Pateikė Boleslovas Grossas:
- Jeigu valgant žmogus užspringo, jam kažkas pavydėjo. Jeigu valgant, geriant maistas pasiliejo, į svečius kažkas skuba.
- Jeigu blakstienas niežti, netikėtai gausi prigerti (kiti sako: išgirsi nelauktą naujieną).
- Jei dešinioji ausis skamba, išgirsi netikėtą naujieną, jei kairioji – pati tokią naujieną pasakosi.
- Jei dešinioji ranka niežti, pinigų išleisi, jei kairioji – pats pinigų gausi.
- Jei dešiniosios rankos nagai žydi, dovanas kitam duosi, o jei kairiosios – pats dovanų gausi.
- Jei gegužė užkukavo turint pinigų, visus metus pinigų turėsi.
- Jei katė subinę laižo, tai moteriškė ateis, jei kojas ir kitur kame – vyras ateis.
- Jei nori arklį laimingai parduoti, tai prieš jomarką jį šerk pasturgalį atsukęs į šiaurę, o paskutinę naktį prieš jomarką atsuk arklį prieš tą pusę, į kurią vesi.
- Jei į jomarką arklys nelinksmas eina, tai bus neparduotas.
- Jei myš, tai grįš, jei šiks, tai nebliks.
- Kol žvaigždžių sietas nesileidžia į žarą, žirgo neleisi ėsti į balą.
- Negalima duoti geram draugui ir jauniesiems šventų daiktų – susipeš, labiausiai jaunieji.
- Kitam negalima dovanoti aštrių iš metalo padarytų daiktų (spilgų, adatų, peilių, žirklių) – badys viens kitą ir išmetinės visą amžių.
- Jei moteriškė motina liko (pastojo) į jauną mėnesį, tai gims duktė, o jei į pilniją – sūnus.
- Jei voras leidžiasi ar atbėga – atneša laimę, jei bėga šalin – nuneša laimę tolyn.
- Iki Žolinės negalima obuolių valgyti – apteksi skauduliais.
- Kūčių duonos negalima valgyti – apteksi utelėmis.
- Jei užsinorėjai nelaiku miego, bus svečių ar lietaus.
- Jei moteriškė sau nagus griaužia, nevesk jos: priešingu atveju ji tave visą amžių griauš.
- Išsišukavus galvą, iššukuotų plaukų negalima išmesti – nusus plaukai, liks kaip nusvilę, nušiurs. Juos reikia sudeginti.
- Galvos negalima plauti jauną mėnesį – utimis (utelėmis) apteksi.
- Vorai – Panos Švenčiausios darbininkai ir verpėjai. Kai voratinkliai krenta žemyn, Pana Švenčiausia laimina žmones.
- Jeigu kam nors akis traukia, tai veikiai (greitai) ką nors iš artimų giminių ištrauks (mirs).
- Jei kas užspringo, žinok, kad pavydėdami vaišino.
- Jei paleisi gyvą vėžį, ir jis kokiame urve padvės, tai į tą vietą trenks perkūnija.
- Pilant arbatą arba kavą, neplauk stikliuko, išplausi savo laimę, pinigus.
- Ten, kur stovi (gyvena) gandrai ir balandžiai, ten gyvena geri žmonės.
- Jei kuriais metais per šv. Lauryną nelyja, būna daug gaisrų.
- Gegužė nustoja kukavusi tada, kai užlesa miežių varpų – užspringsta.
- Negalima nešioti gintaro karolių (net spilgos), – pasensi. Ir perkūnija gali trenkti.
- Ligonis susipurtino – smertis (giltinė) pažiūrėjo į dantis, ar geras bus ar ne.
Pateikė Anastazija Končienė:
- Jei gegužės mėnesį sninga, tai sako, kad „gegužė kepsnį kepa“ (Anastazija Končienė taip pasakė, 1911 m., kai ėmė snigti gegužyje. – I. Končiaus pastaba)
Užrašyta 1913 m. birželio 24 d.:
- Kelintą jauno mėnesio dieną nutrauksi veršį, tiek metų turėdamas jis ves.
Užrašyta 1913 m. rugpjūčio 27 d.:
- Jei gimdo jauną mėnesį, pagimdo dukterį. Sesuo tokiu laiku gimdė ir pagimdė.
- Jei višta negali kelias dienas iš eilės padėti, o pažiūrėjus atrodo kaip dėsianti, reikia ją pervaryti per vyriškų kelnių rietą.
Užrašyta 1922 m. gegužės 7 d.:
- Dotnuvos dvaro laukuose yra kapinės. Yra čia labai senas kryžius. Ant jo išlikę užrašai, tik jau sunkiai išskaitomi;
Parašas: a. S. P. 1887 R. Marcian Ciahono
1889 Antoni Ciahono wicz Zundo
- P. Wincenty newerdofs ki Umar 1891 R
Bonifaco Vengalio nuotrauka