Būtingė – buvęs Lietuvos pajūrio kaimas. Ji – prie kelio Klaipėda–Liepoja, netoli sienos su Latvija.
Jau daugiau negu 20 metų, kaip Būtingės gyvenvietė dažniausiai pradedama minėti tada, kai kas nors sutrinka čia nuo 1999 m. liepos 22 d. veikiančiame 1995 m. pradėtame statyti Būtingės naftos terminale, kuris naftotiekiu sujungtas su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Šis naftotiekis – 91,5 km ilgio. Būtingėje, jūroje virš vandens, yra iškilęs ryškiai oranžinės spalvos plūduras-siurblinė. Iš prie terminalo atplaukiančių tanklaivių nafta pumpuojama į talpas (tas darbas trunka apie 40 valandų). Nepaisant to, kad terminale įrengtos specialios modernios sistemos, kurios saugo gamtą nuo naftos išsiliejimo, nelaimių nėra pavykę išvengti. Viena iš avarijų įvyko 2001 m. kovo 6 dieną. Tada į jūrą išsiliejo 300 kg naftos produktų. Dar didesnė terminalo avarija įvyko tų pačių metų lapkričio 23 dieną. Tąkart į jūrą pateko 59 tonos naftos. Avarijos pasekmės buvo likviduotos, tačiau tai pareikalavo didelių pastangų ir daug lėšų, buvo padaryta žala gamtai. Technologijos tobulėja, tad tikimybė, kad nafta vėl ir vėl išsilies į jūrą, nuolat mažėja.
Būtingės gyvenvietės istorija prasidėjo gerokai anksčiau negu 1995-aisiais metais, kai čia pradėjo veikti minėtas naftos treminalas. Seniau teritorija, kurioje dabar yra Būtingė, priklausė Livonijai, kuri apėmė ir dabartinę Latviją bei Estiją. Vėliau kaimas priklausė carinės Rusijos Kuršo gubernijai, Latvijai tapus nepriklausoma, buvo jos žinioje, o Lietuvai Būtingė atiteko 1921 m. vykstant teritorijos mainams su Latvija. Tada čia dar gyveno nemažai latvių tautybės žmonių.
Pasak kalbininkų ir istorikų, gyvenvietė pavadinta jos įkūrėjų Kuršo dvarininkų Buddendick vardu.
Pirmosios žinios apie Būtingės dvarą, kuris buvo įkurtas prie tuometinio trakto Karaliaučius–Ryga, ties perkėla per Šventosios upę, mus pasiekia iš 1507-ųjų metų. Tuo laikotarpiu šioje vietoje ėjo Lietuvos–Livonijos siena. Čia gyventojai vertėsi žvejyba, žemdirbyste, rinko ir apdirbo gintarą. XVII a. pab. Būtinės dvaras tapo valstybiniu.
Gyvenvietei sparčiai augant ji XVII a. tapo didesnė negu Šventoji. Tuo metu čia didelę gyventojų dalį sudarė latviai. 1890 m. Būtingės pradėjo veikti pradžios mokykla. Vaikus čia mokydavo latvių ir rusų kalbomis.
1940 m. rugpjūčio 24 d., kai Palanga neteko miesto statuso, ji valsčiaus teisėmis buvo priskirta Kretingos apskričiai. Tada Palangos valsčiui priklausė ne tik Palangos gyvenvietė, bet ir Būtingė, Paliepgiriai, Šventoji, Vidmantai, Vilimiškė, Žibininkai ir jų apylinkės.
Pagal 1970 m. parengto Didžiosios Palangos plėtros planą Būtingę prijungus prie Palangos, dalis kaimo liko Kretingos rajono teritorijoje. XXI a. pr. tokios sąvokos kaip Būtingės kaimas nebeliko.
Paskutinį šimtmetį nuolatinių gyventojų Būtingėje nuolat mažėjo. 1959 m. jų čia buvo 207, 1979 m. – 17, 1989 m. – 24, 2001 m. – 10, 2011 m. – 3.
Ryškiausias gyvenvietės akcentas – rytinėje jos dalyje esanti 1822–1824 m. šalia buvusio dvaro sodybos iškilusi autentiškais vargonais garsėjanti mūrinė, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai viena seniausių Lietuvoje evangelikų liuteronų parapijų bažnyčių. Jos išorė ir vidus būdingas šios religinės konfesijos XIX–XX a. pr. pastatytų mūrinių bažnyčių architektūrai ir vidaus įrangai.
Bažnyčia restauruota 2018 metais.
Netoli bažnyčios yra poilsiavietė „Miškas visiems“, 2 km į šiaurę nuo gyvenvietės – miške įrengtas takas „Mažiems ir dideliems“. Buvusio Būtingės dvaro sodyboje dabar veikia restoranas „Birutės uostas“.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Lietuvos pajūris, G. Tautavičiūtės nuotraukoje – buvusioje Būtingės dvaro sodyboje dabar veikiantis restoranas „Birutės uostas“. 2022 metai
Tekstas paskelbtas 2022-01-15
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“