Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Jos data yra kilnojama – švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. 2024-aisiais tai kovo 31-oji. Balandžio 1-oji – antroji Velykų diena.
Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėjo, kad mirusiųjų vėlės išlenda pavasarį – su atgimstančia gamta, o pasitraukia po pirmojo Perkūno.
Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis – Didysis pasninkas (jis būna nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti. Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Tuo laikotarpiu bažnyčiose skambinama tik tarškučiais.
Šeštadienio vakarą visi nusiprausia, pasipuošia ir eina į bažnyčią – „ant mišparų ir Prisikėlimo“. Meldžiamasi iki pat paryčių. Seniau tą naktį daugelyje Lietuvos vietų bažnyčiose pasirodydavo persirengėliai (jų personažai būdavo įvairios baidyklės, velniai, žydai). Jie stengdavosi į maldas nugrimzdusius tikinčiuosius.
Sekmadienio ryte grojant dūdoriams apie bažnyčią eidavo Prisikėlimo procesija, o priešinga kryptimi – triukšmingi persirengėliai.
Didįjį šeštadienį sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas. Tą dieną pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies nereikėtų – tikima, kad tokia ugnimi užkūręs židinį gali sudeginti namus. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur supilamas į šulinį, kad vanduo būtų švarus ir sveikas.
Sekmadienio ryte namuose pasilikusios moterys paruošia šventinį Velykų stalą, prie kurio, sugrįžus namiškiams iš bažnyčios, vieniems kitus pasveikinus su šventėmis, susirenka visa šeima. Pirmąją Velykų dieną į svečius nevaikštoma. Kaimynai, giminės lankomi, gegužinės rengiamos antrąją Velykų dieną. Trečioji Velykų dieną – Ledų diena, tik ji pas mus jau gerokai primiršta.
VELYKOS. SIMBOLIKA IR REIKŠMĖ
Iki pat šiol Velykų simbolis ir pagrindinis patiekalas – kiaušinis. Kodėl?
Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė. Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios. Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.
Gyvatės laikytos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų – gyvačių – budinimą.
KIAUŠINIŲ MARGINIMAS
Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų. Namuose saugomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.
Regionų kultūrinių iniciatyvų centro informacija
Nuotrauka iš https://egmile.blogspot.com/2013/07/velykiniai-sveikinimai.html