Albinas Batavičius „Fotografijos meno raida pasaulyje ir pirmieji fotografijos žingsniai Lietuvoje“

Fotografijos meno raida pasaulyje

  • Fotografija (gr. phos (photos) „šviesa” ir grapho „rašau” ) – patvarių atvaizdų (nuotraukų gavimas elektromagnetiniam spinduliavimui jautriose medžiagose).
  • Jau graikų mokslininkui ir filosofui Aristoteliui (384-322 m. pr. m. e.) buvo žinomas kameros-obskuro (tamsus kambarys) veikimo principas.
  • Apie 1500 m. Leonardas da Vinčis labai tiksliai aprašė kamerą-obskurą, pateikė jo brėžinius.
  • 1545 m. olandų matematikas Gema Frizijus paskelbė piešinį kameros-obskuro, su kuria 1544 m. stebėjo Saulės užtemimą.
  • Apie šviesos poveikį kai kurioms medžiagoms buvo žinoma jau senovės Romoje. Viduramžiais labiausiai tyrinėtojų dėmesį patraukė sidabro druskos. Stebėjimus atliko R. Boilis, A. Sala, V. Hombergas.
  • 1727 m. J. Šulcė (Vokietija) atrado sidabro druskų jautrumą šviesai.
  • 1802 m. T. Vedžuvadas ir G. Devis (Anglija) išgavo negatyvinį atvaizdą popieriuje, išmirkytame sidabro nitrato tirpale. Bet jie šio vaizdo užfiksuoti nesugebėjo. Vėliau jų darbą tęsė Ž. N. Njepsas, L. Ž. M. Dageras, V. H. F. Tobleris ir kiti garsūs XIX a. išradėjai.
  • 1816 m. Žozefas Niseforas Njepsas pradėjo bandymus su sidabro chloridu. 1822 m. jis atrado būdą, kaip užfiksuoti vaizdą, gautą ant stiklinės ar metalinės plokštelės, padengtos plonu Sirijos asfalto sluoksniu. Tais pačiais metais jo laboratorijoje gimė ir pirmoji heliograviūra – popiežiaus Pijaus VII portretas.
  • 1826 m. Njepsas padarė pirmąją pasaulyje fotografiją.
  • 1824 m. Lui Žakas Mande Dageras, bendradarbiaudamas su Njepsu, pradėjo ieškoti būdų, kaip užfiksuoti kameroje-obskure gaunamą vaizdą.
  • 1837 m. jis surado būdą, kaip užfiksuoti gautą vaizdą, kurį pavadino „dagerotipu”.
  • 1839 m. sausio 7 d. Paryžiuje Mokslų akademijos posėdyje F. Agro pranešė apie fotografinio proceso išradimą. Ši diena laikoma fotografijos gimimo diena.
  • 1840 m. Viljamas Henris Foksas Talbotas išrado negatyvinį-pozityvinį procesą, kurį pavadino kolotipija (grožis).
  • Nors fotografijos „gimimo liudijime” įrašyta „1839 m. sausio 7 d. L. Dageras”, tačiau dėl šio prioriteto buvo daug kovų, ginčų, apgaulių. Daugelis specialistų fotografijos tėvyne laiko Didžiąją Britaniją, o fotografijos išradėjais – T. Vedžuvą ir F. Tolbotą.

 

Pirmieji fotografijos žingsniai Lietuvoje

  • 1839 m. vasario 14 d. laikraštis „Kurjer Litewska” pranešė apie L. Ž. M. Dagero išradimą. Pirmieji fotografai Lietuvoje pradėjo dirbti tik apie 1854 m. Tai buvo Blondelis ir Rubinšteinas.
  • Tuometinį fotografavimo procesą vaizdžiai yra aprašęs Daugpilio tvirtovės karininkas V. Rotkirchas, 1854 m. poilsiavęs Druskininkuose: „… lygiai devintą susirinko šešiolika damų ir vyriškių. Prasidėjo seansas, bet čia viena ponia šypt, kita krypt, kažką prisiminusi, kavalieriaus pusėn, prie trečios pristojo musė, ketvirta ima čiaudėti, penkta kvatojasi, šeštai nepatogu sėdėti – žodžiu, grupė niekaip nenurimsta. Penki ar šeši seansai, bet visi nevykę ir tiek sugadinta plokštelių…”
  • 1862 m. Vilniuje, bajoro Valerijono Daumanto (gimė 1824 m. Raseinių valsčiaus Pašaltuonio palivarke) „fotografijos” dirbtuvėje, dirbo Stanislav Nikoliay (gimė 1837 m. Tauragėje, 1865 m. buvo ištremtas į Tomsko guberniją).
  • 1863 m. Vilniuje jau veikė 8 foto paviljonai. Juose dirbo fotografai V. Daumantas, A. Bonaldis, A. Korzunas, S. Nikoliay ir kt.
  • Per 1863 m. sukilimą visi minėti paviljonai buvo uždaryti, o prie sukilimo prisidėję fotografai ištremti.
  • Nuo 1864 m. Lietuvos fotografijoje prasidėjo naujas etapas. Fotografija ėmė skverbtis į mokslo, muziejininkystės ir kitas gyvenimo bei veiklos sritis. Vilniuje žymiausi XIX a. pab.-XX a. pr. fotografai buvo A. Štrausas, J. Čechavičius, S. Fleris, A. Jurašaitis, broliai Edvardas, Henrikas ir Vaclovas Čyžai.
  • Nuo 1870-ųjų fotografija paplito ir kituose Lietuvos miestuose.
  • Pirmasis Kauno miesto fotografas buvo J. Bžozovskis, šioje srityje pradėjęs dirbti 1865 m. Vėliau Kaune išgarsėjo fotografai E. Liaudanskas, P. Kotkovskis, A. Kliučinskas, V. Zatorskis ir kt. V. Zatorskis paliko originalių nuotraukų albumą „Kaunas. 1885-1895 metais”.
  • Pirmasis žinomas Žemaitijos fotografas buvo Platelių dvaro savininkas Šuazelis, kuris jau apie 1863 m. fotografvo savo dvaro gyventojus.
  • 1886 m. Klaipėdoje fotografijos srityje dirbo garsus to meto fotografas J. Blažys.
  • 1890 m. Palangoje pradėjo dirbti fotografė P.Mongirdaitė, tuo laiku buvusi vienintelė moteris fotografė Lietuvoje.
  • Apibendrinant surinktus faktus apie fotografijos raidą Lietuvoje, reikia išryškinti šiuos momentus:
  • 1854 m. Lietuvoje jau buvo su dagerotipais dirbusių žmonių. Tai rodo, kad fotografija Lietuvoje atsirado penkioliktaisiais savo gyvavimo metais;
  • Po degerotipo, įsigalėjus šlapio kolodijaus metodui, Lietuvoje fotografų skaičius ėmė sparčiai didėti;
  • Pagrindinis nuotraukų formatas tais laikais buvo (6×9 cm). Tokios nuotraukos buvo vadinamos „visit carte”.
  • Fotografija pirmaisiais jos gyvavimo metais Lietuvoje buvo amatas ir į meno sritį nepretendavo. Dominavo portretai visu ūgiu, retkarčiais – iki pusės. Žmonės, kurie fotografuodavosi, dažniausiais sėdėdavo arba stovėdavo. Dienos šviesos paviljonus, kuriuose būdavo fotografuojama, tradiciškai puošdavo prašmatniomis kėdėmis, staliukais ir dekoracijomis, grindis užklodavo kilimais;
  • Pirmieji fotografai dažniausiai būdavo atvykę iš kitų šalių.

Nuotraukoje – atvirlaiškis „Skaudvilė“ 1916 m. Fotografas nežinomas

Smush Image Compression and Optimization