Meniu

Laikraštis „Žemaičių prietelius“ apie Lenkimus (1932–1940 m.)

   

1932 m. sausio 8 d. „Žemaičių prietelio“ penktame puslapyje pranešta, kad  Lenkimų parapija Klaipėdos preletūros bažnyčios reikalams surinko 45 litus.

Tų pačių metų vasario 6 d. leidinio  skyrelyje „Telšių kunigų seminarijos aukos“ (p. 8) informuojama, kad klebonas Jurgis Andraitis Lenkimų parapijoje surinko 50 litų ir kad šios parapijos gyventojai paaukojo įvairių daiktų, kurių vertė 183,50 litų.

 

***

1934 m. balandžio 1 d. Nr. 13 (435), p. 4, „Žemaičių žinios“

Strapsnelyje iš Lenkimų (Kretingos apskr.) rašoma, kad kovo 25 įvyko „Pavasario“ kuopos narių susirinkimas, kuriame į Kretingos „Pavasario“ rajono konferenciją balandžio 8 d. savanoriais pasisiūlė  vykti net keliolika narių. Per parapijos rekolekcijas pavasarininkai, savo klebono kun. Jurgio Andraičio vedami, giedodami „Dievas mūsų prieglauda“, į bažnyčią atvyko iškilmingai su vėliava. Per Mišias, kurias jų intencija laikė Darbėnų vikaras kun. Zdanavičius, patys giedojo ir bendrai priėmė Šv. Komuniją. Labai gražų pamokslą pasakė didelis pavasarininkų prietelius ir vadas Truikinų klebonas kun. Jocas.

Taip pat pranešama, kad nesenai į Kretingos vienuolyną išvyko labai daug kuopai nusipelnęs, du metus jos pirmininku buvęs vargonininkas J. Šatkauskas. Jis jau ir seniau buvo žinomas kaip gabus ir pasišventęs organizatorius. Prieš 2 metus atvykęs į Lenkimus jis ne tik atgaivino kuopos veiklą, bet ir taip ją organizavo, kad lenkimiškiai dabar itin aktyvūs. Jis  pats savo rankomis išsiuvinėjo kuopai gražią vėliavą, ją planuojama pašventinti per iškilmingą kuopos 10-mečio šventę. Dabar kuopai pirmininkauja naujai atvykęs vargonininkas p. Pocius.

Kovo 24 d. Lenkimuose pasibaigė dvi savaites vykę namų ruošos kursai, kuriuos vedė ponios Jodikienė ir Adomavičiūtė. Kursus lankė 40 mergaičių (iš jų kelios moterys). Baigdamos kursus jų dalyvės suruošė kuklias išleistuves, į kurias pasikvietė svečių, tarp jų ir miestelio inteligentiją. Gražią kalbą išleistuvių proga pasakė  girininkas. Kursų lankytojos savo mokytojoms įteikė po gražų gėlių bukietą.

 

***

1934 m. rugsėjo 2 d. Nr. 35 (457), p. 1 išspausdintas straipsnis „Katalikiško jaunimo šventė Skuode“. Jame plačiai aprašomas rugpjūčio 26 d. Skuode vykęs pavasarininkų renginys, kuriame dalyvavo ir Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, daug kitų aukštų dvasininkų, Skuodo valdžios atstovai, „Pavasario“ organizacijos aktyvių narių. Tarp garbiausių dalyvių buvo ir Skersytė, medicinos studentas Arlauskas iš Lenkimų.

 

***

1934 m. rugsėjo 9 d. Nr. 36 (458), p. 1 išspausdintoje publikacijoje „Žemaičiai, pagerbkime Simaną Daukantą“ rašoma, kad lapkričio 24 d. sukanka 70  metų kaip mirė iš Lenkimų parapijos Kalvių kaimo kilęs Simonas Daukantas ir išvardijami svarbiausi jo kaip istoriko, rašytojo tautinio atgimimo ideologo nuopelnai, pateikiami ir kai kurie gyvenimo faktai.

 

***  

1935 m. vasario 17 d., Nr. 7(481), p.  3, skyrelyje „Žemaičių žinios“ išspausdintame straipsnelyje apie  Lenkimus rašoma, kad „vietos „Pavasario“  kuopa nustojo savo veiklaus darbininko P. Ramanausko. Dvejus metus čia išbuvęs daug kuo prisidėjo prie kuopos sustiprinimo“. Kartu informuojama, kad išrinkta nauja „Pavasario“ kuopos valdyba: A. Pocius (pirmininkas), A. Karbauskas (vicepirmininkas), V. Skersytė (sekretorė), K. Diliautas (iždininkas), Vyt. Jablonskis (knygininkas), B Jonkutė ir M. Rėpšaitė (kandidatės).

Taip pat pranešama, jog kuopa ruošiasi Užgavėnių vakarui – statomas vaidinimas „Žmogžudžio duktė“. Yra informacija apie tai, kad iš Lenkimų išvykus vargonininkui J. Šatkauskui, Lenkimuose kurį laiką nebebuvo   bažnytinio choro, tačiau paskutiniu laiku naujojo vargonininko A. Pociaus pastangomis choras vėl suburtas ir bažnyčioje neblogai gieda per Mišias.

 

***

„Žemaičių prieteliuje“ 1932–1940 m. buvo paskelbta nemažai žinučių apie tai, kad įvairių religinių švenčių metu, vietos pavasarininkams, angelaičiams kitiems visuomenininkams susiorganizavus, spektakliai buvo vaidinami daugelyje Žemaitijos vietovių, tarp jų ir Skuodo rajono gyvenvietėse Aleksandrijoje, Barstyčiuose, Lenkimuose. Rodydavo įvairių žanrų spektaklius – dramas, komedijas, vaizdelius, misterijas, baletus, gyvuosius paveikslus, operetes.

Katalikų bažnyčia skatino pavasarininkų, angelaičių, moterų draugijų ir kitų visuomeninių, ypač katalikiškų, organizacijų narius rengti kultūros vakarus ir jų metu ne tik dainuoti, šokti, skaityti eiles, rodyti gyvuosius paveikslus, bet ir vaidinti spektaklius, kurie būdavo statomi ir mokyklose.

Didesniuose miesteliuose nuo 1935 m. gastroliuodavo L. Š. S. Eksperimentinis teatras. Jis vaidindavo  operetę „Sukeista meilė“. Į miestelius atvykdavo ir Liepojos lietuvių „Šviesos“ draugijos teatras,  Klaipėdos „Neringos“ draugijos aktorių trupė,  1937 m. – Klaipėdos valstybės teatras.

Iš pateiktos informacijos ne visada aišku, kas tuos spektaklius pastatė, kas yra pjesių autoriai.

Dažnai buvo vaidinami tokie spektakliai: J. Vaičiūno „Sudrumstoji ramybė“,  P. Vilūno „Ji pasiaukojo“, J. Kuzmickio „Kalėdų karalaitė“, A. Čechovo „Meška“, A. Korniko „Mokslo galybė“, S. Žemaičio „Lietuvos didvyriai“, M. Stanislovaičio „Girtuoklio gyvenimas“, P. Gintalo „Spalių 9-ji“, A. Šmulkščio-Paparonio „Tėvų žemė“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Karalaitė tikroji teisybė“,  V. Šlevo „Klaidus gyvenimas“, J. Audronio „Amžinybės angoje“, V. Baltuonio „Auksas ne moteris“ ir kt. Nežinomo autoriaus spektaklis „Čigonėlė nemeluoja“ Lenkimuose buvo suvaidintas 1938 m.,  „Būk jo angelu sargu“ – 1940 m. vasario 4 d.

1934 m. liepos 22 d., Nr. 29(451), p. 4 išspausdintame skyrelyje „Žemaičių žinios“ pranešta, kad liepos 15 d. „Pavasario“ federacijos Darbėnų kuopa suorganizavo apylinkės pavasarininkų kongresą. Joje kartu su Darbėnų pavasarininkais gausiai dalyvavo ir  Salantų, Kartenos, Palangos, Lenkimų, Grūšlaųkės, Kulių ir Laukžemės kuopos. Iš viso buvo apie 600–700 dalyvių, iš kai kurių vietovių atvyko net po 100 žmonių.

 

 

***

1935 m. kovo 17 d. Nr. 11 (485), p. 4 Klajūno pasirašytame skyrelio „Žemaičių žinios“ straipsnelyje „Lenkimai (Kretingos apskr.)“ rašoma, kad „Netoli paslaptingai čiurlenančio Šventosios upelio prie Latvijos sienos yra Lenkimų miestelis. Jis yra nedidelis, bet laikui bėgant auga; yra pastatyta keletas naujų namų, iš kurių žymiausi p. Stoko, ir šaulių namai su sale. Šone miestelio yra graži, aukštais medžiais pasipuošusi bažnyčia. Klebonija nors jau senokai pastatyta, bet ji atrodo gana gražiai ir pavyzdingai, ir, manau, kad visoj Telšių vyskupijoj gražesnės klebonijos nėra. Lenkimuose yra daug organizacijų, ypač katalikiškų, tai vis uolaus klebono kun. Jurgio Andraičio nuopelnai. Pavasarininkai bene geriausiai veikia, bet didžiausia veikimo kliūtis yra neturėjimas salės. Bet girdisi, kad klebonas, norėdamas pašalinti veikimui kliūtis, ateinančią vasarą norįs pastatyti parapijos salę. Kovo 3 d. „Pavasario“ kuopa suruošė vakarą ir labai gražiai suvaidino spektaklį „Žmogžudžio duktė“. Publikos buvo pilnutėlė šaulių salė. Po vaidinimų bažnytinis choras, vedamas vargonininko A. Pociaus, labai vykusiai sudainavo keletą tautiškų ir liaudies dainelių“.

 

***

1935 m. balandžio 7 d. Nr. 14(487), p. 3 paskelbtame skyrelyje „Žemaičių žinios“ išspausdintoje žinutėje iš Lenkimų rašoma, kad neseniai čia vyko „Pavasario“ kuopos rekolekcijas. Už iš narių surinktus pinigus buvo užpirktos šv. Mišios, kurias atlaikė ir jaunimui pritaikytą pamokslą pasakė tėvas Aloyzas. Problema parapijoje buvo ta, jog čia pavasarininkai neturėjo išsilavinusių vadovų,   vienas kunigas, kuris galėtų kuopai vadovauti, serga, klebonas yra užimtas parapijos reikalais ir darbu mokyklose.

 

***

1935 m. rugpjūčio 18 d., Nr. 33(506), p. 4 paskelbtame skyrelyje „Žemaičių žinios“ pranešta, kad Lenkimuose per Šv. Onos atlaidus Lenkimuose buvo nepaprastos iškilmės – kun. Stanislovo Lyguto primicija (naujai įšventinto kunigo s aukojamos pirmosios šv. Mišios). Jaudinantį, nuoširdų pamokslą pasakė prof. kan. J. Juodaitis. Jis papasakojo apie jauno kunigo būsimus sunkius apaštalavimo kelius, ir kartu pažymėjo, kad tikisi, jog kun. Stanislovas juos sėkmingai įveiks, nes jis, kad ir būdamas silpnos („palaužtos“) sveikatos, įgyvendino savo tikslą – tapo kunigu.

Po pamaldų Stokų namuose vyko žemaitiškos vaišės, kurių metu svečiai,  tarp kurių buvo nemažai dvasiškių, pasakė daug gražių palinkėjimų.

Straipsnelyje taip pat rašoma, kad „Nuo garsaus žemaičių vyro kun. Pabrėžos laikų Lenkimuose nebuvo nė vienos primicijos. Štai po tiekos metų Lenkimai davė naują energingą darbuotoją Kristaus vyndaržy. Kunigas Stanislovas paskirtas Pavandenės vikaru“.

 

***

1936 m. birželio 14 d., Nr. 22(546), p. 1–2 buvo paskelbta informacija, kad Kretingoje vyko trečiasis Telšių Vyskupijos Eucharistinis kongresas ir šio kongreso programa. Rašoma, kad birželio 14-oji buvo  Vyrų diena. Jos metu ryte Kretingos Lurde buvo aukojamos šv. Mišios ir vyko bendra vyrų Komunija. Šv. Antano Mišias giedojo jungtinis 800 asmenų choras iš Kretingos ir visų aplinkinių parapijų, tarp jų ir Lenkimų. Dirigavo kųn. T. Budraitis, akomponavo simfoninis orkestras, kuriame grojo 60 muzikantų, dalyvavo ir žymesni Klaipėdos preletūros bei Telšių vyskupijos muzikantai.

 

***

1936 m. birželio 21 d., Nr. 23(547), p. 1 paskelbtame straipsnelyje „Eucharistinį Kongresą Kretingoje prisiminus“ pateikta daugiau žinių apie birželio viduryje Kretingoje vykusį Eucharistinį kongresą. Nurodoma, kad jame dalyvavo apie 30.000 maldininkų, iš kurių pusė užsiregistravo. Naktinėje, nepaprastai gražioje.ir tvarkingoje procesijoje dalyvavo 7600 žmonių su žvakėmis, jie ėjo gretomis po 6 žmones. Sekmadienį didžiojoje procesijoje dalyvavo 6200 žmonių. Procesijos ilgis buvo apie 1,5 kilometrų. Buvo nešamos 126 bažnytinės vėliavos, 39 organizacijų vėliavos, 39 plakatai. Eisenoje kartu su kitais kongrese dalyvaujančiais parapijų atstovais labai gražiai atrodė ir atvykusieji iš Lenkimų. 

 

*** 

1936 m. rugsėjo 13 d., Nr. 35(559), p. 6 išspausdintame skyrelyje „Savojo krašto žinios“ rašoma, kad rugpiūčio 2a d. Šiaulių miesto ligoninėje, nuo cukrinės ligos mirė Kurtuvėnų klebonas kun. Andriejus Rakauskas. Jo laidotuvėse dalyvavo 13 kunigų ir didelė minia žmonių., Velionis buvo kilęs iš Ariogalos parapijos (gimė 1862), augo Sauskojų kaime, mokslus ėjo Raseinių apskrities mokykloje, 1878–1882 m. –Šiaulių gimnazijoje. 1882 m. Kaune įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, kurią baigęs 1885 m. buvo įšventintas į kunigu. Vikaro pareigas ėjo šiose parapinėse bažnyčiose: Betygalos (1885–1888 m.), Joniškio (1888–1890 m.), Lenkimų (šešis mėnesius 1890 m.), Biržų (1890–1894 m.). 1911 m. paskirtas Kurtuvėnų parapijos klebonu. Buvo paskirtas ir Lapių bažnyčios kuratu.

 

***

1936 m. lapkričio 1 d., Nr. 42(566), p. 1 išspausdintoje žinutėje „Kunigų permainos“ pranešta, kad buvęs Žarėnų-Latvelių klebonas, vėliau paskirtas Lenkimų klebonu kun. Jurgis Andraitis atsisakė savo pareigų ir „vyksta į Kretingos vienuolyną pataisyti sveikatos“.

 

***

1936 m. lapkričio 22 d., Nr. 45(569), p. 6 žinutėje „Išlydėjo kleboną“ rašoma, kad lapkričio 13 d. Žarėnų-Latvelių parapiją paliko Lenkimų klebonu paskirtas kun. Juozapas Mantvydas (Montvydas). Žmonės, išlydėdami jį, buvo nuliūdę, nes jis parapijoje buvo labai aktyvus ir geras kunigas, pastatė špitolę, įkūrė „Pavasario“ kuopą, vyrų Apštalaičių draugiją ir padarė daug kitų gerų darbų.

 

***

1936 m. gruodžio 6 d., Nr. 47(571), p. 6, skyrelyje „Savojo krašto žinios“ nurodoma, kad lapkričio 22 d. vietos pavasarininkai gražiai atsisveikino su savo mylimu klebonu kun. Jurgiu Aridraičiu. Ta proga tą dieną jie visus parapijiečius pakvietė į savo pastatytą 4 veiksmų spektaklį „Drama miške“. Vakaro metu žiūrovai džiaugėsi salėje buvusia pavyzdinga vakaro tvarka ir puikia aktorių vaidyba, ypač pagrindinius vaidmenis atlikusių p. Šilgalytės, p. Stuokaitės ir p. Kudrevičiaus.

Tame pačiame skyrelyje rašoma, kad p. Kudrevičiaus vadovaujamas Lenkimų parapijos choras labai gražiai gieda šventadieniais per pamaldas.

 

***

1937 m. sausio 10 d., Nr. 1(576), p. 2 išspausdintame straipsnelyje „Kaip padedame misionieriams“ pranešama, kad Lenkimuose vieną kartą per metus spalio mėnesį vyksta rinkliava, skirta misijoms. Surinktos aukos yra siunčiamos Popiežiui, kuris jas paskirsto misijų įvairiuose kraštuose einančių reikalams. Šįkartą spalio mėnesį, kaip tai rašoma straipsnelyje, „maža, akmenuota ir pelkėta Lenkimų parapija net 300 litų surinko“.

Tame pačiame laikraščio numeryje paskelbtame straipsnelyje „Iš Lenkimų padangės“ pranešama, kad 1936 m. gruodžio 27 d. vyko Lenkimų pavasarininkų renginys, kuriame dalyvavo daug jaunimo ir kitų žmonių. Svečias iš Telšių skaitė apie spaudą paskaitą. Šio renginio metu Lenkimų pavasarininkų kuopa buvo  reorganizuota: vyrai atsiskyrė nuo mergaičių, t. y. susiformavo dvi pavasarininkų grupės, kurios išsirinko savo valdybas.  ir išsirinko daug žadančias valdybas. Po susirinkimo į „Pavasario“ kuopas įsirašė 20 žmonių: 8 vyrai ir 12 mergaičių. Dabar Lenkimuose yra 83 pavasarininkai, kurių beveik pusė vyrai. Jaunimui daug padeda naujasis klebonas. Lenkimiškiai 1937 m. gerai prenumeruoja spaudą. Iš viso parapijoje užsakyta daugiau kaip 300 katalikiškų laikraščių. „Ūkininko“ prenumeratorių nuo 3 pakilo iki 32, „Žemaičių prietelių“ gauna net 70.  Bet yra viena bėda – lenkimiškiai paštą gauna ne kasdien, t. y. dienraščiai juos pasiekia pavėluotai.  Dėl to parašytas raštas ir renkami parašai. Šį darbą užbaigus, bus išsiųstas raštas Pašto valdybai. Šiais metais parapijiečiai planuoja netrukus pradėti salės statybą. Pavasarininkai svajoja apie modernišką sporto aikštę, kurią planuojama įrengti netoli bažnyčios.

 

***

1936 m. gruodžio 13 d., Nr. 48 (572), p. 5 paskelbtame skyrelyje „Savojo krašto žinios“ išspausdintoje žinutėje iš Lenkimų rašoma, kad neseniai Lenkimų parapijiečiai atsisveikino su klebonu kun. Jurgiu Andraičiu. Prieš jam pradedant eiti ganytojo pareigas Lenkimuose apie šį mietelį mažai kam buvo žinoma. J. Ąndraičio dėka situacija gerokai pasikeitė. Kunigas skatino parapijiečius skaityti katalikišką spaudą, taikė iširusias šeimas. Jis ypatingai didelę įtaką žmonėms darė savo pamokslais. Jo pastangomis sutvarkyta ir pagražinta bažnyčia (įrengtas gražus Velykų grabas, sutvarkyta kleboniją, jai pastatyti nauji trobesiai. Kunigas planavo pastatyti naują špitolę ir parapijos salę, bet nebesuspėjo. Palyginti per trumpą laiką parapijiečiai paaukojo daugiau kaip tūkstantį litų, įsigijo tris gražias vėliavas, kurias nešini lenkimiškiai pėsti ėjo į Kretingoje vykusį Eucharistinį kongresą. Ten Lenkimų parapijos žmonių grupė buvo viena iš atrodžiusių gražiausiai. Daug ir kitų gerų darbų J. Andraitis yra Lenkimuose padaręs. Parapijiečiai jo ilgai neužmirš. Iš  naujojo parapijos klebono jie taip pat tikisi gerų darbų.

 

*** 

1937 m. rugsėjo 16 d., Nr. 37(312), p. 6 d. išspausdintame straipsnelyje „Išmušė girininkui langus“ rašoma, kad rugsėjo 8 dienos naktį kažkas išdaužė Lenkimų girininko langus. Tai jau antras kartais, kai šioje parapijoje įvyko toks incidentas. Neseniai vienas uniformuotas, stipriai pasigėręs Večių skyriaus pilietis dienos metu ėmė skandalyti ir daužyti piliečiams langus. Nusiramino tik šaulių slėptuvėj uždarytas. Skuodo policiją surašė jam protokolą. Šis: gražiai uniformuotas vyrukas dažnai panašių „pramogų“ suruošia: neseniai girtas dalyvavo peštynėse, kurios vyko iki kraujo.

Na o prie didžiojo vieškelio Lenkimuose gyvena „ponia“, kuri nuolat ne tik bjauriai keikiasi ir aprūpina mėgėjus degtine, bet ir priekabiai bylinėjasi.  Nuo jos neatsilieka ir „ panelė“. Jos vis teisme bylinėjasi.

 

***

1937 m. gruodžio 2 d., Nr. 48(623), p. 10 skyrelyje „Savojo krašto žinios“ išspausdintoje žinutėje iš Lenkimų rašoma, 1937 m. lapkričio 5, 6 ir 7 dienomis Lenkimų tretininkus vizitavo buvęs Lenkimų klebonas Tėvas Pijus Jurgis Andraitis. Sekmadienį žmonių j bažnyčią susirinko daugiau, negu paprastai. Pamatę Tėvą Pijų ir klausydamiesi jo pamokslo, daugelis žmonių verkė. Tėvas Pijus per šešerius klebonavimo Lenkimuose metus daug nuveikė.

Toliau rašoma, kad lapkričio mėti. 14 d. Lenkimų „Pavasario“ kuopa suorganizavo kultūros vakarą, kurio metu parodė 5 veiksmų dramą „Sąžinė“. Nors šis veikalas didelis ir pastatymas sunkus, bet suvaidinta visai neblogai. Geriausiai vaidino Br. Stuokaitė ir P. Kudrevičius. Dėl nepaprastai blogo oro žiūrovų susirinko ne itin daug, bet nuostolio organizatoriai neturėjo.

Yra informacija apie tai, kad anksčiau buvusio Lenkimų bažnyčios choro jau kuris laikas nebegirdėti ir klausiama, kur jis dingo.

 

***

1938 m. sausio 27 d., p. 4(631) paskelbtame skyrelyje „Žemaičių krašto žinios“ rašoma, kad sausio 16 d. Lenkimų pavasarinin kės mergaitės suorganizavo savo pirmą viešą vakarą, kuris labai gerai pasisekė. Jo metu parodytas vaidinimas (2 dalių vaizdelis) „Čigonėlė nemeluoja“. Na o Lenkimų vyrai pavasarininkai dirba dar smarkiau. Sausio 9 d. buvo sušauktas šios kuopos narių visuotinis susirinkimas, patvirtinta nauja skyriaus valdyba, pasiųstas raštas dėl  sporto sekcijos įregistravimo.

 

***

1938 m. vasario 3 d., Nr. 5(632), p. 9 paskelbtame skyrelyje „Žemaičių krašto žinios“ vėl randame žinių iš Lenkimų. Rašoma, kad šis miestelis nors ir nedidelis, bet garsus ypatingai savo „klubais“, Vieno klubo nariai pasižymi „dėnatūros spirito naikinimu. Kodavimo klube per naktis laikas leidžiamas prie kortų. Vienas net karvę pralošė per naktį. Dar yra ir trečias – tai „pliotkų“ klubas. Patartina tiems visiems „klubams“ užsidaryti, o jų nariams stoti į rimtą organizaciją“.

 

***

1938 m. vasario 10 d., Nr. 6(633), p. 10 paskelbtame straipsnelyje „Kursai katalikiškam jaunimui“ rašoma, kad  vasario 2–3 dienomis Lenkimuose lankėsi kun. T. Jokubauskas iš Telšių ir katalikiškajam parapijos jaunimui, pavasarininkams skaitė ideologinio-organizacinio turinio paskaitas. Antrąją dieną buvo suorganizuota iškyla į mišką, kurios metu jos dalyviai padainavo, pasimėtė sniegu ir nusifotografavo. Po paskaitų klausytojų vardu buvo padėkota ir sugiedota kun. T. Jokubauskui „Ilgiausių metų“.  Pranešama, kad šis kunigas Lenkimuose lankysis ir rudenį – atvažiuos dėl praktikos darbų ir egzaminuos.

Kitoje žinutėje pranešama, kad vasario mėn. 2 d. Lenkimų vyrų „Pavasario“ kuopa surengė šventę, kurios metu buvo aukojamos šv. Mišios, vyko bendra vyrų Šv. Komunija ir buvo pašventinta vyrų kuopos vėliava.  „Vėliavos kūmais buvo p. Arlauskienė ir p. Vaitkus.

Lenkimų mergaičių „Pavasario“ kuopa sausio 30 d. įvykusiame susirinkime išrinko naują valdybą. Buvusi uoli senoji kuopos pirmininkė pasitraukė iš pareigų. Jai merginos dėkingos už atliktą darbą.

 

***

1938 m. kovo 3 d., Nr. 9(636) buvo pranešta, kad 1938 m. gegužės 11 d. Lenkimuose lankysis Telšių vyskupas.

 

***

1938 m. kovo 10 d., Nr. 10(637), p. 8 informuojama, kad Lenkimų bažnyčioje Telšių kunigų seminarijai surinkta 35,8 litų aukų.

 

***

1938 m. kovo 24 d., Nr. 12(639), p. 6 pranešta, kad pasikeitė Telšių vyskupo atvykimo vizitacijai maršrutas: gegužės 6 d. 17 val. jis atvyks į Ylakius, gegužės 8 d. 17 val. – į Truikinus, gegužės 9–10 dienomis bus Skuode, o gegužės 11 d. – Lenkimuose. 

 

***

1938 m. gegužės 25 d., Nr. 21(648) išspausdintame straipsnelyje „Jei etate geri, būkite dar geresni“… rašoma, kad lenkimiškiai, miestelyje lankantis Jo Ekscelencijai Telšių vyskupui Justinui Staugaičiui, iš jo sulaukė malonių širdžiai žodžių. Prieš atvykstant vyskupui parapijiečiai  miestelio vidury nepagailėjo žalumynų ir pastatė tokius gražius vartus, kad kitų tokių dar niekur kitur nėra tekę matyti. Na o jų padarytame plakate buvo užrašyti žodžiai „Tavo žygius angelai telydi!“. Graži buvo ir vyskupo sutikimo ceremonija.  Lenkimai buvo pirmoji šios vizitacijos vieta, kur vyskupą pasitiko tiek daug uniformuotų vaikučių (Angelaičių) – net 255, tiek gražiai išsirikiavusių pavasarininkų – jų čia 111, ir didelis skaičius kitų parapijoje veikiančių katalikiškų organizacijų. Plačiai žinomi ir lenkimiškių planai artimiausiu laiku pasistatyti savo parapijos salę.

 

***

1938 m. birželio 2 d., Nr. 22(649), p. 6 išspausdintame straipsnelyje „Iš J. E. vyskupo vizitacijos“ rašoma, kad lenkimiškiai „išsiskiria ir savo šventumu. Kiekvienas katalikas per 1937 metus pasikvietė mažiausiai kartą per mėnesį  Viešpatį  į savo sielą. Uolūs  jie pamaldų dalyviai ir iš Latvijos plintančio raugo kratosi kuo nuoširdžiausiai. Prieš dvi smukles ir paplitusį denatūruoto spirito vartojimą jie surikiavo kovon 129 blaivininkus. Be abejonės, sausųjų bus viršus kada nors ir Lenkimuose. Graži parapija, malonūs jų vadovai ir šventos sielos pradžiugino Ekscelencijos širdį ir tarė Jis: „Aš manau, kad čia viena geriausių mano diecezijos parapijų“. Nedidelė, švelniai papuošta bažnytėlė. Šventės proga ji originaliai žvakutėmis iliuminuota. Ypač savotiškai yra išgrįsta medžio ripkomis ir pristatyta balkonų. Jautiesi, kaip parkietu išklotomis grindimis vaikščiojąs. Šventės proga išdalinta per 1000 komunijų. Ekscelenciją gražiai sveikindami, atstovai įteikė adresus, gėlių puokštes; angelaitės net sudainavo duetą. Sutvirtinęs 347 vaikučius, Ekscelencija nušvitusiu veidu paliko šią parapiją uoliam jos ganytojui“.

 

***

1938 m. rugsėjo 29 d., Nr. 37(666): „Ar pažįstame katalikiškąją Lietuvą?“ rašoma: „Jei neseniai prof. Kolupaila drįso mesti kaltinimą, kad mes nepažįstame Lietuvos (krašto geografijos), lygia drąsa būtų galima pasakyti, kad mes nepažįstame dar katalikiškosios Lietuvos! Besiklausant tų, kurie turi galimybės pavažinėti po užsienius, pasakojimą apie ten klestinčią katalikybę, religinį atgimimą ir peikiančių viską, kas yra pas mus, kas sava, lietuviška, taip ir norisi paklausti: „gerbiamasis, ar jau pakankamai gerai pažįsti savąjį kraštą? Ar buvai kada nors Lenkimuose šventą dieną bažnyčioje; nejaugi nematei, kiek daug jaunų vyrų ir kaip gražiai susitelkę eina prie šv. Komunijos? Ar neteko matyti tų pačių lenkimiškių procesijos, kai bažnytines vėliavas ir insignijas neša tik jauni, stiprūs ir gražūs vyrai? Pasakys kas nors, kad tai tik šventadienio katalikybė. Deja, galiu užtikrinti, kad ji (katalikybė) lygiai tokia pat graži ir švari pas juos yra ir kiekvieną dieną ir už bažnyčios sienų. Arba ar nereikšmingas Skuodo inteligenčių pasiaukojimas, kai jos Vincento  Paulo prieglaudai surenka po vieną kitą šimtą litų? Ten kiekvienas valdininkas ir šiaip pilietis jaučia sau pareigą kas mėnuo vieną kitą litą skirti vargšų reikalams. Juk tai praktiškas socialinio klausimo rišimas. Tiesa, to dar per maža, bet pradžia gi graži.  […]“

 

***

1939 m. vasario 2 d., Nr. 5(684) laikraštyje išspausdintas straipsnis „Žemaičių laukiamas Šventasis – T. Ambraziejus Pabrėža“. Jo autorius džiaugiasi, kad netoli Lenkimų esančiame Večių kaime gimė didis mokslo ir tikėjimo žmogus – tėvas pranciškonas Ambraziejus – Jurgis Pabrėža, kuris gali būti paskelbtas ir šventuoju. Pateikiami ir pagrindiniai jo gyvenimo faktai. Pateikiamas ir pasakojimas, kaip J. Pabrėža tapo vienuoliu. Rašoma, kad „Vieną pavasarį iš Kartenos pačiam paleidime kun. Pabrėžą vėžė pas ligonį. Reikėjo važiuoti per upę. Vanduo išlaužė ledai ir pasibaidę arkliai su vežimu, kuriame su Švenčiausiuoju važiavo Pabrėža, pateko į smarkią upės srovę. Gelbėdamas Švenčiausiąjį ir save, apsižada kun. Pabrėža stoti į pranciškonų vienuolyną ir stebuklingai išsigelbsti. Įstojęs Kretingoj į Mažųjų Brolių Ordiną, kun. Jurgis Pabrėža gauna tėvo Ambraziejaus vardą. […]“

Pabaigoje nurodyta, kad dėl Tėvo Ambraziejaus paskelbimo šventuoju uoliai rūpinasi tėvai pranciškonai. Ypač šio didžiojo vyro gyvenimo studijoms yra atsidėjęs kun. P. Ruškys. Jis yra surinkęs daug Tėvo Ambraziejaus raštų ir baigia jo išsamų gyvenimo aprašymą.

***

1939 m. rugpjūčio 24 d. , Nr. 34(713), p. 1 išspausdintam skyrelyje žinutėje „Smulkios žinelės“ rašoma, kad rugpiūčio 20 d. Grušlaukėje įsisteigė mergaičių pavasarininkių sporto komanda, kuriai vadovauja p. Viskantienė. Tą pačią dieną ten vyko ir krepšininkų varžybos. Jų metu vietos pavasarininkų krepšininkai nugalėjo lenkimų pavasarininkų komandą rezultatu 2:4.

 

***

1939 m. lapkričio 23 d., Nr. 47(726) informacijoje apie Kretingą rašoma, kad „Vidaus reikalų ministerijos spaudos ir draugijų skyrius pasiryžo viešojo naudojimosi radijo imtuvais aprūpinti Kretingos apskričio gyventojus. Radijo imtuvus norima įrengti šiose vietose: Kretingoje, Palangoje, Šventojoje, Skuode, Gargžduose, Darbėnuose, Salantuose, Kuliuose, Mosėdyje, Plateliuose, Veiviržėnuose, Kartenoje, Lenkimuose, Šatėse ir Notėnuose.

Ištyręs vietos sąlygas, spaudos draugijų skyrius konstatavo, kad daugiausia tektų įrengti baterinius radijo imtuvus su garsiakalbiais.“

 

***

1939 m. gruodžio 14 d., Nr. 50(729), p. 5 išspausdintas studento J. Šniaukštos straipsnis „Simanas Daukantas – vargo pelė“, skirtas šio didžio žemaičio mirties 75-ųjų metų sukakčiai paminėti. Publikacijoje pateikta gana išsami S. Daukanto biografija.

To paties laikraščio 8 puslapyje išspausdintas tokio turinio skelbimas: „Lenkimų bažnyčiai reikalingas vargonininkas: blaivus, gerai, sugebąs vesti chorą, raštinę ir galįs dirbti su kat. organizacijomis.“

 

***

1940 m. sausio 26 d., Nr. 4(736) skyrelyje „Žemaičių krašto žinios“ išspausdintoje žinutėje iš Lenkimų rašoma, kad ši vietovė lyg visų pamirštas kampelis turi kuo didžiuotis, nors jis šiandien ir  mažai kam žinomas. Iš dalies tai susiję su jo geografine padėtimi. Jis nepasižymi ypatingu gamtos gražumu ar kuo nors kitu, kas galėtų patraukti praeivio akį, bet… Jis žymus savo išugdytais žmonėmis. Iš čia yra kilęs Simonas Daukantas ir Tėvas Ambraziejus Pabrėža. Lenkimiškiai jais didžiuojasi.  Šioje parapijoje gyvena religingi ir darbštūs žmonės. Lenkimų miestelio centre pakeleivio akys užkliūva už vieno namo.  Tai buvęs „Jūros“ restoranas. Ši įstaiga neilgai veikė – restoranas savo veiklą nutraukė prieš Naujus metus, tad jo savininkai, kad ir kaip besistengė,    lenkimiškių degtinės jūroj nepaskandino. Taip kad šios parapijos žmonės turi kietą charakterį. Čia aktyviai veikia ir įvairios organizacijos. Joms labai reikia naujos parapijos salės, nes dabartinė (jeigu iš viso ją galima pavadinti sale) savo paskirties neatliekia. Būtinai reikia naujos salės. Lenkimiškiai, ypač jaunimas, pageidauja, kad būtų glaudesnis bendradarbiavimas su miestelio inteligentija. Žmonės čia nori šviestis ir skleisti šviesą kitiems.  

 

***

1940 m. vasario 9 d., Nr. 6(738), p. 7, „Žemaičių krašto žiniose“ paskelbtoje žinutėje iš Lenkimų pranešama, kad puikiai veikia naujai išrinktų „Pavasario“ kuopų (vyrų ir mergaičių) valdybos. Neseniai Kretingoje įvykusioje rajono konferencijoje lenkimiškių kuopą atstovavo 4 valdybos nariai. Planuojama pasiųsti kuopų narių į Telšiuose organizuojamus sporto kursus.

Vasario 4 d. vyrų kuopa suorganizavo viešą vakarą, kurio metu buvo parodytas vaidinimas „Būk jo Angelu Sargu“. Žiūrovams gerą įspūdį padarė gera aktorių vaidyba. Publikos buvo daug, ji gražiai elgėsi, viso vakaro metu buvo pavyzdinga tvarka. Numatyta dalyvauti Gavėnios metu vyksiančios religinio jaunimo dienos renginiuose.

 

***

1940 m. vasario 23 d., Nr. 8(740) išspausdintame straipsnelyje „Kontrabandininkų veikla“ rašoma, kad Lenkimų bažnytkaimyje buvo pastebėti 3 kontrabandininkai, ėję iš Latvijos į Lietuvą. Kai šie pamatė policininkus, metė maišuose neštą kontrabandą ir, pasinaudoję pūga bei krūmais, spruko atgal Į Latviją, Maišuose rasta 94 kg vinių.

 

Parengė Gintarė Želvytė

Smush Image Compression and Optimization Skip to content