Pokyčių, virsmo, iššūkių paženklinti  Žemaičių muziejaus „Alka“ jubiliejiniai metai

2022-aisiais sukanka 90 metų kaip Telšiuose įkurtas  Žemaičių muziejus „Alka“. Kuo jie muziejaus kolektyvui ypatingi? Kokius žemaitiškus kalnelius, o gal net kalnus  jam tenka įveikti šiais Lietuvai ir pasauliui gana neramiais laikais? Apie tai su respublikinio Žemaičių muziejaus „Alka“ direktore Evai Stonkevičiene kalbasi el. žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorė Danutė Mukienė.

 

– Paskutiniais metais Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendina rekonstrukcijos projektus Telšiuose ir Varniuose. Kokie jų tikslai, darbų programos, kada jas planuojate užbaigti įgyvendinti ir lankytojus vėl pakviesti į ekspozicijas ir parodas?

     

 

– Šiuo metu Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendina du didelės apimties investicinius projektus – „Žemaičių vyskupystės muziejaus aktualizavimas, gerinant muziejinės kultūrinės veiklos įvairovę“ ir „Žemaičių muziejaus „Alka“ modernizavimas“. Vykdant juos yra atliekamas pastatų kapitalinis remontas ir atnaujinamos ekspozicijos Žemaičių muziejaus „Alka“ pagrindiniame pastate Telšiuose ir Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Šie projektai – gera galimybė ir puiki proga pritaikyti turimus kultūrinius resursus ir erdves šiuolaikiniam muziejų lankytojui. Užbaigus vykdyti projektus visuomenė turės galimybę naujai atrasti mūsų muziejų. Kuriame inovatyvią, atvirą kultūros įstaigą, saugančią vertybines tradicijas. Bus išplėstos ekspozicijų erdvės, atvertos uždarytos patalpos lankytojams. Tam, kad pasiektume viso muziejaus ekspozicijų naratyvo vientisumą, kuriame emocinį istorijos ratą. Jau 2023 m. vasarą tikimės Telšiuose pakviesti lankytojus į Žemaitijos regioną reprezentuojantį vieną moderniausių muziejų Lietuvoje, kuriame bus galima ne tik pačiam dalyvauti istoriniuose pasakojimuose, bet ir pasiklausyti autentiškų varpų gaudimo, išgerti puodelį kavos muziejaus terasoje ar bibliotekoje, rasti erdvę paskaityti knygą, suvalgyti desertą kavinukėje ar apsipirkti suvenyrų parduotuvėlėje.

   

 

– Kas finansuoja Jūsų vykdomus projektus ir kokios tai sumos?

 

– Projektų pagrindinis finansavimo šaltinis – Europos regioninės plėtros fondas. Dalis reikalingų lėšų skirta ir iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Projektas „Žemaičių vyskupystės muziejaus aktualizavimas, gerinant muziejinės kultūrinės veiklos įvairovę“ vykdomas pagal Europos Sąjungos priemonę „Kultūros paveldo objektų aktualizavimas“, o projektas „Žemaičių muziejaus „Alka“ modernizavimas“ – pagal priemonę „Kultūros infrastruktūros modernizavimas“. Bendra abiejų projektų vertė – apie 10 mln. eurų.

 

– Kokie rangovai vykdo pagrindinius projektų įgyvendinimo darbus?

 

– Tai įmonė „Infes“. Mūsų projekto veiklos yra ne tik pastatų kapitalinis remontas, bet ir daugybė kitų darbų, paslaugų. Vykdydami viešuosius pirkimus išaiškiname laimėtojus, su jais sudarome sutartis. Tokių darbų, paslaugų teikėjų mūsų vykdomuose projektuose daug. Didžiausia projektų biudžeto dalis yra skirta pastatų remontui.

 

– Muziejaus rekonstrukcijos darbai vyksta sudėtingu laikotarpiu – du paskutiniuosius metus dėl COVID-19 pandemijos buvo įvairių darbo ir bendravimo apribojimų. Kaip tai paveikė Jūsų vykdomus projektus?

 

– Pandeminis laikotarpis sulėtino projektų įgyvendinimo tempą, ypatingai dėl to, kad tuo metu vyko svarbiausi įstaigos pasirengimo projektų vykdymui darbai, techninių bei turinio sprendimų derinimo procesai, kuriems reikalingas daugelio žmonių tiesioginis kontaktas. Ką jau bekalbėti apie tai, kad tuo laikotarpiu reikėjo laikinam saugojimui į kitas patalpas perkelti per 150 tūkst. mūsų muziejaus eksponatų. Kartu su kolegomis ieškojome kylančių problemų sprendimų. Tam, kad būtų galima geriau kontroliuoti darbų eigą ir valdyti srautus, maksimaliai vengiant darbuotojų tiesioginių kontaktų, organizavome darbą mažose grupėse. Apie pusę metų dirbome ruošdami eksponatus jų perkėlimui į kitas saugojimo vietas. Daug laiko pareikalavo ir jų transportavimas. Tuo laikotarpiu mums labai padėjo Prano Gudyno restauravimo centro specialistai. Dirbdami laikėmės galiojančių apsaugos reikalavimų, nustatytų atstumų, dėvėjome apsaugos priemones, dezinfekavome paviršius. Kito pasirinkimo neturėjome. Po šio mums tekusio ir sėkmingai įveikto iššūkio drąsiai galiu pasakyti, kad muziejaus kolektyvas pajėgus įveikti net ir didesnius iššūkius. Esu dėkinga kiekvienam, kuris savo darbu prisidėjo ir prisideda prie šių projektų įgyvendinimo.

Rangos darbai muziejuje prasidėjo 2021 m. rudenį, tad pandemija jiems reikšmingos įtakos neturėjo.

– Dabar daugeliui įmonių poveikį daro Ukrainoje vykstantis karas. Kaip tai paveikė Jūsų vykdomus projektus? Ar dėl šių aplinkybių netenka pratęsti sutartis su rangovais, koreguoti paslaugų ir darbų kainas?

Karas Ukrainoje neabejotinai turi įtakos didėjančioms statybinių medžiagų kainoms.  Akivaizdu, kad su šia problema visiems, vykdantiems tokio pobūdžio ir apimties projektus, jau teko ar teks susidurti. Lietuvoje jau plačiai kalbama, kad reikės peržiūrėti ir koreguoti anksčiau sudarytas sutartis. Pas mus kol kas rangos darbai vykdomi laikantis sutartyse nurodytų terminų, rangovai dirba sklandžiai, derina su mumis visus sprendimus. Džiaugiamės, kad vyksta glaudus bendradarbiavimas su Kultūros ministerija. Jos specialistai padeda mums rasti atsakymus į kylančius klausimus, kartu su jais ieškome iškylančių problemų racionalių sprendimų.   

– Šiuo metu muziejus lankytojų neaptarnauja, tačiau muziejus veikia: organizuojate įvairius renginius, kuriate virtualias parodas, bendradarbiaujate su kitais muziejais – ten eksponuojate dalį savo sukauptų vertybių.

 

– Prieš pradėdami vykdyti muziejinių vertybių perkėlimą į laikinas saugojimo patalpas, ruošiantis kapitalinio remonto darbams, su kolegomis muziejininkais priėmėme sprendimą dalį eksponatų kuriam laikui perduoti saugoti kitiems muziejams ir sudaryti galimybę šias vertybes eksponuoti ten. Taip užsitikrinome jų tinkamą apsaugą, sudarėme galimybę tiems muziejams atnaujinti ekspozicijas, plėtojome bendradarbiavimą su kitomis kultūros įstaigomis. Džiaugiamės, kad vykdomų projektų laikotarpiu su mūsų muziejaus sukauptais turtingais rinkiniais lankytojai gali susipažinti ir kituose muziejuose.

 

– Jūsų muziejus turi keletą ekspozicinių padalinių, t. y. ne tik Varniuose. Kas naujo juose?

 

– Žemaičių muziejui „Alka“ paskutinieji trys metai – kupini pokyčių, virsmo, iššūkių. Per šį laikotarpį mes iš esmės atnaujinome Telšiuose (Masčio ežero pakrantėje) veikiantį mūsų vieną iš padalinių – ekspoziciją po atviru dangumi, t. y. Žemaičių kaimo muziejų. Jis labiausiai garsėja savo autentiškomis trobomis ir unikaliais eksponatais, čia vykstančiais renginiais. Iš pagrindų suremontavome šio muziejaus administracinį pastatą. Tam, kad muziejines veiklas čia būtų galimybė plėtoti visus metus, t. y. ne tik vasaros sezono laikotarpiu, minėtame pastate įrengėme edukacijų erdvę. Vykdydami darbus atstatėme nulūžusius malūno sparnus, nutiesėme naujus ir atnaujinome senus takus, įrengėme visiems pritaikytus tualetus, pasirengimo renginiams zonas, pastatėme informacinio centro kompleksą – lankytojų aptarnavimo erdvę, kurioje įrengėme suvenyrų parduotuvėlę, kavinukės patalpas su terasomis, renginių erdvėje (jaujoje) pastatėme infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Artimiausiu metu planuojame atnaujinti ir visą teritoriją juosiančią tvorą. Papildome Žemaičių kaimo muziejaus gyvūnų įvairovę. Lankytojai čia jau gali pamatyti ne tik mūsų auginamus mylimus Žemaitukų veislės arklius. Jau yra šiame muziejuje ir avių, ožkų, triušių, vištų, puikuojasi ir gaidys.

Siekiame į šį muziejų pritraukti kuo daugiau skirtingo amžiaus ir poreikių lankytojų, tad  čia plečiame savo veiklų ratą, atnaujiname, stipriname muziejaus infrastruktūrą. Vienas iš svarbiausių tikslų – lankytojams pateikti gilesnį kultūrinį turinį, visus metus vykdyti edukacines programas, tinkamai aptarnauti tiek individualius lankytojus, tiek ir turistų grupes. Jau parengėme lankytojams skirtų įvairių autentiškų  žaidimų, pradedant nuo tokių atrakcijų, kuriose mokoma, kaip teisingai apsiauti klumpes iki galimybės senovinėmis staklėmis nusiausti autentišką juostą. Lankytojų Žemaičių kaimo muziejuje mes laukiame, kviečiame juos registruotis į edukacinius užsiėmimus, ekskursijas, dalyvauti renginiuose. Šį pavasarį, gegužės 21 d. čia vyks didžiulis renginys „Žemaitiu gyvastis“, į kurio programą yra įtraukta daug įvairiausių veiklų. Tikimės, kad jie telšiškius ir jų svečius sudomins.

 

– Tikriausiai rengiatės ir būsimoms naujoms ekspozicijoms, parodoms. Su kuo šioje veiklos srityje bendradarbiaujate? Kuo artimiausiu metu planuojate lankytojus nudžiuginti ir nustebinti?

 

– Žemaičių muziejus „Alka“ per keletą paskutiniųjų metų žengė daug svarbių žingsnių į priekį. Iš savivaldybės muziejaus tapome respublikinio muziejaus statusą turinčia biudžetine kultūros įstaiga. Tas virsmas pareikalavo didžiulio ir sutelkto kolektyvo darbo. Kita naujovė, kad neseniai mums perduotas Telšių rajono savivaldybės žinioje buvęs Telšių Ješivos pastatas. Jį gavome jau suremontuotą, tad iš karto parengėme projektą ir pradėjome kurti autentišką Žydų kultūros paveldo ekspoziciją.

Bendradarbiaujame su Telšių vyskupija. Dirbdami kartu Telšių kunigų seminarijoje kuriame unikalią Sakralinio paveldo ekspoziciją. Ją esame numatę atidaryti šių metų birželio mėnesį. Tai bus dar vienas mūsų muziejaus ekspozicinis padalinys.

2022-aisiais pažymime savo muziejaus įkūrimo 90-metį. Vasario 16-ąją, tikrąją muziejaus įkūrimo dieną, Telšių miesto Respublikos gatvėje ant pastato, kuriame 1932 m. pradėjo veikti muziejus, fasado atidengėme šį įvykį įamžinusią lentą. Kitas jubiliejui skirtas svarbus renginys (mokslinė konferencija) Telšiuose vyks birželio mėnesį.

Kultūros ministerijos sprendimu Žemaičių muziejui „Alka“ pavesta šių metų birželio mėnesį Telšiuose organizuoti Baltijos muzeologijos mokyklą. Į ją atvyks po 10 muziejininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, prie jų prisijungs ir Ukrainos atstovai, atvyks žinomų lektorių iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių. Baltijos muzeologijos mokyklos užsiėmimai Telšiuose vyks dvi savaites. Jos dalyviai klausysis paskaitų, dalyvaus praktiniuose užsiėmimuose, ekskursijose, lankys muziejus, dalinsis savo patirtimi.

– Paskutiniais metais, ypač muziejui suteikus respublikinės kultūros įstaigos statusą, kolektyvas pasipildė naujais darbuotojais. Kam šioje veiklos srityje skiriate daugiausiai dėmesio?

 

– Per keletą paskutiniųjų metų mūsų kolektyvas stipriai atsinaujino. Toks procesas turėjo vykti, nes muziejus, būdamas Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga, turėjo atitikti visus tokioms respublikinėms biudžetinėms kultūros įstaigoms keliamus reikalavimus, atnaujinti ir parengti būtinus administracinius dokumentus. Reikėjo pasirengti sklandžiai pradėti vykdyti ir didelės apimties investicijų projektus.  Be to, struktūros pertvarka buvo ir viena iš Muziejaus steigėjo – LR Kultūros ministerijos man kaip muziejaus vadovei pavestų užduočių. Pagrindinių darbuotojų, tų, apie kuriuos sukasi didžioji dalis muziejaus veiklų, kaita nebuvo ženkli. Žmogui, dirbančiam muziejuje, reikia gerai išmanyti savo veiklos sritį, turėti sukaupus daug žinių. Gebėti tyrinėti muziejaus rinkiniuose esančias vertybes, rengti ekspozicijas, parodas, vykdyti edukacinius projektus, užsiimti leidybine veikla gali ne kiekvienas. Tai daryti itin sunku žmonėms, ką tik atėjusiems dirbti į bet kokį muziejų, ypač jei jie šioje srityje naujokai. Formuodami, atnaujindami kolektyvą stengėmės išlaikyti sinergiją ir balansą tarp administracijos ir muziejaus turinį kuriančių darbuotojų. Manau, kad dėl to, jog pavyko derinti inovatyvius sprendimus su tradicijų išsaugojimu, pagreitį su patirtimi ir kiekybę su kokybe, dirbdami kartu mes jau nuveikėme didelius ir prasmingus darbus. Didžiuojuosi savo kolegomis. Malonu dirbti su tais,  kurie jau daugelį metų yra atidavę Žemaičių muziejui „Alka“, turi ilgametę muziejinio darbo patirtį, išdrįso manimi patikėti ir pasitikėti. Džiaugiuosi ir tais, kurie išdrįso priimti iššūkį, ryžtis išbandyti save muziejininkystės veiklos baruose, prisijungti prie mūsų komandos sudėtingiausiu muziejui   Šiuo metu muziejuje, kiekvienoje jo veiklos srityje dirba tikri savo srities profesionalai, tiek pagal teisės aktais nustatytus reikalavimus, tiek pagal asmenines kompetencijas, profesinę patirtį. Man dirbti tokioje komandoje yra didžiulė garbė, malonumas ir atsakomybė.

 

– Kas Jums asmeniškai didžiausias ramstis šiuo metu kolektyve, ypač įgyvendinant rekonstrukcijų projektus?

 

– Negaliu išskirti kurio nors atskiro žmogaus ar jų grupės. Darbas nevyktų taip sklandžiai, kaip dabar, jei kuris nors iš mūsų nejaustų didelės atsakomybės už kolektyvą, jei nedirbtume susitelkę, kartu, tam pasitelkę visą savo patirtį ir gebėjimus, kūrybingumą, žinias, įgyjamas nuolat keliant savo kvalifikaciją. Mums visiems didžiausia motyvacija dirbti kartu ir gerai yra matomi rezultatai – besišypsantys lankytojai, gera žinutė iš apsilankiusių turistų grupės, edukacijose dalyvaujančių vaikų pažinimo džiaugsmas, nauji istorijos tyrinėtojų atradimai, padidėjusi pilietinė, tautinė savivertė ir visuomenėje augantis pasididžiavimas savo kraštu, jo autentiškumu.

 

Aktualiausia muziejaus informacija skelbiama interneto svetainėje https://www.muziejusalka.lt/.

 

Dėkoju už atsakymus.

Sėkmės Jums ir visam Jūsų kolektyvui!    

Danutės Mukienės nuotraukose –Žemaičių muziejaus „Alka“ dvarų  ir Žemaitijos istorijos ekspozicijų fragmentai

Loretos Norvaišienės nuotraukose – rekonstruojamo Žemaičių muziejaus „Alka“ centrinio pastato, jo patalpų ir Žemaičių kaimo muziejaus vaizdai

Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotraukoje – Telšių Ješiva pastatas

Tekstas parengtas įgyvendinat 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“


 

Smush Image Compression and Optimization