Margininkų valstybinis botaninis-zoologinis draustinis – 1 km į pietus nuo Lenkimų miestelio, 19 km į pietvakarius nuo Skuodo esanti 1302 ha dydžio saugoma gamtos teritorija, kuri priklauso Salantų regioniniam parkui. Ji apima Margininkų mišką, augantį aplink Margininkų kaimą, išsidėsčiusį tarp Lietuvos sienos su Latvija sienos (riba eina Šventosios upe) ir kelio Kretinga–Skuodas.
Draustinyje miškai čia užima 1 030 ha, iš jų 869 ha – valstybinės reikšmės. Šie miškai priskirti II miškų grupei, jie yra Lenkimų girininkijos teritorijoje.
Draustinis įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Margininkų pušyno, Šventosios paupių augaliją bei savitą gyvūniją. Čia saugomos vakarų taigos, pelkinių miškų, žolėmis turtingų eglynų, smilgynų, šianaujamų mezofitų, aliuvinių pievų, miškapievių europinės svarbos buveinės.
Draustinyje esančiose pievose auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas melsvasis mėlitas, baltijinė, raudonoji bei dėmėtoji gegūnė.
Dalis draustinio persidengia su gamtinių buveinių apsaugai svarbia teritorija (BAST) – Šventosios upės slėniu ties Margininkais, kuri yra apie 3 km šiaurės rytų kryptimi nuo Lenkimų miestelio. Rytinėje dalyje jos riba eina ties Margininkų kaimu, vakarinėje dalyje ribojasi su Šventosios upe ir Lietuvos Respublikos pasienio zona.
Šventosios upės slėnio plotas – 142 hektarai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ nurodyta, kad Šventosios upės slėnio ties Margininkais teritorijoje saugomos šios palankios būklės buveinės: „6270, Rūšių turtingi smilgynai“ ne mažiau kaip 30 ha plote; „6510 Šienaujamos mezofitų pievos“ ne mažiau kaip 9 ha plote; „6450 Aliuvinės pievos“ ne mažiau kaip 14 ha plote; „6530 Miškapievės“ ne mažiau kaip 1,2 ha plote.
Naudota literatūra:
- „Margininkų draustinis“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/margininku-draustinis/ (žr. 2024-11-24).
Nuotraukoje – Margininkų botaninio-zoologinio draustinio vieta žemėlapyje