Šiek tiek į rytus nuo Meilės alėjos nutolusi stačiakampio plano, dviejų aukštų su pusaukščiu mūrinė, terasą ant stogo turinti vila „Jūrapilis“ (pastato numeris 5). Vietinių palangiškių dėl savo formos dažnai vadinama „Komoda“. Jos dydis 18×12 m.
Tai viena iš dviejų pirmųjų Palangoje pastatytų mūrinių vilų. Ji itališko neorenesansinio stiliaus. Yra pagrindo manyti, kad šią vilą suprojektavo Lenkijoje gyvenęs italų kilmės architektas Leonardas Markonis, nes jis yra suprojektavęs nemažai panašios stilistikos pastatų , jų yra Lenkijoje, Monake. Šis architektas grafams Tiškevičiams suprojektavo Trakų Vokės dvarą, tad tikėtina, kad jam buvo užsakyta suprojektuoti ir „Jūrapilį“.
M. Omilanovska, rašydama apie šią vilą, pažymi, kad šios vilos architektūrinis sprendimas yra gerokai nukrypęs nuo kurorto standarto ir kad tokį statinį galėjo suprojektuoti tik labai geras architektas. Ji pažymi, kad „Niokota per abu karusnusiaubta prieš keletą` metų kilusio gaisro, vila buvo atstatoma supaprastintai, todėl šiandien jos pavidalas neleidžia įvertinti pirmykštės formos, žinomų iš negausių ikonografinių šaltinių.
Galima įžvelgti panašumų į paprasto tūrio, bet taurių proporcijų ne tiek vilų pastatus, kiek Kavalierhaus tipo svečių namus, įeinančius į didelių rezidencijų ansamblius. Kompaktiškas trijų aukštų pastatas, kurio fasadus pagyvina tik karnizai tarp aukštų ir rustai kampuose, o abipus centrinės ašies kyla dvi vos pastebimos mentės, laikančios trikampį frontonėlį, primena klasikinę rūmų oficiną. Šį įspūdį dar labiau sustiprina tarpuaukščių derinys su išsiskiriančiu piano nobile ir nedideliu mezoninu virš jo, bei monumentalus atikas su baliustrada, vainikuojantis pastatą, tarsi dvelkiantis šalimais stovinčių įsivaiduojamų rūmų formų didybe. […] Abi vilos („baltoji“ ir „Komoda“ – D. M. pastaba) buvo pavieniai bandymai į pajūrio kurorto audinį įausti archirektūros formų, būdingesnių didmiesčių rezidencijų kvartalams arba dideliems dvarų ansambliams.“[i]
1895 m. vilą savo broliui Aleksandrui Tiškevičiui ir jo šeimai pastatyti užsakė Palangos grafas Feliksas Tiškevičius.
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai kurortas buvo apšaudomas nuo jūros pusės, vila stipriai nukentėjo. Tarpukariu pastatas priklausė studentų-ateitininkų organizacijai. Ateitininkai vilą restauravo. XX a. 3–4 deš. pastatas buvo rekonstruota, Antrojo pasaulinio karo metais vėl nukentėjo. Pastatą yra nuniokojęs ir gaisras. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vila ilgą laiką buvo nenaudojama, vis labiau nyko. Paskutiniais metais ji restauruota ir vėl puošia kurortą. Joje yra restoranas, poilsiautojų mėgstama terasa ant stogo. Dalis patalpų pritaikyta poilsiautojų apgyvendinimui.
2009 m. sausio 20 d. vila dėl savo vertingų architektūrinių savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 32572).
Panaudota literatūra:
- lt, „Kurortui reikia vilų“ https://www.tripus.lt/marsrutai/kurortui-reikia-vilu (žr. 2021-10-31).
- „Lietuvos rytas“, https://www.lrytas.lt/bustas/architektura/2019/06/30/news/kaip-per-simtmecius-pasikeite-palanga-27-istorines-vilos-tada-ir-dabar-10903107 (žr. 2021-10-29).
- 15min, https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/isskirtiniu-palangos-pastatu-paslaptys-bus-atskleistos-visuomenei-642-1558904?copied
- Grajauskienė L., „Birutės alėjoje – romantiškosios „Romeo“ ir „Džiuljeta“, ir paslaptingasis „Anapilis“, Palangos tiltas,
- https://www.palangostiltas.lt/birutes+alejoje++romantiskosios+romeo+ir+dziuljeta+ir+paslaptingasis+anapilis,7,2,3916.html (žr. 2021-11-04).
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – rekonstruota Palangos vila „Jūrapilis (Komoda). Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš RKIC archyvo
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
_______________________________
[i] Małgorzata Omilanovska, „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“, Vilnius, 2014, p. 146–147.
_____________________________
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
