Kurorto centre, prie pat centrinės aikštės stovintis buvęs Palangos autobusų stoties mūrinis pastatas (adresas: Kretingos g. 1) iškilo 1938–1939 m. (projekto autorius – architektas Vadimas Lvovas). Jis dėl vertingųjų architektūrinių ir istorinių savybių 2010 m. lapkričio 2 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 34852). Stotis pastatyta dviejuose sklypuose po 1938 m. gegužės 10 d. kurortą nusiaubusio didžiojo gaisro. Šiuos sklypus apie 1937-uosius metus kartu su ten buvusiais pastatais iš žydų tautybės asmenų buvo nusipirkusi Vidaus reikalų ministerija (kampinis sklypas buvo įsigytas iš Jankelio Šmiro, kuris čia iki pastatą parduodant turėjo statybinių medžiagų parduotuvę). Per gaisrą visi minėtame sklype iki to laiko buvę statiniai sudegė.
Prieš pradedant stoties statybą būsimojo pastato pietrytinėje pusėje buvo susiformavusi nemaža turgaus aikštė, į kurią žmonės prekiauti atvykdavo ir vežimais.
Šis pastatas – pirmoji mūrinė autobusų stotis Lietuvoje. Iš pradžių jos ilgis prie Vytauto gatvės buvo 66 m, plotis 23 m, o pastato ilgis Kretingos gatvės pusėje – 50 m, plotis 25 m. Rytinėje pusėje, ten, kur anksčiau stovėdavo į turgų atvažiavę vežimai, buvo įrengta 66 x 65 m dydžio autobusų aikštelė.
Stoties fasado pietų ir vakarų pusėje ėjo terasa, kuri XX a. II p. buvo įstiklinta. Stoties viduje buvo įrengtos kasos, laukiamoji salė, bufetas.
Autobusų stoties pirminis išplanavimas buvo pakeistas 1982 m. rekonstruojant pastatą. Kultūros vertybių registre pažymėta, kad šis objektas – svarbus prieškarinės infrastruktūros visuomeninis statinys. XX a. vid. jis buvo vienas moderniausių kurorto pastatų, iškilusių tarpukario metais. Kultūros vertybių registre nurodyta, kad vykdant pastato privatizavimą, kai didelis stoties pastatas buvo suskaidytas į kelias dalis, bei rekonstrukcijų metu, šis statinys prarado didelę dalį savo vertingųjų savybių – buvo sunaikinta jo pirminė planinė struktūra, architektūrinė išraiška, atsirado menkaverčių priestatų.
Prieš įtraukiant pastatą į Kultūros vertybių registrą jo erdvinę kompoziciją sudarė du statmenai sukirsti tūriai, formuojantys kampinį gatvių apstatymą. Tai buvo du stačiakampio plano, skirtingo aukščio statiniai: prie Vytauto gatvės esantis dviaukštis, užapvalintais kampais plastiškas, vieno aukšto skaidrus autobusų stoties korpusas prie Kretingos gatvės. Menkaverčiai priestatai stovėjo prie šiaurinio ir rytinio fasadų.
Pati prmoji autobusų stotis kurorte atsirado gerokai anksčiau. Ji stovėjo prie Vytauto gatvės pietinėje Rąžės upelio pusėje ( 1937 m. jos adresas buvo Vytauto g. 95).
2014 m. gruodžio 5 d. pradėjo veikti naujoji Palangos autobusų stotis. Dabar ji kitoje vietoje – kurorto pietrytinėje dalyje, prie Kretingos gatvės. Akį traukia šio pastato moderni architektūra. Kieme – peronas su 16 autobusų stovėjimo aikštelių, prie kiekvienos jų – patogūs suoliukai. Viduje – erdvi, šiuolaikiškai įrengta laukimo salė, bilietų kasos, kavinė, sanitariniai taškai. Darbo metu veikia atskiros keleivių informavimo, bagažo bei smulkių siuntų tarnybos, visą parą salėje ir lauko erdvėse veikia vaizdo stebėjimo kameros, geras apšvietimas, kurio intensyvumas, spalvinė gama valdomi kompiuterine programa. Per parą į šią stotį atvyksta vidutiniškai apie 300 autobusų.
Šalia stoties yra maisto prekių prekybos centras, veikia kavinė, vaistinė, banko skyrius, paslaugas siūlo kiti tiekėjai.
Parengė Danutė Mukienė
Margaritos Ramanauskienės nuotraukoje –Palangos senosios autobusų stoties fragmentas
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“