(Gavus naujos informacijos, tekstas papildomas)
Iš Žemaitijos kilusių kalbininkų būrys gana gausus. Jie yra spaudai, parengę sudarę ir išleidę daugybę knygų kalbos mokslo klausimais. Šioje publikacijoje pateikiame tik žinomų, šioje srityje labiausiai nusipelniusių specialistų pagrindinius duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, vieta ir, jei miręs, mirties datą), mokslo sritis, kuriose yra palikęs ryškiausią pėdsaką, bei informaciją apie gautus valstybinės reikšmės apdovanojimus. Tuo atveju, jei minimas kalbininkas yra parašęs arba parengęs spaudai, išleidęs tiesiogiai su žemaičių kalba, jos tarmėmis, patarmėmis, žemaitiška rašyba susijusių knygų, papildomai pateikiame tų rašto darbų pavadinimus ir parašymo bei išleidimo datas.
***
Mikalojus Akelaitis (1829–1887, slapyvardis Juras Varnelis) – visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, kalbininkas, vienas pirmųjų lietuvių didaktinės literatūros kūrėjų, Motiejaus Valančiaus, Simono Daukanto bendražygis, vienas 1863 m. sukilimo vadų, kelių lietuviškų šviečiamojo, religinio turinio knygelių autorius. Buvo plataus akiračio, mokėjo keletą užsienio kalbų. Jis kartu su M. Valančiumi, S. Daukantu ir kitais bendraminčiais puoselėjo planus įkurti Žemaičių akademiją.
Juozas Aleksandravičius. Gimė 1920 m. lapkričio 30 d. Kretingos valsčiaus Būbelių kaime, mirė 2007 m. lapkričio mėnesį Vilniuje. Lietuvos filologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.Jis kartu su kalbininku Zigmu Zinkevičiumi parašė 1972 m. išleistą knygą „Lietuvių kalbos tarmių mokymas XI klasėje“. 2011 m. Lietuvių kalbos institutas išleido jo spaudai parengtą „Kretingos tarmės žodyną“.
Kazimieras Alminas (iki 1939 m. Alminauskis). Gimė 1904 m. balandžio 15 d. Paulaičiuose, Švėkšnos valsčius, dab. Šilutės rajone, mirė 1986 m. birželio 7 d. Santa Monikoje, Los Andželo priemiestis, Kalifornija (JAV). Kalbininkas, pedagogas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas bei tyrėjas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
Kazimieras Ambrozaitis. Gimė 1859 m. gruodžio 25 d. Balandžiuose, Jurbarko rajonas, mirė 1947 m., kitais šaltiniais 1943 m.). Kunigas, mecenatas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis, kultūrininkas, lietuvybės puoselėtojas JAV.
Andrius Ašmantas. Gimė 1906 m. vasario 24 d. Endriejavo valsčiaus Tickinų kaime, mirė 1941 m. gegužės 19 d. Vilniuje. Kalbininkas, pedagogas.
Albina Auksoriūtė. Gimė 1965 m. sausio 12 d. Šilalės rajono Kvėdarnos miestelyje. Kalbininkė, redaktorė, humanitarinių mokslų daktarė (disertacijos tema – disertaciją „Lauryno Ivinskio terminologijos darbai“). Yra prisidėjusi rengiant žemaičių terminų žodynus, sudarė knygų „Kvėdarna“ ir „Šilalės kraštas: Šilalės valsčius“ kalbos skyrelius.
Zofija Babickienė. Kalbininkė, pedagoge, mokslų daktarė. 1999 m. kartu su kalbininke Birute Jasiūnaite sudarė „Lietuvių dialektologijos skaitinių“ t. 1. Yra 2007 m. išleistos knygos „Centrinė žemaičių kretingiškių tarmė: tarmės tekstai su komentarais ir žodynėliu“ viena autorių.
Janina Barauskaitė. Gimė 1937 m. sausio 10 d. Šiaulių apskrities Šaukėnų miestelyje. Kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
Petronėlė Bernadišienė. Gimė 1910 m. balandžio 12 d. Jurbarko valsčiaus Geišių kaime, mirė 1993 m. liepos 24 d. Vilniuje. Kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, spaudos bendradarbė.
Birutė Rokaitė-Vanagienė. Gimė 1934 m. lapkričio 9 d. Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, mirė 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniuje. Kalbininkė, redaktorė, „Šiaurės vakarų žemaičių tarmės žodyno: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos“ dviejų tomų autorė (knygas 2014 ir 2015 m. išleido Lietuvių kalbos institutas). Mosėdžio ir gretimų apylinkių šnektą mokslininkė tyrinėjo nuo XX a. 6 dešimtmečio. Ji dirbo ir redaktore – redagavo 1972 m. išleistus Motiejaus Valančiaus „Raštus“, 1976 m. – Simono Daukanto, „Raštus“, 1995 m. – S. Daukanto „Istorija žemaitiška“. 1994 m. B. Rokaitė-Vanagienė buvo apdovanota Lietuvos Respublikos mokslo premija.
Vytautas Pranciškus Būda. Gimė 1928 m. vasario 3 d. Kretingos rajono Salantų miestelyje, mirė 2007 m. sausio 15 d. Vilniuje. Kalbininkas, vertėjas, redaktorius, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras. Apdovanotas sausio 13-osios atminimo medaliu už drąsą ginant Lietuvos nepriklausomybę 1991 sausio-rugsėjo mėnesiais.
Juozas Budzinskis. Gimė 1903 m. gegužės 7 d. Šilalės rajono Kaltinėnų miestelyje, mirė 1986 m. sausio 12 d. Vilniuje. Kalbininkas, pedagogas, pedagogikos mokslų daktaras, profesorius. 1965 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
Jonas Bukantis. Kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1948 m. gegužės 29 d. Kelmės rajono Kupšelių kaime.
Algirdas Chominskis (lenk. Olgierd Chomiński). Gimė 1884 m. birželio 23 d. tuometinės Šiaulių apskrities Viekšnių valsčiaus Boguslavo kaime mirė 1943 m. rugsėjo 17 d., pagal kitus šaltinius – rugsėjo 7 d. Vilniuje. Kalbininkas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras.
Liucija Citavičiūtė. Gimė 1956 m. gegužės 18 d. Telšiuose. Filologė, vertėja, pedagogė, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėja, humanitarinių mokslų daktarė.
Juozas Čiulda. Gimė 1796 m. rugsėjo 22 d. tuometinio Plungės valsčiaus Jovaišiškės kaime, mirė 1861 m. birželio 11 d. dabartinės Baltarusijos Drisos apskrities Verchniadzvinsko rajono Sarijos kaime. Kalbininkas, poetas, vertėjas, kunigas, teologijos magistras. Jis žemaičių dounininkų tarmės pagrindu bandė kūrė bendrinę lietuvių kalbą. 1854 m. ir 1855 m. parašė knygą „Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“ (lenk. Krótkie pomysły o prawidłach grammatycznych języka żmudzkiego, kuri buvo išspausdinta 1993 m. Šį jo darbą Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidykla išleido serijiniame leidinyje „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, knyga 6 (knygą spaudai parengė ir iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė kalbininkas Giedrius Subačius).
Bronius Dobrovolskis. Gimė 1930 m. gruodžio 18 d. Telšių apskrities Žarėnų valsčiaus Butkų kaime. Pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, pedagogikos mokslų kandidatas. 1971 m. D. Dobrovolskiui suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas. 1980 m. jam kartu su kitais kolegomis įteikta Lietuvos valstybinė premija.
Vincentas Drotvinas. Gimė (1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčius, Raseinių apskritis – 2015 m. liepos 12 d. Vilniuje) – Kalbininkas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas, profesorius. 1974 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokytojo vardas, 2014 m. įteikta Lietuvos mokslo premija.
Adomas Pranas Druktenis. Gimė 1931 m. vasario 13 d. Raseiniuose, mirė 2019 m. birželio 9 d. Vilniuje. Kalbininkas, vertėjas.
Albinas Druktenis. Gimė 1951 m. lapkričio 24 d. Šilalės rajono Ivoniškių kaime. Kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
Irena Ermanytė. Gimė 1937 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiaus Nugarių kaime. Kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Elzė Galnaitytė. Gimė 1929 m. vasario 5 d. Jurbarko valsčiaus Rotulių kaime. Kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
Pranas Germantas (iki 1940 m. Meškauskas). Gimė 1903 m. gruodžio 3 d. Telšių apskrities Puškorių kaime. Mirė 1945 m. balandžio 22 d. Štuthofo koncentracijos stovykloje prie Gdansko, palaidotas Kopenhagoje. Pedagogas, kalbininkas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
Aleksas Stanislovas Girdenis. Gimė 1937 m. spalio 19 d. Telšių apskrities Tryškių miestelyje. Mirė 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje. Pasaulinio garso baltistas, talentingas kalbininkas, teoretikas ir eksperimentininkas, dialektologas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos kūrėjų ir puoselėtojų, ilgametis žurnalo „Žemaičių žemė“ redakcinės kolegijos narys, pirmosios žemaičių poezijos rinktinės „Savo muotinas kalbo“ (1998) redaktorius, „ Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Šiaulių universiteto garbės daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, knygų „Taip šneka tirkšliškiai: Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais“ (1996), „Žemaičių rašyba“ (kartu su Juozu Pabrėža, 1998), „Šiaurės žemaičių Skuodo zona: Tekstai su komentarais“ (2012) daugelio kitų leidinių, taip pat ir susijusių su žemaičių kalba ir rašyba, autorius, bendraautoris, sudarytojas ir redaktorius. Rašė eilėraščius lietuvių ir žemaičių kalbomis. Daugelis jų paskelbta Lietuvos periodikoje ir grožinės literatūros leidiniuose. Išsami informaciją apie kalbininką, jo mokslo darbus, parašytas ir paskelbtas knygas, straipsnius, kūrybą, straipsnius apie šį mokslininką yra pateikta Vilniaus universiteto Baltistikos katedros parengtoje Alekso Girdenio bibliografijoje (1956–2015). Jos trečiasis pataisytas ir papildytas leidimas skelbiamas internete adresu https://s.vle.lt/doc/A-Girdenis_Bibliogr-rodykle.pdf. A.Girdenis 1980 m. kartu su bendraautoriais apdovanotas respublikine premija už vadovėlius mokyklai, 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2008 m. – Lietuvos mokslo premija.
Elena Šopaitytė-Grinaveckienė. Gimė 1928 m. birželio 10 d. dabartinio Jurbarko rajono Klišių kaime, mirė 1999 m. rugsėjo 29 d. Kaune. Kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė. 1978 m. jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros veikėjos vardas, 1994 m. mokslininkė kartu su kitais kolegomis apdovanota Lietuvos mokslo premija.
Vladas Grinaveckis. Gimė 1925 m. rugpjūčio 15 d. dabartinio Šilalės rajono Laukuvos seniūnijos Šiauduvos kaime, mirė 1995 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje. Kalbininkas, dialektologas, pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Svarbiausia jo mokslinių tyrimų sritis buvo žemaičių tarmė, ypač jos fonetikos istorija. Tarp žymiausių jo išleistų knygų yra šie leidiniai, tiesiogiai susiję su žemaičių kalbos tyrinėjimais: „Gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimo pagrindai“ (1980), „Tarmės ir literatūrinė kalba“ (1983), „Lietuvių kalbos tarmių kirčiavimo klausimai“ (1991). „Pietų žemaičių tekstai: Raseiniškiai“ (1984), „Pietų žemaičių tekstai: Varniškiai“ (1986), „Lietuvių tarmės: Fonetika, morfologija. Rytų aukštaičių ir vakarų žemaičių tekstai“ (kartu su Ž. Markevičiene, 1993), „Kalbininkas Kazimieras Jaunius (kartu su V. Drotvinu, 1970), „Žemaičių tarmių istorija (fonetika)“ (1973), „Žemaičių leksikos pagrindai“ (1985), „Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija, 1975–1990 m. rašytų straipsnių rinkinys“ (1991).
Simonas Grosas (vok. Simon Gross). Gimė apie 1771 m. Prūsijoje, mirė 1835 m. balandžio 17 d. Kretingoje. Vokiečių kilmės pedagogas, tačiau daug kuo nusipelnęs žemaičių kalbos tyrimams – jis yra žemaičių gramatikos autorius (1835 m. parašė gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ su apie 3000 žodžių lenkų-žemaičių kalbų žodynu. Jos rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Gramatikoje bandė fiksuoti J. A. Pabrėžos projektuotos žemaičių bendrinės kalbos, paremtos šiaurės žemaičių, dounininkų, patarme, normas – rašybos (pykćźiaus pikčiau, priibuunó pribūnu, śźyrdys širdis), fonetikos (dyina diena, jóudynó juodinu), morfologijos (ateetó ateinu, wiróu vyrui). Kartu su Jurgiu Ambraziejumi Pabrėža planavo parašyti geresnę gramatiką, negu buvo parašęs Kalikstas Kasakauskis (išleista 1832 m.) ir sukurti bendrinę kalbą, skirtą tik žemaičiams.
Aloyzas Gudavičius. Gimė 1940 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities Šaukėnų valsčiaus Kalniškių kaime. Kalbininkas, pedagogas, vadovėlių autorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. 2009 m. jis apdovanotas Estijos Academicus Ariste premija. Tais pačiais metais jis paskelbtas Šiaulių universiteto Metų mokslininku. 2012 m. A. Gudavičiui suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
Birutė Jasiūnaitė. Gimė 1958 m. rugpjūčio 21 d. Kalbininkė dialektologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, profesorė. Mokslinių tyrimų sritys – fonetika, fonologija, dialektologija, lietuvių kalbos tarmių leksika ir frazeologija, etnolingvistika. 1999 m. buvo išleista jos kartu su kitais sudaryta, spaudai parengta knyga „Lietuvių dialektologijos skaitiniai, 2007 m. – „Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė: Mokomės dialektologijos“ ir 2007 m. – „Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė: Tarmės tekstai su komentarais ir žodynėliu“. 2010 m. apdovanota Jono Kazlausko premija.
Kazimieras Jaunius. Gimė 1848 m. gegužės 18 d. dabartinio Šilalės rajono Lembo kaime, mirė 1908 m. kovo 9 d. Sankt Peterburge. Teologas, pedagogas, lietuvių kalbos tyrinėtojas, lietuvių kalbos ir homiletikos (pamokslų sakymo teorijos) profesorius. Jis susistemino lietuvių kalbos tarmes, aprašė priegaides, kūrė naujus gramatikos terminus, tyrė lietuvių kalbos ryšius su kitomis kalbomis.
Zuzana Jonikaitė. Gimė 1902 m. vasario 14 d. Alsėdžių valsčiaus Ylių kaime (dab. Plungės rajonas), mirė 1981 m. lapkričio 26 d. Plungės rajono Alsėdžių miestelyje. Kalbininkė, filologijos mokslų kandidatė. 1965 m. kartu su kitais kolegomis apdovanota Lietuvos valstybine premija
Petras Jonikas. Gimė 1906 m. kovo 25 d. Tauragės valsčiaus Antringio kaime (dabar – Ringių k.), mirė 1996 m. vasario 3 d. Riversaide, palaidotas Čikagoje (JAV). – Kalbininkas, pedagogas, redaktorius, bibliotekininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Redagavo Antano Salio „Raštus“ (4 t. 1979–1992 m., Vaclovo Biržiškos „Aleksandryną“ (3 d. 1960–1965 m.). 1939 m. išleido knygą „Pagramančio tarmė“.
Albinas Jovaišas. Gimė 1931 m. birželio 10 d. Šiauliuose, mirė 2006 m. lapkričio 22 d. Vilniuje. Filologas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų kandidatas, pedagogas, profesorius. 2003 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Juozas Jurkus. Gimė 1915 m. rugpjūčio 17 d. Sedos valsčiaus Šašaičių kaime, mirė 1954 m. gruodžio 23 d. Krasnojarske (Rusija). Kalbininkas, pedagogas, žemaičių rašybos normintojas, žemaičių kalbos puoselėtojas ir populiarintojas, tremtinys.
Jonas Juška. Gimė 1815 m. birželio 8 d. Žarėnų valsčiaus Dilbės kaime, mirė apie 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje (Tatarstanas Rusijoje), 1990 m. perlaidotas Jurbarko rajono Veliuonos miestelyke. Kalbininkas, vertėjas, redaktorius. Savo darbe „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas arba ortograpija“ pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Jas skirstė į žemaičių, Mažosios Lietuvos lietuvių, ariogališkių ir rytiečių, aptarė pagrindines ypatybes. Bendrinėje kalboje siūlė vartoti raides š, č vietoje sz, cz, v vietoj w, raides i, ė, minkštumą žymėti dešininiu ženklu (‘).
Alfonsas Kalnius. Gimė 1907 m. sausio 23 d. Telšių apskrities Darbėnų valsčiaus Aukūdžio kaime, mirė 1981 m. birželio 7 d. Kaune. Kalbininkas, tekstologas, pedagogas, spaudos bendradarbis, 1947 m. redagavo vyskupo Motiejaus Valančiaus literatūrinio kūrinio „Palangos Juzė“ 1947 m. leidimą, 1948 m. sudarė autografais paremtus rašytojo Žemaitės „Raštus“ (t. 1–4).
Kalikstas Kasakauskis (arba Kalikstas Kasakauskas, lenk. Kalixt Kossakowski). Gimė apie 1792 m. dab. Šilalės rajono Didkiemio kaime, mirė 1866 m. birželio 6 d. Akmenėje. Kunigas, teologijos mokslų daktaras, kalbininkas, vertėjas.1832 m parašė savo pagrindinį veikalą – lietuvių kalbos gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ (lenk. Grammatyka języka žmudzkiego 1832 m.). Rašydamas savo tekstus derinosi prie tuo metu Žemaičių vyskupijoje vyravusių pažiūrų į bendrinę kalbą: ankstyvuoju veiklos laikotarpiu – prie vyskupo J. A. Giedraičio siūlytų vakarų aukštaičių rašomųjų normų, vėliau – prie vyskupo M. Valančiaus aplinkoje kurtų žemaitiškų tekstų.
Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis (lenk. Kossarzewski). Gimė 1821 m. prie Pavandenės (Telšių r.), mirė 1880 m. gruodžio 26 d. ar 14 d. Tomske (Rusija). Kunigas, kraštotyrininkas, kalbininkas, gamtininkas.
Stasys Keinys. Gimė 1936 m. rugsėjo 20 d. Viekšnių valsčiaus Pakalupio kaime. Kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
Regina Kliukienė. Gimė 1954 m. spalio 5 d. Telšių rajono Nerimdaičių kaime. Pedagogė, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė. Ji – knygos „Šiaurės žemaičių tarmės konsonantizmas: akustinės ir audicinės ypatybės“ autorė. Yra paskelbusi straipsnių šiaurės žemaičių tarmės, fonetikos ir kt. klausimais.
Pranas Kniūkšta. Gimė 1933 m. rugsėjo 24 d. Salantų valsčiaus Barzdžiaus kaime, mirė 2020 m. gegužės 4 d. Garliavoje (Kauno r.). Kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras, redaktorius.
Jonas Kruopas. Gimė 1908 m. balandžio 23 d. Gaurės valsčiaus Sakalinės kaime, mirė 1975 m. spalio 17 d. Vilniuje. Kalbininkas, pedagogas, redaktorius, filologijos mokslų kandidatas. Tyrinėjo lietuvių senąją raštiją, leksikografijos (S. Daukanto, S. Groso, L. Ivinskio ir kt. žodynus), bendrinės kalbos istoriją, terminologiją.
Aleksandras Teodoras Kuršaitis (vok. Alexander Theodor Kurschat). Gimė 1857 m. spalio 2 d. Kretingoje, mirė 1944 m. rugpjūčio 17 d. Vokietijos Aukštutinės Bavarijos Kiefersfeldenas. Kalbininkas, redaktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas.
Jūratė Sofija Laučiūtė. Gimė 1942 m. sausio 11 d. Darbėnuose). Kalbininkė, baltistė, politinė ir visuomenės veikėja, humanitarinių mokslų daktarė. 1979 m. rusų kalba išleido knygą „Lietuvių kalbos žemaičių tarmės daiktavardžių kirčiavimo ypatybės“.
Chackelis Lemchenas. Gimė 1904 m. balandžio 21 d. dab. Akmenės rajono Papilės miestelyje, mirė 2001 m. lapkričio 11 d. Vilniuje. Kalbininkas, žodynininkas.
Jūratė Lubienė. Humanitarinių mokslų daktarė. Gimė Kretingos rajone. Mokslinių tyrimų sritys: leksikologija, dialektologija, geolingvistika. Ji yra knygos „Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ viena iš autorių. Ją spaudai parengė kartu su Asta Leskauskaite.
Jonas Macaitis. Gimė 1921 m. kovo 11 d. Jurbarko valsčiaus Dainių kaime, mirė 1989 m. rugpjūčio 31 d. Vilniuje. Leksikografas, redaktorius.
Kristijonas Gotlybas Milkus (vok. Christian Gottlieb Mielcke). Gimė 1733 m. Jurbarke, mirė 1807 m. liepos 6 d. Pilkalnyje (Pliningrado apskritis). Mažosios Lietuvos švietėjas, lietuvių raštijos darbuotojas, vienas ryškiausių ir iškiliausių XVIII–XIX amžių sandūros lietuvių raštijos veikėjų.
Lina Murinienė. Gimė 1966 m. birželio 1 d. Akmenės rajono Akmenės kaime. Pedagogė, kalbininkė. Jos mokslų daktarės disertacijos tema – „Akmenės šnektos fonologija: vokalizmas ir prozodija“. Ji yra knygos „Akmenės apylinkių tekstai“ sudarytoja, įvado ir komentarų autorė.
Juozas Pabrėža. Gimė 1955 m. rugsėjo 30 d. Skuode. Pedagogas, lituanistas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas, Žemaičių kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas. Vienas iš pagrindinių žemaičių kalbos rašybos normintojų ir žemaičių kalbos populiarintojų bei puoselėtojų XX a. pab.–XXI a. pr. Konsultuodamasis su kalbininku A. Girdeniu spaudai parengė ir 1991 m. išleido knygutę „Žemaičių rašybos patarimai“, 1998 m. išspausdinta jo kartu su A. Girdeniu spaudai parengta knygelė „Žemaičių rašyba“ (pataisytas ir papildytas leidinuko „Žemaičių rašybos patarimai“ variantas), 2017 m. išleido knygą „Žemaičių kalba ir rašyba“. 2022 m. apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“.
Jonas Paulauskas. Gimė 1923 m. sausio 9 d. Jurbarke, mirė 2003 m. gruodžio 12 d. Vilniuje. Kalbininkas, žodynininkas. 1965 m. apdovanotas Lietuvos valstybine, 1996 m. – Lietuvos Respublikos mokslo premija, 2002 m. – Lietuvos mokslo premija, 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Rolandas Pavilionis. Gimė 1944 m. liepos 3 d. Šiauliuose, mirė 2006 m. gegužės 10 d. Vilniuje. Lietuvos logikas, kalbos filosofas, lingvistas, politinis bei visuomenės veikėjas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, akademikas. 1985 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi ir daugeliu kitų aukštų nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimu.
Arnoldas Piročkinas. Gimė 1931 m. vasario 25 d. Jurbarko valsčiaus Pašvenčio miestelyje, mirė 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje. Kalbininkas, pedagogas, hab. mokslų daktaras, profesorius. 1979 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija.
Irena Ramaneckienė. Gimė 1942 m. lapkričio 1 d. Skuodo valsčius Narvydžių kaime. Kalbininkė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė.
Meilutė Ramonienė. Gimė 1953 m. rugsėjo 29 d. Kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė. 2006 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija.
Irena Ieva Remenytė-Mažiulienė. Gimė 1958 m. kovo 11d. Mažeikių rajono Domėnų kaime, mirė 1996 m. vasario 18 d. Vilniuje. Kalbininkė, filologijos mokslų daktarė, pedagogė. 1992 m. apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją „Centrinės Šiaurės žemaičių tarmės prozodija“. Diplominio darbo pagrindu paskelbė straipsnį „Morfologiniai senosios ir jaunosios kartos skirtumai ir jų raidos tendencijos Sedos šnektoje“.
Albertas Rosinas. Gimė 1938 m. vasario 7 d. Šaukėnų valsčiaus Pajuodupės kaime, mirė 2010 m. liepos 23 d. Vilniuje. Kalbininkas, baltistas, pedagogas, hab. mokslų daktaras, profesorius, visuomenės ir valstybės veikėjas. 1990 m. apdovanotas Jono Kazlausko premija, 1997 m. – Lietuvos mokslo premija, 2010 m. – Kazimiero Būgos premija.
Antanas Salys. Gimė 1902 m. liepos 21 d. dab. Kretingos rajono Reketės kaime, mirė 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje (JAV). Kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje, terminologas, pedagogas, profesorius, visuomenės veikėjas. 1930 m. Leipcigo universitete apgynė vokiečių kalba parašytą mokslų daktaro disertaciją apie žemaičių tarmes istoriniu požiūriu, vėliau šis mokslinis darbas buvo išspausdintas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų tęstiniame leidinyje „Tauta ir žodis“ (1930, kn. 6) bei išleistas atskira knyga. 1935 m. filologas J. Laboko parengė A. Salio dėstyto dialektologijos kurso santrauką „Lietuvių kalbos tarmės su tarmių žemėlapiu“. Ši medžiaga pripažinta reikšmingu A. Salio moksliniu veikalu ir pakartotinai išleista Tiubingene (Vokietija) 1946 metais.
Vytautas Sirtautas. Gimė 1921 m. birželio 10 d. Raseinių valsčiaus Aukštašlynyje, mirė 2008 m. gruodžio 29 d. Šiauliuose. Kalbininkas, poliglotas, esperantininkas, vadovėlių autorius, pedagogas, poetas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. 2001 m. apdovanotas Stasio Šalkauskio premija.
Stasys Skrodenis. Gimė 1938 m. sausio 16 d. Skaudvilės valsčiaus Padvarių kaime. Kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, lietuvių folkloro, baltų ir Baltijos finų kultūrinių ryšių tyrinėtojas, pedagogas, profesorius, habil. mokslų daktaras. 1972 m. išleido knygą „Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas: katalogas ir publikacijos“. 1998 m. apdovanotas Suomijos Liūto riterių Komandoro ordinu, 2005 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2008 m. – Jono Basanavičiaus premija, 2013 m. – Dionizo Poškos premija.
Irena Smetonienė. Gimė 1961 m. sausio 20 d. Šilalės rajono Kaltinėnų miestelyje. Kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, visuomenės veikėja, daugelio kalbos mokslo knygų autorė, bendraautorė, sudarytoja, redaktorė. 2008 išleido knygą „Laukuvos šnektos ypatumai. Laukuva“.
Jonas Spudulis. Gimė 1860 m. sausio 7 d. dab. Šiaulių rajono Pašvinio kaime, mirė 1920 m. liepos 6 d. Tauragėje. Gydytojas, aušrininkas, kalbininkas, lietuvių kalbos aritmetikos ir gramatikos terminų kūrėjas.
Kazys Tamutis. Gimė 1893 m. dab. Šiaulių rajono Blužgalio kaime, mirė 1956 m. birželio 19 d. Vilniuje. Pedagogas, kalbininkas žodynininkas, spaudos bendradarbis.
Matas Untulis. Gimė 1889 m. rugsėjo 21 d. Mažeikių apskrities Ylakių valsčiaus Rumšaičių kaime, mirė 1952 m. rugsėjo 9 d. Rietavo rajono Lelėnų kaime. Pedagogas, teisininkas, publicistas, vertėjas, rašytojas, istorikas, kalbininkas, tautosakininkas, politinis bei visuomenės veikėjas. 1941 m. parengė spaudai knygą „Simonas Daukantas. Žemaičių pasakos“.
Vincas Urbutis. Gimė 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Petraičių kaime, mirė 2015 m. liepos 12 d. Vilniuje. Kalbininkas, habil. mokslų daktaras, pedagogas, profesorius. 1977 m. apdovanota Lietuvos valstybine premija ir Lietuvos mokslo premija.
Daiva Vaišnienė. Gimė 1972 m. gegužės 28 d. Lybiškių kaime. Kalbininkė, dialektologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė. Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: baltistika, dialektologija, išteklių. Parengė kompaktinius diskus „Lietuvių tarmės. Lithuanian Dialects“ (kartu su kitais, 2 d. 2001–05), parašė knygas „Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas“ (2002), „Lietuvių kalbos istorinės fonetikos apžvalga“ (2013), „Klaipėdos krašto aukštaičiai: tekstai ir kontekstai“, „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“ (abi kartu su kitais, 2014). Sudarė knygas „Lietuvių kalbos tarmių fonetika“ (kartu su R. Rinkauskiene, 2003), „Lietuviškos raštijos istorijos studijos. Iš spaudos draudimo istorijos“ (kartu su A. Ragausku, t. 1 2005), „Kretingos tarmės žodynas“ (kartu su D. Mikulėniene, 2011) ir kt.
Vytautas Vitkauskas. Gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose (Šiaulių apskritis), mirė 2012 m. vasario 18 d. Šiauliuose. Kalbininkas, leksikografas, redaktorius, habil. mokslų daktaras, pedagogas, profesorius. Jo humanitarinių mokslų daktaro disertacijos tema „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“. 1976 m. išleido „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“. 1996 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2004 m. jam suteiktas Kuršėnų garbės piliečio vardas. 2012 m. Vytauto Vitkausko vardu pavadinta Kuršėnų miesto biblioteka.
Simona Vyniautaitė. Gimė 1990 m. kovo 2 d. Skuodo rajono Pašilės kaime. Kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė. Mokslinių tyrimų sritys: geolingvistika, dialektologija, sociolingvistika. Jos mokslų daktarės disertacijos tema buvo „Tarminio požymio statika ir dinamika: žemaičių regresyvinės balsių asimiliacijos atvejis“. Sudarė kartu su knyga „Akmenės šnektos fonologija: vokalizmas ir prozodija“ išleistą kompaktinę plokštelę.
Parengė Kazimieras Prušinskas
Nuotraukoje – knygos „Centrinė žemaičių kretingiškių tarmė“ (Vilnius, 2007) viršelio fragmentas
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
