Būtingė – Palangos miesto savivaldybės šiauriausia gyvenvietė, prie kelio Klaipėda–Liepoja ir sienos su Latvija. Ji yra į šiaurę nuo Šventosios gyvenvietės, priklauso Šventosios seniūnijai. Istoriniai vietovės pavadinimai: vok. Budendingshof, rus. Будендиксгоф, latv. Būtingciems. Gyvenvietė pavadinta jos įkūrėjų Kuršo dvarininkų Buddendick vardu.
Ši vietovė ilgą laiką priklausė Livonijai (buvo Kuršo dalis). Nuo seno šių vietovių gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gintaro apdirbimu, buvo ir žvejų.
1507 m. prie trakto Karaliaučius–Ryga, ties perkėla per Šventosios upę (tuometinė Lietuvos-Livonijos siena) buvo įkurtas Būtingės dvaras. XVII a. pab. jis tapo valstybiniu ir suklestėjo, kaimas sparčiai vystėsi, aplenkė netoli buvusią Šventosios gyvenvietę. 1890 m. gyvenvietėje pradėjo veikti Būtingės pradžios mokykla. Vaikus čia mokydavo latvių ir rusų kalbomis.
Mikelis Balčius 2016 m. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos išleistoje knygoje „Iš Šventosios praeities“ (p. 78–79) rašo:
„1507 m. Livonijos ordino magistras Valteris fon Plentenbergas privilegija patvirtino Bu- dendiko teisę į žemės sklypą šalia Elijos. Tiksli šio objekto buvimo vieta nežinoma, be: 1638 m. Budendikų giminės tęsėjas Kristofas buvo pasistatęs dvarą Budendickhof dešiniajame Šventosios upės krante netoli vieškelio. Netoliese buvo kaimas – dvylikos Budendiko dvaro lažininkų ūkiai. Vokietijos miesto Bodenteich istorijos mylėtojai mano, jog vietovei vardą davė į Livoniją nuklydęs jų valdovo giminės fon Bodendieck riteris. Po 1655-1656 m. Respublikos karo su Švedija ir 1658-1659 m. maro epidemijos Būtingės dvaras tapo valstybiniu, jį pakaitomis valdė Rucavos dvaro valdytojai ir privatūs nuomininkai. XIX a. Būtinge apylinkėje pradėjo dominuoti kaip naujas traukos centras. 1824 m. priešais dvaro trobesiu? už vieškelio buvo baigta statyti ir pašventinta iš Elijos atkelta bažnyčia. XIX a. antrojoje pusėje kiek į šiaurę nuo bažnyčios buvo pastatyta pasienio sargybos būstinė, vadinamasis kordonas, kuriame vėliau leido atidaryti Būtingės pradžios mokyklą. Ant Šventosios upės kranto buvo pastatyta Būtingės parapijinė karčiama, kiek toliau – vėjinis malūnas. Remiantis 1886 m. Rusijos senato nutarimu, Būtingės kaimo ūkininkai gavo teisę išsipirkti nuosavybėn iki tol nuomotą dvaro žemę, kaip priedą suteikiant teisę laisvai žvejoti jūroje. Dvare sodyba buvo apleista Pirmojo pasaulinio karo metu. 1921 m. pagal Lietuvos ir Latvijon valstybinės sienos nustatymo sutartį Būtingė buvo atskirta nuo Rucavos valsčiaus ir prijungta prie Darbėnų valsčiaus. 1929 m. dvaro sodyba kaip turtas, neturintis šeimininko, buv: išdalinta mažažemiams ir savanoriams, o tame plote įkurtas kaimas pavadintas Pašvenčiais. Pirmiesiems Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams tuomet buvo prilyginti ir vaikinai, į tarnybą Lietuvos kariuomenėje atėję iš Palangos valsčiaus 1920 m. ar 1921 m. pradžioje. Būtingėje žemės gavo ir iš kaimyninių Žemaitijos kaimų kilę kariai. Naujakuriai gautuose žemės sklypuose gana greitai pasistatė vienkiemius, o V. Galdiko ūkyje 1931 m. jo brolis prelatas J. Galdikas savo ir kaimynų reikmėms pastatė katalikišką koplyčią, apie kurią besibūriuojantis maldininkų pulkelis ilgainiui tapo Šventosios katalikų parapijos užuomazga. Visuotinės prievartinės kolektyvizacijos kampanijos metu 1949 m. Būtingės kaimo ribose buvo įkurtas kolūkis „Pirmyn”. 1950 m., kai buvo naikinami valsčiai ir Sovietų Sąjungos pavyzdžiu formuojamos apylinkės su Darbo žmonių deputatų tarybomis, Būtingės ir Pašvenčių kaimai buvo įjungti į Šventosios apylinkę. 1960 m. kolūkis buvo įjungtas į formuojamą valstybinį žuvininkystės ūkį „Pajūris”. Būtingės kaimo teritorijoje buvo pristatyta ūkic gamybinių pastatų: karvidės, kiaulidės, antidės, grūdų sandėlis ir mechaninės dirbtuvės, kurių dauguma po kolektyvinių ūkių naikinimo vajaus atkurtoje Lietuvos Respublikoje pavirto griuvėsiais. Užtat lyg Lietuvos nepriklausomybės siekių simbolis Būtingėje iškilo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos naftos terminalo saugyklos.
Dabar Būtingės dvaro kultūrinis sluoksnis kaip archeologinis paminklas įrašytas į valstybinį kultūros vertybių registrą Nr. 25502 – Būtingės dvarvietė. 1991 m. Būtingės dvarvietę tyrinėjo M. Balčius. Tyrimo rezultatai aptarti knygoje „Palangos istorija“ (1999), straipsnyje „Elija ir Būtingė“. Būtingės bažnyčia kultūros vertybių sąraše įrašyta Nr. 32574 – Būtingės liuteronų evangelikų bažnyčia. Pašvenčių katalikiška koplyčia į kultūros vertybių sąrašą įtraukta Nr. 32574 – Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės koplyčia. Buvusių kaimų vietovėse randame Pašventupio, Jonpaparčių, Būtingės gatves, kurių šalikelėse stūksančiose sodybose dar galima rasti pavienių XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje statytų trobesių, gana daug tarpukaryje statytų pastatų ir „kolchozo“ laikmečio reliktų. Naująjį vietovės veidą formuoja Palangos nuotekų valymo įrenginiai ir naftos terminalas. […]“
XIX a. I p. Būtingės dvarui priklausiusioje teritorijoje buvo 13 valstiečių sodybų.
1921 m. Būtingė buvo priskirta Lietuvai, XX a. 2-ojoje pusėje dalis kaimo prijungta prie Palangos miesto, o kita dalis liko Kretingos rajono teritorijoje. 1979 m. kaime buvo 17 nuolatinių gyventojų, 1989 m. – 24, 2001 m. 10, 2011 m. – vos 3, todėl kaimavietė buvo panaikinta.
1924 m. Būtingėje buvo 58 žemės savinbinkai.
Būtingėje, prie jūros, nuo 1999 m. veikia Būtingės naftos terminalas (jis atidarytas 1999 m. liepos 22 d.). Šis terminalas yra sujungtas naftotiekiu su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Kaimo teritorijoje, prie Palangos–Liepojos kelio, stovi 1824 m. iškilusi Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri dėl vertingųjų istorinių, architektūrinių, sakralinių bei kraštovaizdžio savybių yra įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės. 2018 m. ši bažnyčia restauruota. Netoli jos yra įrengta poilsiavietė „Miškas visiems“, 2 km į šiaurę nuo gyvenvietės, miške, – takas „Mažiems ir dideliems“.
Parengė Danutė Mukienė
Gretos Tautavičiūtės nuotraukoje – Būtingės liuteronų evangelikų bažnyčios fragmentas
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
