Prieš trejetą metų (2018-aisiais) nudžiugino Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 500 egz. tiražu išleistas pirmasis šios įstaigos spaudai parengtas etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris. Jo pratarmėje leidėjai rašė:
„Kviesdami pažinčiai, atveriame langus į krašto etnokultūrą. Dalinamės tuo, ką išsaugojome, kas sudaro mūsų identitetą ir padeda išlaikyti tautinį tapatumą, regiono etnografinį savitumą. Palangiškių ir šventojiškių etninė kultūra – tai gyvenimo būdas sūrių jūros purslų apšlakstytoje pajūrio žemėje.
Atveriame langus, kad pažintumėm tuos, kurie mums svarbūs, bei pažvelgtumėm į jų darbus, atskleistume krašto unikalumą, išsaugotume tradicijas. Atvertų langų galėtų būti ir daugiau. Tai turtingas kraštas. Amatų. Veiklų. Būdo. Žmonių. Paties gyvenimo. Telieka tai kitam kartui. O kaip nutiks, parodys laikas…“
Pirmajame leidinio numeryje, kaip ir buvo iš anksto skelbta, daugiausiai dėmesio skirta nematerialiam kultūros paveldui.
Metraščio pradžioje – gražus nusilenkimas, pagarbos atidavimas ilgametei Palangos istorijos tyrinėtojai, pedagogei Emilijai Adiklienei (1906–1993): išspausdintas profesionaliai parengtas, išsamus, gausiai Palangos archeologinių radinių nuotraukomis iliustruotas Viktorijos Ziabrevos straipsnis „Emilijos Adiklienės kraštotyrinė veikla ir archeologinis rinkinys Palangos kurorto muziejuje“. Metraštyje paskelbti ir du spaudai parengti E. Adiklienės straipsniai: „Zuzana Rūtytė-Kaunienė – žolininkė“ ir „Ignas Vilkas – Palangos m. statybininkas“.
Leidinio „Fotopaveldo“ skyriuje – trumpu tekstu ir nuotraukomis iš albumo pratęsiamas pasakojimas apie palangiškių Vilkų šeimą, kurią labiausiai išgarsino talentingas liaudies meistras ir meno saviveiklininkas Ignas Vilkas (1883–1943). Jis su savo brigada daugelį XX a. pirmosios pusės kurorte iškilusių medinių vilų ir gyvenamųjų namų pastatė, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai suolus, kryžių, kuris 1938 m., pažymint Lietuvos nepriklausomybės 20 metų sukaktį, ant Birutės kalno buvo pastatytasui, padarė, iš medžio gražias skulptūrėles droždavo.
Švietimo skyriuje – išsamiais straipsniais apie Palangos krašto istoriją pastaraisiais metais džiuginančios Palangos bibliotekininkės Bronislavos Spevakovienės publikacija „Senojoj Palangoj skambėjo jaunatviškas klegesys ir sklandė svajonės…“ apie 1886 m. kurorte pradėjusią veikti Palangos progimnaziją, kuri 1913 m. buvo reorganizuota į gimnaziją. Tame pačiame skyriuje – ir kitos Palangos bibliotekininkės – Dainoros Kaniavienės straipsnis „Antano Smetonos mokslai Palangoje“, išplečiantis žinių ratą apie iškilius valstybės ir politikos veikėjus, kurie mokėsi minėtoje Palangos progimnazijoje. Prisiminimais apie pedagoginį darbą Palangoje laikotarpiu nuo 1959 iki 1999 m. straipsnyje „O buvo taip…“ dalinasi buvęs Palangos Švietimo skyriaus darbuotojas Algimantas Želvys.
Du tekstai paskelbti skyriuje „Muzikos kultūros tradicija“. Čia pateikiamas išsamus Zitos Baniulaitytės straipsnis apie kurorto folkloro ansamblį „Mėguva“, kuriam vadovauja teksto autorė ir Diana Šeduikiene, bei savo pavadinimu papildomų komentarų nereikalaujantis Viktorijos Puidokės straipsnis „Palangos orkestras – europietiškos tradicijos ir kultūros sergėtojas“.
„Literatūros“ skyriuje – daugeliui net ir seniai pajūrio krašto istorija besidominčių skaitytojų pateikiamos mažai žinomos atodangos – Kretingos muziejininkės Jolantos Klietkutės straipsnis apie Palangą garsinusią rašytoją Eleonorą Bucevičienę ir Noros Valicka-Bucevičienė (rašytojos Eleonoros Bucevičienės) apybraiža „Palanga“, kuris 1921 m. sausio 12, 13, 18 dinomis buvo išspausdintas dienraštyje „Laisvė“.
Tame pačiame skyriuje paskelbta ir šios bibliotekos direktoriaus Kęstučio Raudžio iš rusų į lietuvių kalbą išversta rusų rašytojo, publicisto, redaktoriaus Aleksandro Engelmejerio 1902 m. išleistos knygos (pavadinimas lietuvių kalba „Per rusų ir skandinavų šiaurę“) ištrauka, kurioje rašoma apie Palangą.
„Sukakčių“ skyrelyje – Dainoros Kaniavienės tekstas „Palanga Lietuvos šimtmečio verpetuose“ – trumpa kurorto gyvenimo 1918–2017 m. apžvalga.
Leidinys užbaigiamas Bronislava Spevakovienės parengtu tekstu apie svarbiausias sukaktis, kurias Palanga minėjo 2018 ir 2019 metais.
Leidinys gausiai iliustruotas. Jį sudarė šiame tekste jau minėtos bibliotekininkės Dainora Kaniavienė, Bronislava Spevakovienė ir Aura Banevičienė. Metrašt, gražiai sumaketavo Ingrida Ramanauskienė, spausdino Klaipėdoje veikianti spaustuvė „Druka“.
2021 m. taip pat 500 egz. tiražu išleisto antrojo „Palangos langų“ numerio sudarytojų gretas papildė bibliotekos direktorius K. Raudys. Šį numerį taip pat maketavo Ingrida Ramanauskienė.
Leidinyje daugiausiai dėmesio skiriama istorijai, susijusiai su Palangos grąžinimu Lietuvai ir tai suprantama, nes 2021 m. minėjome šio įvykio 100 metų jubiliejų.
Metraštis pradedamas skyriumi „istorija“. Jame spausdinamas Latvijos karo muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjo dr. Krišs Kapenieks straipsnis „Palangos valsčius Laisvės kovų laikotarpiu (1918–1920), Palangos kurorto muziejaus direktorės Virginijos Paluckienės parengta išsami Palangos savivaldos raidos 1921–1940 m. apžvalga ir 1913 m. Palangos mylėtojų draugijos išleistos dr. Stanislovo Karvovskio knygos „Palanga ir Kretinga“ (lenk. Karwowski S. „Poląga i Kretynga“) vertimas iš lenkų į lietuvių kalbą.
Asmenybėms skirtame skyriuje pateiktas išsamus B. Spevakovienės parengtas tekstas apie škotą Džeimsą Jangą Simpsoną, jo ryčius su Palanga ir nuopelnus grąžinant Palangos kraštą. Pateikiama aktuali informacija ir apie 2021 m. kovo 31 d. kurorte vykusią šventę, skirtą Palangos grąžinimo Lietuvai įvykiui pažymėti.
Dainora Kaniavienė pratęsia pirmajame metraščio numeryje pradėtą pasakojimą apie Prezidento Antano Smetonos ryšius su Palanga – šį kartą paskelbtas tekstas apie jo viešnages kurorte.
Nematerialaus krašto kultūros paveldo skyriuje – du Monikos Grigūnienės straipsniai: „Palangiškių tautosaka: patarlės, priežodžiai, sakmės ir legendos“ bei „Kulinarinis paveldas: žemaičių valgių skonis ant palangiškių stalo“.
Toliau šiame leidinyje viešinami jau minėtos kurorto kraštotyrininkės ir pedagogės E. Adiklienės tekstai. Šį kartą juose pasakojama apie Palangos siuvėjus Praną Vainorą ir Bronę Butkutę-Vitkienę.
Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojos dr. Auksės Noreikaitės straipsnis – apie gyvenimą Palangos ir Rucavos paribyje, kuris remiasi 2011 ir 2018 m. šiame kurorte surinkta empirine medžiaga.
„Infrastruktūros“, „Spaudos“, „Kartografijos“ skyreliuose paskelbta po vieną žurnalisto Vytauto Žeimanto straipsnį: „Palangos oro uostas: pirmieji žingsniai“, „Palangos atspindžiai periodikoje ir kurorto spauda 1886–1940 m.“, „Palanga ir Šventoji Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose“.
Leidinys užbaigiamas „Kelionių apybraižų“ skyriumi, kuriame paskelbta iš rusų į lietuvių kalbą išversta lenkų kilmės rusų rašytojo, žurnalisto, literatūros kritiko, leidėjo Fadėjaus Bulgarino 1843 m. Sankt Peterburge išleistų raštų ištrauka – „Jūros maudyklės vakarinėse gubernijose, Baltijos jūros pakrantėje“.
Akivaizdu, jog didesnių komentarų nereikia, kad suprastum, kokios didžiulės vertės šie du leidiniai. Jie rodo, kad paskutiniais dešimtmečiais kurorte susiformavo brandus kūrybingas miesto bibliotekos kolektyvas, gebantis parengti išsamius, labai informatyvius krašto tyrimo darbus, savo leidybinę veiklą praturtinantis su juo bendradarbiaujančių kitų autorių straipsniais. Ne mažiau svarbu ir tai, kad parengiami spaudai ir metraštyje skelbiami jau anapilin išėjusių garbių, daugelį meto krašto istoriją tyrinėjusių tokių palangiškių kaip E. Adiklienė tekstai. Ne mažesnio pagyrimo kurorto bibliotekininkai verti ir už tai, kad į lietuvių kalbą pradėti versti ir metraštyje skelbiami pirmieji užsienio šalyje paskelbti vertingi tekstai apie kurorto kūrimosi istoriją. Šį darbą planuojama tęsti ir ateityje. Sveikintina ir tai, jog šio turiningo metraščio leidybą finansuoja Palangos miesto savivaldybė.
Parengė Jurga Palangytė
Nuotraukose – etnokultūros metraščio „Palangos langai“ (Nr. 1 (2018 m.), Nr. 2 (2021 m.) viršeliai
Tekstas paskelbtas 2022 m. sausio 12 d.
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ“
