Danutė Ramonaitė-Mukienė.  „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus“

Muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, kalbėdamas apie muziejaus kūrimosi istoriją, pažymi, kad „Pirmuosius muziejinių vertybių suvokimo orientyrus Rietavo istorijoje suformavo kunigaikščiai Oginskiai. XIX amžiuje paskutinę šios giminės rezidenciją Rietave garsino ne tiktai unikalių socialinių reformų, švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių proveržis, bet ir puikūs meno kūrinių, archeologijos, senovinių ginklų, muzikos instrumentų rinkiniai, puošniai įrištų muzikinių natų, partitūrų kolekcija, turtinga dvaro biblioteka…

Įvairios negandos lėmė, kad daugelį šių vertybių XX a. pirmoje pusėje (o ir vėlesniais metais!) Rietavas negrįžtamai prarado. Išliko tik tai, kas visuotinių suiručių, kultūrinių nuosmukių metu atsidūrė didesnių miestų muziejuose, bibliotekų, archyvų fonduose, privačiose kolekcijose. Suprantama, kad šie praradimai aitrino Rietavo šviesuomenės gyvenimą, žadino pasiryžimą formuoti prielaidas patikimam Rietavo krašto istorijos išsaugojimui ir eksponavimui.

Rietavo muziejaus idėją brandino ne viena kultūros puoselėtojų karta. Tai liudija publikacijos archyviniuose leidiniuose, teminiai užrašai istorinėse fotografijose, įvairūs susirašinėjimų dokumentai. Idėjos gyvybingumą primena ir atskirų Rietavo šviesuolių, mokytojų, dėstytojų gyvenimas, pašvęstas visuomeninių muziejų ar bent jau muziejinių kampelių kūrimui. XX a. antroje pusėje nemažai vertingos kraštotyrinės medžiagos, muziejinių eksponatų buvo sukaupta Rietavo L. Ivinskio gimnazijoje (anksčiau – Rietavo vidurinėje mokykloje), Žemaitijos kolegijoje (anksčiau – Rietavo tarybiniame ūkyje technikume), taip pat ir kitose Rietavo savivaldybės mokyklose bei įstaigose. Deja, vykstant įvairioms reorganizacijoms, įstaigų vadovų, darbuotojų kaitai, dalis sukauptų vertybių iš kai kurių visuomeninių muziejų „išsivaikščiojo po žmones“, negrįžtamai pradingo.

Realios prielaidos patikimos, ilgalaikės muziejinės vizijos vystymui ėmė ryškėti tik 1990–1991 metais. Po atkaklių Rietavo ir Lietuvos šviesuomenės pastangų Atgimimo laikotarpiu prasidėjo lemiamas ilgai vilkintų ir žlugdytų Bogdano Oginskio muzikos mokyklos rūmų restauravimo darbų etapas. Jį užbaigus čia ir buvo įkurtas muziejus.

Šis pastatas sovietmečiu buvo pasmerktas sunykti. Kai 1971 m. dvaro sodybos teritorijoje buvo pradėtos Rietavo tarybinio ūkio technikumo statybos, planuose atstatyti buvusios kunigaikščių Oginskių muzikos mokyklos nebuvo. Metams einant pastatas savaime nyko.

Bet… Prasidėjo Lietuvos atgimimas, Lietuva tapo nepriklausoma. Tuo metu nedviprasmiškai pradėta kalbėti apie didžiulę dvarų reikšmę Lietuvos kultūros istorijoje. Tuo metu Rietavas dar priklausė Plungės rajonui. Reikėjo naujam gyvenimui prikelti buvusius kunigaikščių Oginskių rūmus Plungėje, ne mažesnio dėmesio reikalavo ir Rietavo dvaro sodyba. Rietavas, kad ir nebūdamas rajono centrinė gyvenvietė, stovėjo tvirtai ir išsireikalavo, kad sodyba pagal galimybes būtų pradėta tvarkyti iš pagrindų.

1999 m. užbaigus pagrindinius kunigaikščių Oginskių Rietavo muzikos mokyklos pastato atstatymo ir restauravimo darbus, čia liepos 24 d. buvo atidaryta viena iš Žemaičių dailės muziejaus globotos III Pasaulio žemaičių dailės parodos dalių – tąsyk čia buvo eksponuojami Skuodo rajone gimusio dailininko Adomo Galdiko tapybos kūriniai, Juozo Vosyliaus tapytos Oginskių istorijos freskos, iškilių visuomenės veikėjų portretų kolekcijos.

Iš pradžių Rietave veikiantis muziejus turėjo Žemaičių dailės muziejaus filialo statusą. 2000 m. Rietavas atgavo savivaldos teises. Viename iš pirmųjų Rietavo savivaldybės tarybos posėdžių buvo priimtas nutarimas, kuriame sakoma, kad taryba:

 

„pripažindama išskirtinę Oginskių kultūros paveldo reikšmę Rietavo istorijai ir jo kultūrinės raidos perspektyvai;

norėdama kaupti, tirti ir išsaugoti Rietavo krašto materialines ir dvasines kultūros vertybes;

siekdama užtikrinti 1990 m. sėkmingai pradėtų Oginskio dvaro sodybos paminklinių objektų restauravimo darbų tęstinumą ir tinkamą jų priežiūrą;

numatydama plėtoti ryšius ir programinį bendradarbiavimą su perspektyviais Žemaitijos regiono kultūros-turizmo centrais bei Oginskių kultūros paveldo židiniais kitose Lietuvos Respublikos vietovėse bei užsienyje;

vadovaudamasi nuostata, kad šie tikslai […] sudaro prielaidas įprasminti ir pratęsti įžymių Rietavo krašto švietėjų, kultūros puoselėtojų darbus ir siekius“,

 

nusprendžia nuo 2000 m. birželio 1 dienos įsteigti savarankišką biudžetinę įstaigą – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų.

Dabar muziejaus administracija, ekspozicinės patalpos užima dalį pastato, kuriame veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio įkurta Rietavo muzikos mokykla. Įstaigai nuo pat jos įkūrimo vadovauja Vytas Rutkauskas. Kartu su juo nuo pat muziejaus įkūrimo pradžios čia dirba, rinkinių kaupimu ir saugojimu rūpinasi, kunigaikščių Oginskių kultūrines tradicijas puoselėja Milda Vyšteinaitė, prieš tai dirbusi Plungėje veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje, ten nuo 1994 m. taip pat tvarkiusi muziejaus rinkinius. Administracijo reikalai, tvarka ekspozicijų salėse rūpintis patikėta Danutei Lengvinienei. Parko priežiūros darbus vykdo Antanas Šiuparys. Plėtojant muziejaus veiklą pastaraisiais metais daug gražių darbų nuveikė ir jauna muziejininkė Otilija Gricienė.

Naudota literatūra:

  1. Eleonora Ravickienė, Šimtmečių takais, Klaipėda, 1997.
  2. Urbanistika ir rajoninis planavimas.17/A. Miškinis, A. Baliulis. Rietavo istorinės ir urbanistinės raidos bruožai. – Vilnius: Mokslas, 1991. 
  3. Žemaitijos paveldas, www.zemaitijospaveldas.eu/‎ (žiūrėta 2013-10-14).
error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization