Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos vado Prano Žalimo-Juodbėrio ir kitų Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai yra Žemytės kaime. Jie 2024 m. liepos 10 d. kaip nacionalinės reikšmės pavienis objektas įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 45355), užima 3016 m2. Jo reikšmingumą lemia istorinės ir memorialinės savybės.
Kultūros vertybių registre, remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro turimais duomenimis, yra nurodyta, kad čia, vadinamajame Pečiulynės miškelyje, kelio Kretinga-Skuodas ir kelio į Žemytės kaimą kryžkelėje, sovietų represinių struktūrų darbuotojų (čekistų, stribų) užkasti 1947 m. balandžio 6 d. tuometinės Kretingos apskrities Skuodo vlsč., Žemytės k. gyventojo Felikso Galdiko sodyboje karinės čekistų operacijos metu žuvusių šių keliolikos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos partizanų palaikai: Prano Žalimo-Juodbėrio, Frico; Vaclovo (Vacio) Ramanausko-Tijūnaičio; Kazimiero Bučio (Butės); Onos Kabalinienės (Kabilionienės); Vinco Drąsučio-Pilėno; Petro Liutkaus-Vytenio; Vaclovo Mickaus-Tanko; Vinco Šmitos (Šmito)-Garnio; Polikarpo Budreckio; Juozo Raišučio-Šilo; Adolfo Černeckio; Valiaus (Valio) Černeckio; Antano Bertašiaus-Sausio (Sauliaus); Justino Bružo-Šilo, Strazdo; Jurgio Lenkausko-Topolio; Jurgio Pauodkalio; Vlado Sėručio (Siručio); Augusto Veito-Barzdos, Lietaus palaikai. Yra išlikusi ir slėptuvės-bunkerio vieta (2,5×4 m dydžio, 0,6-0,7 m gylio duobė su vakarų pusėje esančia 2×2 m landos įduba ir pietų pusėje esančia 1,5×1,8 m dydžio apkaso vietos įduba, su slėptuve-bunkeriu buvusia sujungta ir išlikusia 3,5 m ilgio ir 1,5 m pločio landos vieta. Čia buvusia slėptuve-bunkeriu partizanai naudojosi pirmaisiais partizaninio karo metais.
Kultūros paveldo registre yra paskelbta ir išsamesnė informacija apie žuvusius ir šiose kapinėse palaidotus partizanus bei jų ryšininkus:
„Pranas Žalimas-Juodbėris, Fricas, g. 1908 m. Mažeikiškių k., Ylakių vlsč., Mažeikių aps. Lietuvos kariuomenės leitenantas. 1944 m. pateko į sovietų nelaisvę Kuršo žiede prie Liepojos. 1945 m. varomas į Kretingą pasislėpė gimtosiose apylinkėse ir tapo partizanu. Mosėdžio-Tautvaišo kuopos būrio partizanas, nuo 1947 m. – šios kuopos vadas; Vaclovas (Vacys) Ramanauskas-Tijūnaitis, g. 1920 (1926) m. Kretingos aps. Mosėdžio vlsč, Geidučių k., Gyveno Šačių k., prie Ryklės kalno, Mosėdžio vlsč. Mokytojas Partizanas nuo 1946 m. Mosėdžio-Tautvaišo kuopos Liudo Skersio-Paliomskio būrio partizanas. Vienas iš trijų likusių gyvų kovotojų (emgėbistų ataskaitoje rašoma, kad žuvo) būrį sutriuškinus 1947-03-17 Daukšių k. apylinkėje, Mosėdžio vlsč., Kretingos aps. 1947-04-18 į 19 naktį Margininkų k. apylinkių Kuksynės miške, Skuodo vlsč., Kretingos aps., kautynėse su MGB Skuodo vlsč. skyriaus čekistais, kareiviais, stribais žuvę Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos partizanai ir ryšininkai: Kazimieras Butis (Butė), gyv. Margininkų k., Skuodo vlsč., Kretingos aps. Mosėdžio-Tautvaišo kuopos partizanas; Ona Kabalinienė (Kabilionienė), g. 1903 m. gyv. Margininkų k., Skuodo vlsč., Kretingos aps. Mosėdžio-Tautvaišo kuopos ryšininkė. 1948-02- naktį iš 4 į 5 d. Polikarpo Budreckio sodyboje, Plaušinių k., Darbėnų vlsč., Kretingos aps., kaudamiesi su MGB kariuomenės grupės čekistais ir kareiviais, stribais, žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos partizanai: Vincas Drąsutis-Pilėnas, g. 1927 m. Šerkšnių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos aps; Petras Liutkus-Vytenis, g. 1919-06-20 Litvinų k., Skuodo vlsč., Kretingos aps. Partizanavo nuo 1946 m. 2004-01-28 jis pripažintas kariu savanoriu; Vaclovas Mickus-Tankas, g. 1927 (1925 ?) Šakalių k., Mosėdžio vlsč., gyv. Šerkšnių k., Mosėdžio vlsč. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos Liudo Skersio-Paliomskio būrio partizanas. Jis – vienas iš gyvų likusių kovotojų, priešams būrį sutriuškinus 1947-03-18 Daukšių k. apylinkėse, Mosėdžio vlsč.; Vincas Šmita-Garnys, g. 1924 (1923 ?) Šakalių k., Mosėdžio vlsč., gyveno Daukšių k., Mosėdžio vlsč. Po karo mobilizuotas į sovietų armiją (SA). Grįžęs atostogų į SA nebeišvažiavo, o 1946 m. pasitraukė partizanauti; Polikarpas Budreckis, 46 m. amžiaus, g., gyv. Mančių k., Darbėnų vlsč. 1946 m. tapo partizanu. 1950-05-09 vienoje Margininkų k. sodyboje, Lenkimų vlsč., Kretingos aps., kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais ir MGB Lenkimų vlsč poskyrio stribais žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos partizanai: Juozas Raišutis-Šilas, g. 1914 Lenkimų k., Skuodo vlsč. Gyveno Margininkų k., Lenkimų vlsč. Partizanavo nuo 1945-1946 m. Skuodo (Skirmanto) kuopos grupės vadas; Adolfas Černeckis, g. 1932 m. Margininkų k., Skuodo vlsč. Legaliai gyvenęs Skuodo (Skirmanto) kuopos grupės rezervinis partizanas; Valius (Valys) Černeckis, g. 1925 m. Margininkų k., Skuodo vlsč. Gyveno Impilties k., Darbėnų vlsč. Legaliai gyvenęs Skuodo (Skirmanto) kuopos grupės rezervinis partizanas. Antanas Bertašius- Sausis (Saulius), g. 1918 (1926) m. Puodkalių k., Skuodo vlsč. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos Prano Žalimo-Juodbėrio būrio, vėliau – Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos partizanas. Žuvo 1948-09-28 Mažosios Paluknės k., Lenkimų vlsč., MGB surengtoje pasaloje. Justinas Bružas-Šilas, Strazdas, g. 1913-06-02 Juodeikių k., Lenkimų vlsč. Tarnautojas. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai jo namuose buvo įrengta partizanų slėptuvė. Nuo 1947-01 Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos Lenkimų būrio (vadas Vytautas Jablonskis-Vanagas) ryšininkas. 1947-05-22 suimtas stribų, persirengusių partizanais, ir vedžiotas po miškus, liepiant nuvesti partizanus. Sugrįžus į namus kankintas, tardytas. Išvestas į NKVD Lenkimų vlsč. poskyrį. Užmigus stribams, pabėgo ir grįžo pas Lenkimų būrio partizanus. Žuvo 1951-04-20 Alfonso Pušinsko sodyboje, Margininkų k., Skuodo r. Palaikai niekinti MGB Lenkimų vlsč. poskyrio kieme. 1999-12-24 jis pripažintas kariu savanoriu. Jurgis Lenkauskas-Topolis, g. 1921 m. Sriauptų k., Skuodo vlsč., 1947-10-13 žuvus tėvui Pranui Ąžuolui ir broliui Vincui tapo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos partizanu. Žuvo 1948-09-09 Miesto Medės miško apylinkėse, Lenkimų vlsč., kautynėse su MGB Lenkimų vlsč. poskyrio čekistais ir kareiviais. Palaikai niekinti Lenkimų mstl. Jurgis Puodkalis. Vladas Sėrutis (Sirutis), g. 1915 m. Lenkimų k., Skuodo vlsč. Čekistų, kareivių 1947-06-21 nužudytas savo namuose. Augustinas Veitas-Barzda, Lietus, g. ir gyv. 1915 m. Lenkimų k., Skuodo vlsč. Nuo 1947 m. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos 1-os grupės (kitur – atskiros grupės, veikusios Lenkimų ir Darbėnų vlsč.) vadovaujamos Juozo Raišučio-Šilo partizanas. Nužudytas 1949-11-11 Palegijos miške grupės vado Šilo asmeninio ryšininko Alberto Budreckio.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įamžinant partizanų atminimą, buvo pastatytas paminklas. […]“.
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/.
Parengė Danutė Mukienė