, persipynusi netikėtų atspalvių ir formų ritme, tačiau už jos dažnai slypi pačios svarbiausios, esminės egzistencinės kūrėjų nuorodos į santykius su aplinka, į bendražmogiškąsias vertybes.
Paroda veikė nuo 2025 m. kovo 15 d. iki birželio 1 d.
Parengė Danutė Einikienė