Jundols Stasīs, g. 1916 m., ėr Jundulienė-Bieliauskātė Karuolina, g. 1914 m., ėš Alsiediu kaima
Patarlė
Už Puona Dėiva mundriesnis nebūsi.
Pamiegdiuojėmā
Kregždė, parskrėdusi pavasari, gėid
Kilikšt, kilikšt,
Išlekont palėkau pėlnas mėigas,
Parliekiau – toštės mėigas.
Papruotē
Vaikīstie, ka liuob iškrėstė dontielis, pajims anou, untmes unt pečiaus ėr sakīs
„Pelelė, pelelė, atnešk nauji dontieli, mes tau atidoudam sena.”
Apdainiavėmā
Gondrā, gondrā, ga ga ga,
Tava pati ragana.
Kad ir kepė nedavė.
***
Buoruželė, liek liek,
Tava vākā riek, riek,
Dobėns šaukštā namazguotė,
Puo soulelēs ėšmiečiuotė.
Mikalausks Petros, g. 1920 m., ėr Mikalauskienė Jadvīga, g. 1921 m., ėš Pababrungės kaima
Uorū spiejėms
Zīlė brazdėn i longa – būs šalta šalta (ana tēp šėlomuos prašuos).
Papruotē
Ka pavasari pamatā gondra, rēk kūverstio parvėrstė.
Reikšmės, bortā
Je jau kor pelieda praded ūkautė, žėnuok, ka tamė kėimė greitā vāks gims.
Jūzaps Kleinaukis, g. 1921 m., ėš Eitvīdū (Alsiediu apīlinkės)
Uorū spiejėms
Prīš šalti medē gėrgžd, cīp.
Austienė-Ainikātė Zuopėjė, g. 1927 m, ėš Eitvīdū (Alsiediu apīlinkės)
Apdainiavėmā
Petruonelė, liek liek,
Tava vākā riek riek.
Šaukštā bliūda namazguotė,
Puo stalelio sokavuotė.
Kāp liuob prašītė vāka
Gondrā, gondrā, sok tekini, atnešk vāka paskutini,
Ar bernioka, ar mergėkė, bī tik gražė kap lielėkė.
Je vāka nanuories, šauks
Gondrā, gondrā, sok tekini,
Imesk vāka i šaltini.
Bortā, reikšmės
Nu sena mama liuob sakītė, ka vuorā so krīžēs īr gerė. Tuokė vuora naleida užmuštė, nes mėslėjė, ka anėi i nomus atneš laimė. Žėnuojiem je užmuši tuoki vuora, solauksi nalaimės. Dar liuob sakītė, ka je tuoki vuora pamatē lig pėitu, lauk laimės, vuo je puo pėitu, jau pri tavės atsielėn nalaimė.
Uorū spiejėms
Je mėgla pri žemės, litaus nabūs, vuo je mėgla kėlst i vėršo, būs lītaus.
Je iš rīta akmou šlaps, būs lītaus, vuo je sausos, gali ramē darboutėis – lītaus nabūs.
Gaidīs gėid vakarė, lauk prasta uora, par pėitus – būs pagada.
Je posiaužėimie uors prasts, ėr vasara būs nekuokė.
Blezdingas žemā lakiuo, biek šėina gelbietė – būs litaus.
Blezdinga parliekė, jau atšėls, jau rēk sietė vagorklus.
Luopšėnės
A-a-a, apapa
Zuikis vāka lingavā,
Balingoudams apsnūda,
Nu krieslelė nosprūdā,
Katėns nuosi nokondā.
***
Valio, valio, aš vėns mažos,
Kėtė gražė, aš pėlvazos.
Nieks monės namīlies,
Kap kaladė ritinies.
Mīslė
Sožvinga žvinga ont aukšto kalno
Sėdabro galvo, kanapiu oudėgo. (Varpėnė pri bažnīčės)
Jundols Stasīs, g. 1916 m., ėš Alsiediu kaima
Reikšmės, bortā
Je mergātė gondra pamatė pelkie, tou meta ana apsėvākous, nes gondros vāka pelkie ėškapsta.
Jeigo keli gondrėnė, veiziek, ka šalėp ė draugė būtom – tumet tik gondros če peries.
Jeigo gondralizdis ont tekėnio, gaspaduoriou seksės keliuonies, vuo je ont akietiu – seksės lauka darbūs.
Jeigo suodībuo kregždiu daug ė anuos taikē gīven, tuo suodībuo ėr tarp žmuoniū sotarėms.
Uorū spiejėms
Pavasaris prasided tumet, ka praded gėiduotė cīrolis.
Ka asiūklē išleid lapus ė praded šalposnē žīdietė, jau rēk eitė darboutėis i laukus.
Je pėrma parkūnėjė ateit iš pėitū arba vakarū, būs derlingė metā ėr pavasari šalnū nabūs, vuo je ir būs, anuos ėlgā natroks. No, vuo je jau parkūnėjė ateit iš šiaurės arba rītū, būs nekuokėi metā, vėsus pasielius so ledās ėšmoš, nošals ė vaismediu žėidā.
Je par Grabnīčės sning, bėtės gerā spėis.
Je gondros ėš sava lėzda išmet vākus, lauk prastū, nederlingu metu.
Rodėns laiko, je dėina saulieta, vuortinklē ein gražiausė, rēk sietė rugius – būs dėdėlē gers derlios. Vuo je līn, rugiū nasiek, anėi apeis žuoliems.
Balsītė-Gasauskienė Alduona, g. 1921 m., ėš Rūdaitiū (Paežerės apīlinkės)
Uorū spiejėms
Jaunamė mienesie bolvės sietė negerā,
Vaguotė bolvės geriausē pėlnėjuo, paskotėni mienesė pėnktadėini.
Ka išnīkst delčė, vuo jauns dar nepatekiejė, – tarpuojis. Tumet gers laiks kiaulė pjautė.
Ka Mienulis ė Saulė dongou – daržū dėigtė nareikietom.
Ka darža dėigi, je dongou daug debesū, gali lauktė gera derliaus.
Sietė par Krīžauninkės dėinas negal.
Šukienė-Jakumienė, g. 1919 m., ėš Dišliū kaima (Alsiediu apīlinkės)
Reikšmės, bortā
Je vėšta praded gėiduotė kap gaidīs, lauk nalaimės, gal kas nuors ėr mėrtė.
Je pelieda kriuok, būs šermenīs.
Par šliūba katruo posie žvakė puo pėrmo ožgėist, tas ėš jaunūju pėrmāsis ė nomėrs.
Je jouda gaidi ėšlaikīsi dvīlėka metu, ta ėšsėrės pats veln’s. Žmuogos gers nagal išsėrėstė.
Nagal skalbtėis, ka saulē nosėleis – ateis laumė.
Je rīta meta eidams kelio puo pėrmo sotėksi vīra – seksės, vuo je muotrėška – vėsks ėš ronku krės…
Je pelieda kriuok vaikėško balso, lauk šeimuos padėdiejėma, vuo je dejou, tā kas nuors ėš artėmūju sunkē sosėrgs.
Je par veselė dėina pasėtaikė graži, lauk gera gīvenėma.
Gīvuolius rēk pjautė jaunamė mienesie.
Spalie nagal kiaulės pjautė – mēsa kirmies. Spalis – kirminis mienou.
Aple gīdīma
Tabuoka ė pėina rūgšta rēk dietė nu gīvatės ikondėma.
Uorū spiejėms
Prīš prasta uora aple Saulė, Mienuli rats atsėrond.
Lašėnē rasuo prīš līto.
Joudvarnis krank – būs litaus.
Gondrā apsėtrīnė – lauk lītaus, prasta uora.
Skrozdės lakiuo prīš prasta uora.
Blezdingas aukštā skraida – lauk pagadas.
Lokuošienė, g. 1919 m., ėš Jogaudū kaima (Paukštakiū apīlinkės)
Aple gīdīma
Paleistovės žuolie paded nu sluogas.
Joudūju serbėntu lapās vākus rēk gīdītė nu nėižū.
Je kuoju padā skilinie, gerā paded egliu gīvėjē sakā.
Uorū spiejėms
Je šou valuojės arba joudvarnē krank, būs prasts uors.
Saulabruolē praneš aple prasta uora.
Jakumienė Zenuona, g. 1931 m., ėr Jakoms Al’puonsos, g. 1924 m., ėš Muolopė kaima (Paukštakiū apīlinkės)
Reikšmės, bortā
Ka pradedi sietė, pėrma grūdū saujė rēk mestė i šiaurė – tumet grūdā būs stėprė.
Je padiesi vėšta perietė atsokta i šiaurės vieji, vėsė vėštītē būs plievė aptrauktė, vuo je i vakarini vieji atsokta, vėštītē ėšrėities sveikė.
Ka nabaštėka noplauni, tou vondėnio rēk sėinas pašlakstītė.
Jeigo arklē nieka najied, galvo kinkou, tā lėguonis jau mėrs, vuo je nekinkou, tā dar pasveiks.
Je šou kauk, žmuogos mėrs.
Uorū spiejėmā
Pėitū vies kirminis, tumet bolviu sietė nagal.
Ka īr tarpiejis (toštoma), gers laiks sietė, pjautė.
Geriausē daržus dėigtė prīš pėlnėje.
Markas sietė rēk i jauna mienesi.
Šimkienė Valerėjė, g. 1923 m. ėr Šimkos Zenuons, g. 1922 m., ėš Lazdiniū kaima (Paukštakiū apīlinkės)
Uorū spiejėms
Je kronklē lek i vakarus, būs uora atmaina.
Je pavasari ėlgā ožsėlaika rūks, būs prastė uorā.
Stolpā pri Saulės – Saulabruolē.
Bulviu nagal sietė par Krīžauninkės dėinas.
Bolvės geriausē sietė par pėlnėjė.
Reikšmės, bortā
Geriausē bolvės sietė i rītū posė, nes je pasiesi i pėitū posė, bolvės kirmies.
Je sapnouji karvė, tā koriuo vėituo karvės sapnouji, tuo vėituo žmuogos mėrs.
Ka konėga pri lėguonė vež, veiziek, kou dara arklē je anėi bieg galvas noleidė, lėguonis mėrs, vuo je pakielės, pagīs.
Vilnātė Valė, g. 1938 m., ėš Vėlkū kaima (Žemaitiu Kalvarėjės apīlinkės)
Aple gīdīma
Zoikė taukā paded, ka rakštė dėdėlė ėštrauki, je ont delno landuonis.
Uora spiejėmā
Jeigo kiaulės tolžės pradiuo tėiva, paskou eit gumbs ėr ont gala īr stuora, pavasaris būs šalts.
Joudvarnis kriuok, greitā ožšals, je ons kriuok lakiuodams, būs pagada.
Sabaliausks Petros, g. 1916 m., ėš Vėlkū kaima (Žemaitiu Kalvarėjės apīlinkės)
Reikšmės, bortā
Je vėšta gaidio gėid, ana atneš nalaimė, rēk anou papjautė.
Uorū spiejėmā
Jeigo par Kaliedas līn, līs ēr par šv. Juona.
Jeigo saulė lend i debesis, būs uora atmaina.
Jeigo gondros stuov ont vėinuos kuojės, būs litaus.
Tautuosaka ožrašīta 1995 metās vīkosiuo Lietovuos jaunima Ramovuos kraštuotīrėnie ekspedicėjuo.
Spaudā pagal D. Astramskātės ėr V. Vaitkevičiaus sodarīta rinkėni parėngė Želvītė Danguolė