Kalbėdami apie Palangą, dažniausiai turime mintyje kurortą, išsitęsusį į šiaurę nuo Nemirsetos ir pasibaigiantį ties Naglio kalnu, Vanagupės gyvenamuoju rajonu. Tuo tarpu Žemaitijos etnografiniam regionui priklausantis dabartinis Palangos miestas palei jos vakarinę dalį skalaujančią Baltijos jūrą eina apie 24 kilometrus.
1923 m. surašymo duomenimis, į Palangos valsčiaus sudėtį įėjo 12 kaimų (Joskaudų, Kunigiškių, Kontininkų (Kuntininkų), Monciškės, Senosios Palangos, Paliepgirių, Šventosios, Užkanavės, Užpelkių, Vanagupės, Virkštininkų, Žibininkų), 2 palivarkai (grafienės Antaninos Virbališkės ir Valteriškės), 3 dvarai (Vilimiškės, Virkštininkų ir Želvių) bei Palangos miestas. Iš viso valsčiuje tada buvo 4 053 nuolatiniai gyventojai, iš jų mieste –2039. Anksčiau šioje teritorijoje buvo žymiai daugiau kaimų. Dalis jų laikui einant sunyko, dalis buvo sujungti su greta buvusiomis gyvenvietėmis, tad šiandien jų pavadinimus galima rasti tik išlikusiuose rašytiniuose šaltiniuose.
Dabartinį Palangos miestą dabar sudaro daugiau negu 18 seniau buvusių gyvenviečių. Didžioji jų dalis prie Palangos prijungtos sovietmečiu, kai buvo pradėtas įgyvendinti 1970-aisiais architektų Juozo Vaškevičiaus ir Vlado Stausko bei kitų jų kolektyvo narių parengtas, vėlesniais metais dar kiek patikslintas Palangos generalinis planas / Didžiosios Palangos planas. Palangos miesto teritorija pietuose, ties Nemirseta, Anaičių kaimu, ribojasi su Klaipėdos rajonu, rytinėje dalyje – su Kretingos rajonu, o šiauriausia kurorto dalis – Būtingės teritorijoje, besiribojančioje su Latvija.
Dabartinė Palanga apima šias seniau buvusias savarankiškas gyvenvietes: 5 km nuo Palangos centro nutolusius Anaičius, netoli jų esančią Nemirsetą ir Dobilo bei Plytinės kaimus. Kiek į šiaurę, arčiau kurorto centro, – buvusi Vilimiškė ir Karvelynas, į rytus nuo jų – Valteriškė ir Virbališkė. Tada – Palanga, kurią seniau sudarė trys gyvenvietės: pietvakarinėje dalyje buvo Naujoji Palanga, pietrytinėje – Žydų gyvenvietė, o šiaurės vakarinėje dalyje – Senoji Palanga. Kiek ryčiau žydų gyvenvietės buvo Parąžė, į šiaurę nuo jos – Medvalakis, jo šiaurės vakaruose – Vanagupė. Į šiaurę nuo jos, palei jūrą buvo išsidėsčiusios Kontininkų, Kunigiškių, Užkanavės gyvenvietės. Į rytus nuo Užkanavės – Paliepgiriai. Dar labiau į šiaurę, netoli Šventosios, buvo Monciškė, tada – Šventoji, o už jos į šiaurę – Būtingė, į šiaurės rytus – Kalgraužiai. Prie Palangos centrinės dalies Nemirseta, Vanagupė, Kunigiškiai, Užkanavė buvo prijungti dar 1958 m., dauguma kitų gyvenviečių – 1970 m. (faktiškai 1972–1973 m.).
Dabar Palangos mieste išskiriamos 4 gyvenvietės: Nemirseta, Palanga, Šventoji ir Būtingė. Kiti kaimai jau yra susilieję su Palanga. Kai kur dar galima atsekti jų ankstesnio buvimo ribas, o kitur jos visai sunykusios – šiuos buvusius kaimus primena tik gatvių ar tokių naujai pastatytų gyvenamųjų namų, poilsinių mikrorajonų kaip Medvalakis ar Vanagupė pavadinimai.
Palangos miesto pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Kalbininkas Kazimieras Būga yra rašęs, kad tikėtina, jog šis pavadinimas yra kuršiškos kilmės, kad pirminė šio vardo reikšmė galėjo būti susijusi su žemumų, pelkių, užliejamų pievų ar panašiomis sąvokomis, pvz., pãlios – „pelkėta vieta“. Plačiausiai paplitęs aiškinimas, kad anksčiau Palangos centrinę dalį kertantis, į Baltiją įtekantis Rąžės (Ronžės, Ranžės) upelis ar kuris nors kitas čia anksčiau tekėjęs upelis vadinosi Langa, na o miestas palei jį pavadintas Palanga. Niekas nėra nuneigęs ir kito aiškinimo: šis miestas – tai langas (palangė) į jūrą. Taigi, jo teritorija Palanga ir vadinama.
Parengė Danutė Mukienė
Mukienės nuotraukoje – basanavičiaus gatvė 2022 m. balandžio mėn.
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po Palangą“
