Svarbiausia informacija apie Palangos istoriją

  • Didžiausias Žemaitijos ir visos Lietuvos kurortas ­ – Palanga. Ji jau daugelį metų vasarą tampa savotiška Lietuvos sostine.
  • Kaip kurortas Palanga ėmė garsėti tik XIX a. pradžioje.
  • Pirma tai buvo tik „jūrų maudyklos“, į kurias liepos-rugpjūčio mėnesiais suvažiuodavo nemažai pasiturinčių žmonių iš Gudijos, Vilniaus ir kitur. 1830 m. St. Čerskis rašė, kad „tos maudyklos pripažintos kūną stiprinančios, teikiančios miego ir apetito“.
  • Labiausiai šis kurortas ėmė garsėti po to, kai 1829 m. Palangos dvarą nusipirko grafas Mykolas Tiškevičius.
  • Grafai Tiškevičiai Palangą valdė 116 metų. Beveik visą tą laiką Palanga ir jos pajūris priklausė Kuršo gubernijai, tačiau gyventojų daugumą čia sudarė žemaičiai lietuviai, ir jie nei savo kalbos, nei tėvų tradicijų per tą laikotarpį neatsisakė, taigi išliko savimi ir vedė žemaičiams lietuviams būdingą gyvenimo būdą, nebuvo praradę vilties, kad ši teritorija vėl bus sugrąžinta Lietuvai.
  • Grafus Tiškevičius Palangos pajūris pirmiausia patraukė savo nepakartojamu grožiu, kopomis, pušynais.
  • 1824–1839 m. Palangos grafystę (taip buvo vadinama Palanga) valdė Mykolas Tiškevičius, 1839-1856 ­ Juozas Tiškevičius, 1856-1891 m. jo sūnus Juozas Tiškevičius.
  • Sparčiausiai kurortas pradėjo augti 1891 m. Palangos dvaro savininku tapus Feliksui Tiškevičiui.
  • Sukūręs šeimą, F. Tiškevičius Palangoje ėmė statytis naujus rūmus. Jiems vietą parinko pietinėje Palangos dalyje, klampioje senojo Birutės miško, kurį žemaičiai dar tebelaikė šventu, teritorijoje.
  • Rūmai buvo pradėti statyti 1896 m. Juos projektavo vokiečių architektas Francas Henrichas Švechtenas.
  • 1897 m., užbaigus rūmus, apie juos  pradėtas kurti parkas, kuris iki pat šiol yra vienas iš gražiausių parkų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Šį parką projektavo įžymus prancūzų peizažistas Eduardas Fransua Andre. Parke greitai po to iškilo įspūdinga „Laiminančio Kristaus” skulptūra, Birutės kalno papėdėje buvo įrengta Lurdo grota.
  • Palanga tuo metu jau buvo svarbus pajūrio krašto švietimo ir administracinis centras, kuris nors ir buvo Kuršo valdžioje, bet tarnavo didelei daliai Žemaitijos gyventojų, sprendžiant jiems įvairius ūkinius, švietimo reikalus. Mieste veikė medinė katalikų bažnyčia, buvo muitinė, gintaro fabrikas, nemažai poilsinių, prekybos įstaigų, grafo Juozo Tiškevičiaus rūpesčiu pastatytas tiltas į jūrą, prie kurio priplaukdavo ir nedideli laivai.
  • 1863 m. grafo Juozo Tiškevičiaus rūpesčiu įsteigta progimnazija, kurią lankė ir baigė didelė dalis Žemaitijos jaunuolių, siekusių mokslo toliau. Čia mokėsi nemažai jaunimo ir iš kitų Lietuvos regionų. Palangos progimnazija ilgą laiką buvo vadinama mažąja Žemaitijos kunigų seminarija, nes būtent čia būdavo paruošiama didelė dalis Žemaičių kunigų seminarijoje toliau mokslus ėjusių žemaičių. Ši progimnazija išugdė didelį būrį ir garsių Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, mokslo žmonių. Štai net aštuoni žymūs Nepriklausomos Lietuvos ministrai yra buvę Palangos progimnazijos auklėtiniai. Tai Petras Šniukšta, Liudas Noreika, Vladas Jurgutis, Rapolas Skipitis, Jonas Šimkus, Steponas Kairys, Povilas Žadeikis ir Pranas Liatukas. Palangoje mokėsi ir Antanas Smetona.
    XIX a. pabaigoje itin daug poilsinių (vilų) pastatyta vilos pietinėje Ronžės upės pusėje, kuri iki pat šiol tebėra gražiausia, unikaliausia kurorto dalis.
  • Miestelis kaip kultūros židinys itin išgarsėjo po to, kai čia 1899 metų rugpjūčio 20 dieną buvo parodytas pirmasis lietuviškas spektaklis ­ Keturakio „Amerika pirtyje“.
  • XIX a. pabaigoje Palangoje jau poilsiaudavo ne tik iš užsienio atvykę pasiturintys lenkai, žydai, bet ir daug Lietuvos meno, mokslo bei kultūros žmonių. Daugelis iš jų apsistodavo klebonijoje, kurioje ilgus metus gražiai tvarkėsi klebonas Juozapas Šniukšta.
  • 1898 m. kunigo J. Šniukštos rūpesčiu pradėta statyti naujoji mūrinė neogotikinio stiliaus Palangos bažnyčia, kuri iki pat šiol kurorte ­ pats įspūdingiausias architektūrinis statinys.
  • Mėgiamas Žemaitijoje ir poilsis prie upių, ežerų, tačiau kol kas jis čia vyksta stichiškai. Poilsio industrijai, išskyrus Palangą ir Platelius, kitose Žemaitijos vietose rimtesnio dėmesio kol kas neskiriama.

RKIC informacija

error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization