2013 m. minint Valstybės (Mindaugo karūnavimo dieną), atidarius pirmąją atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalį ir čia istorinio rezidencinio pobūdžio Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai darbuotojams pakvietus į jų sukurtą ekspoziciją, susipažinus su ja, daugelis lietuvių su džiugesiu kalbėjo: „Pagaliau turime muziejų, kuris reprezentuoja mūsų valstybę, į kurį visada pačiam malonu užsukti ir svečią ne gėda pakviesti“.
Šiandien žemaičiai panašiai jau atsiliepia apie Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose, kuriuose nuo 1993 m. veikia Žemaičių dailės muziejus, apie čia nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio vykstančius tarptautinius Mykolo Oginskio muzikos festivalius. Į juos norisi nuvažiuoti ne tik pačiam, bet ir savo bičiulius pakviesti. Šiemet festivalis čia jau vyksta devynioliktą kartą. Tradicija susiformavusi, ji tvirta, neišsikvėpusi ir, tikėtina neišsikvėpsianti. Festivalių programos kasmet viena už kitą įdomesnės, atlikėjai profesionalūs, talentingi ir plačiai žinomi, į koncertus suplūstančių muzikos gerbėjų – šimtai.
Šiemet Tarptautinio Mykolo Oginskio muzikos festivalio organizatoriai muzikos gerbėjus į Plungę kviečia jau devynioliktą kartą. Festivalio renginiai čia vyksta rugpjūčio 31–rugsėjo 28 dienomis.
Pasak festivalio organizatorių, idėja pradėti juos rengti gimė gilinantis į Plungės, Rietavo dvarų kultūros tradicijas, plėtojant bendradarbiavimą su Oginskių giminės muzikinio paveldo tyrinėtojais Lietuvoje ir užsienyje bei užsimezgus glaudiems ryšiams su iš Plungės krašto kilusiais muzikais, kitais kultūros žmonėmis, verslininkais. Na o tikrasis pirmojo tarptautinio M. Oginskio muzikos festivalio idėjos autorius ir meno vadovas buvo 1939 m. netoli Plungės esančiame Merkelių kaime gimęs Plungės miesto garbės pilietis, Klaipėdos miesto kultūros magistras, ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas prof. Stasys Domarkas. Organizacinio darbo rūpesčių tada ėmėsi Žemaičių dailės muziejus, Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, nevyriausybinės organizacijos Plungiškių draugija“ ir „Oginskių dvaro bičiuliai“, jiems nuoširdžiai talkino daugelis iškilių Lietuvos kultūros žmonių, kitų plungiškių.
Pirmasis festivalis buvo surengtas 2006 m. rugpjūčio 26–rugsėjo 30 dienomis. Jo koncertai vyko istoriniuose Oginskių dvaruose Plungėje, Rietave bei Plateliuose. Tąsyk muziejaus darbuotojai, kviesdami į festivalį, rašė: „Pasaulis labiau žino garsųjį kompozitorių Mykolą Kleopą Oginskį, bet tyrinėtojai skelbia buvus daugiau nei dešimt Oginskių giminės atstovų, susijusių su muzika. Ir Plungės bei Rietavo kunigaikščių gyvenimas buvo susietas su muzikinės kultūros puoselėjimu – jie čia įsteigė muzikos mokyklas, subūrė orkestrus, rengė koncertus. Festivalis – puiki proga išeiti iš siauro kultūros istorijos tyrinėtojų rato ir muzikos pagalba kuo daugiau žmonių sudominti dvarų kultūros paveldu, garsinti kunigaikščių Oginskių vardą.“
Nuo 2006-ųjų šie festivaliai Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro sodyboje pradedami trimis patrankų šūviais: „Už Lietuvą!“, „Už Oginskius ir tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį“!, „Už Plungę ir plungiškius!“.
2013-aisiais Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Danutė Einikienė festivalio informaciniame leidinyje rašė: „Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – liudijantis iškilią simfoninės muzikos šventę ir vis plačiau atveriantis naujas perspektyvas – kaskart trumpam grąžina prie Oginskių šimtmečių muzikinių tradicijų. Festivalių koncertų metu, nuskambėjus M. K. Oginskių polonezui „Atsisveikinimas su Tėvyne“, tūkstantinė publika jį išklauso atsistojusi – taip atiduodama pagarbą kunigaikščių Oginskių muzikinei mecenatystei, švietėjiškai veiklai, jų istoriniam palikimui. Garsusis polonezas Plungėje skambėjo jau tada, kai 1879 m. kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai buvo iškilmingai atidaryti ir pašventinti. Šį kūrinį dvaro orkestras grodavo visų rūmuose vykusių koncertų metu. […].“
2014-ųjų metų festivalio informaciniame leidinyje viena pagrindinių šių festivalių organizatorių, buvusi ilgametė Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos vadovė Genovaitė Žiobakienė akcentavo, kad „Plungės miesto kultūrinės, istorinės inspiracijos– kunigaikščio Mykolo Oginskio švietėjiška, kultūrinė, novatoriška, ekonominė ir mecenatystės veikla, nuo 1873 metų formavo Plungės dvarą kaip svarbų Žemaitijos kultūros centrą.“
Plungiškiai, organizuodami šiuos festivalius, siekia tęsti istoriškai susiklosčiusias šio miesto muzikines, kultūrines tradicijas, kunigaikščių Oginskių sietas ne tik su Lietuvos tautiniu atgimimu ir ilga valstybingumo istorija, bet ir su tradicijomis, jungiančiomis Lietuvą su kitų šalių kultūra, taip pat ir pagyvinti Plungės krašto ir kartu viso Žemaitijos regiono kultūrinį visuomenės gyvenimą, pristatyti kunigaikščių Oginskių laikais Plungės dvaro orkestro muzikos mokykloje mokslus ėjusio, dvaro orkestre fleita grojusio iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, supažindinti krašto visuomenę su naujausia šalies, Europos ir pasaulio profesionaliąja muzikine kultūra, iškiliausiais klasikinės muzikos atlikėjais, simfoniniais ir kameriniais orkestrais, suteikti festivalio erdvę jauniesiems talentams, sudaryti galimybę jiems atsirasti. Puoselėjant istorines tradicijas, organiškai neatsiejama gija į festivalio renginius įpinamos tarptautines festivalio parodas, su krašto istorija ir kultūra susijusių naujai išleistų knygų pristatymai, mokslinės konferencijos, žirgų konkūrai Tarptautinei Mykolo Oginskio festivalio taurei laimėti. Į festivalių programas įtraukiamos ir tokios priemonės kaip istorinės medžiagos kaupimas, knygų bei informacinių leidinių leidyba, edukaciniai užsiėmimai, kt.
Rengiantis pirmajam festivaliui Oginskių muzikai atlikti specialiai buvo sukurtas Oginskio festivalio orkestras, kuriame grojo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, Plungės Mykolo Oginskio meno ir Rietavo meno mokyklų styginių ir pučiamųjų instrumentų grupės. Koncertavo Minsko filharmonijos instrumentinio trio „Vytoki“ (Baltarusija), Klaipėdos muzikinio teatro, Lietuvos nacionalinio, Kauno simfoninio orkestrų, žymių Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos muzikos atlikėjų. Festivalio metu Plungėje, Rietave bei Plateliuose vyko ne tik koncertai, bet ir Oginskių kultūrinį paveldą pristatanti mokslinė konferencija, 2006-aisiais lietuvių kalba išleistos knygos „Halina Oginskytė arba Švedai Lenkijoje“, kurios autorė – buvusi Plungės dvaro (Plungės r.) šeimininkė grafienė Sofija Viktorija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė pristatymai, dailės bei fotografijų parodos. Festivalio organizatoriai nuo pat pradžių vylėsi ir viešai kalbėjo, jog tikisi, kad jų pastangos nenueis perniek, ir „galbūt pirmojo festivalio sėkmė nulems, kad ateityje šis festivalis išgarsės Europoje ir ypač tose šalyse, kuriose gyvas kunigaikščių Oginskių atminimas, o klasikinės muzikos melomanai atras kelius į Plungę ir Rietavą.“
Dalindamasi įspūdžiais iš pirmojo festivalio Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja D. Einikienė rašė, kad jo dienos buvo kupinos įkvepiančių pasirodymų bei muzikos: per trumpą laikotarpį – vos mėnesį – publika gėrėjosi muzikos legendų P. Čaikovskio, M. K. Čiurlionio, W. Lutosławskio, G. Holsto, W. A. Mozarto, J. S. Bacho, G. Verdi, D. Šostakovičiaus, M. K. Oginskio ir kitų kompozitorių muzika, kurią atliko iškilūs Lietuvos bei užsienio menininkai. Festivalio programos išskirtinumas buvo Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinis styginių orkestrų koncertas „Rudens akvarelė Čiurlioniui“. Kiekvienas šio festivalio renginys sulaukė didelio muzikos ir kultūrinio palikimo gerbėjų dėmesio. Tad… Organizatorių viltys ir lūkesčiai išsipildė su kaupu.
Rengiantis festivaliams neapsieita ir be diskusijų, kaip jį vadinti, kur jis turėtų vykti. Tąsyk buvo apsispręsta, kad festivalis vadinsis buvusio Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio (1849–1902), kuris yra pasaulyje plačiai pagarsėjusių polonezų autoriaus kompozitoriaus, valstybės veikėjo, diplomato, buvusio Rietavo dvaro savininko Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) anūkas, vardu.
Antrasis festivalis vyko 2007 m. rugpjūčio 4–rugsėjo 30 dienomis Plungėje, Žemaičių Kalvarijoje, Rietave, Telšiuose ir Šateikiuose. Į šio festivalio programą buvo įtraukti ir jo pirmąją dieną Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose atidarytos Žemaičių dailės muziejaus surengtos 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos renginiai. Paties muzikinio festivalio atidarymo pagrindinis renginys vyko rugpjūčio 25-ąją koncertams pritaikytoje Plungės dvaro Žirgyno salėje, o paskutinysis festivalio koncertas – rugsėjo 30 d. Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje. Festivalio metu buvo įtvirtintos pirmajame festivalyje pasiteisinusios patirtys – vyko ne tik klasikinės muzikos koncertai, bet ir mokslinės konferencijos, seminarai, naujai išleistų knygų, susijusių su Oginskių gyvenimu ir kūryba, pristatymai. Įvyko ir regioninis kamerinės muzikos festivalis „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“, koncertavo ir specialiai šiam festivaliui suburtas tarptautinis Mykolo Oginskio festivalio simfoninis orkestras. Festivalio sklaidos koncertai rugsėjo 3–8 dienomis buvo surengti Kretingos muziejuje, Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Alantos dvaro rūmuose ir Vilniaus paveikslų galerijoje. Šiame festivalyje buvo sulaukta ir Didžiojoje Britanijoje gyvenusio Mykolo Kleopo Oginskio proproprovaikaičio, Oginskių giminės muzikų kūrybinio palikimo puoselėtojo, populiarintojo, kompozitoriaus ir atlikėjo Iwo Załuskio.
Nuo 2009-ųjų metų svarbiausi festivalio renginiai, be kelių išimčių, vyksta Plungėje, didžioji jų dalis– kunigaikščių Oginskių dvaro sodyboje, didieji koncertai – koncertams pritaikytoje dvaro Žirgyno salėje. Visi festivalio renginiai yra nemokami. Muzikos gerbėjai čia visada laukia susitikimų ne tik su muzikantais, dainininkais, bet ir su koncertų vedėju Viktoru Gerulaičiu, kuris yra vienas iš didžiausių šių renginių fanų. 2020 m. festivalio informaciniame leidinyje jis rašė: „Mykolo Oginskio festivaliai iš karto tapo išskirtiniu kultūriniu reiškiniu Plungės krašto ir Lietuvos vakarų regiono gyvenime. Neilgai trukus jie įsitvirtino kaip vienas reikšmingiausių šio žanro renginių Lietuvoje ir aplink ją. Lygiai kaip šiandien muzikos meno galia verti vienas kito pasirodė, bent jau festivalio metu, M. Oginskio Rūmai ir jų… Žirgynas! Tai į jį, paverstą koncertine sale, suplūsta tūkstantsi klausytojų iš visos Lietuvos, iš Latvijos, Lenkijos. Į kiekvieną koncertą! Ir dar bemaž tiek lieka lauke – saulei šviečiant, lietui lyjant. Jie suplūsta pas Oginskius, į Plungę. Pagaliau, į tai, kas vadinama Žemaičių dailės muziejumi, kuris tuo laiku tampa gyviausiu Lietuvoje. […]“
Pasak festivalio meno vadovo, 1936 m. taip pat Plungės krašte gimusio jau minėto S. Domarko brolio prof. Juozo Domarko, „M. Oginskio festivalis Lietuvoje neturi atitikmens. Festivalis nesigalynėja su kitais. Jis turi savo tvirtą moto: „Nė žingsnio atgal, nė žingsnio popmuzikos link“. Juk mus įpareigoja šios vietos šeimininkas, menų mecenatas M. Oginskis. Jis puoselėjo klasikine muzika grindžiamą kultūrą. Tačiau tai tikrai dar ne visas festivalio išskirtinumas. Viena vertus, jame dominuoja simfoninė muzika. Pasirodo visi Lietuvos simfoniniai orkestrai nuo Nacionalinio iki B. Dvariono muzikos mokyklos mokinių. Orkestrai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos. Visi žymiausi Lietuvos kameriniai orkestrai ir svečiai iš Italijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos. Jiems diriguoja žymiausi Lietuvos dirigentai. Ir jau stulbinantis ir nelabai kur pasaulyje sutinkamas kone 200 stygininkų orkestras, sudarytas iš šauniųjų Žemaitijos muzikos bei meno mokyklų moksleivių […].
Ne kiekvienas pasaulio festivalis gali pasigirti tokiais didingais bei sudėtingais forma ir turiniu šedevrais, kaip Verdi, Mozarto, Brahms „Requiem“, Beethoveno III, V ir IX simfonijos, Orfo kantata „Carmina Burana“, Mahlerio simfonija-kantata „Daina apie žemę“. Nuo III festivalio tęsiasi dar viena unikali tradicija: pasaulio ir Lietuvos operų teatralizuoti pastatymai. Festivalyje nuolat išgirstame žymiusis, pasauliniu masto mūsų solistus […].“
Plungėje vykusių pirmųjų Mykolo Oginskių muzikos festivalių tradicijos buvo pratęstos vėlesniais metais ir tęsiamos iki šiol. Daugeliui buvo netikėta 2012 m. šio festivalio programoje pamačius ne tik užburiančius koncertus, bet ir Plungės Mykolo Oginskio dvaro žirgyno stadione rengiamas žirgų konkūro varžybas Tarptautinei Mykolo Oginskio festivalio taurei laimėti. Nuo tada šios varžybos kasmet įtraukiamos į festivalio programą. Tai vyksta neatsitiktinai – Plungės ir Rietavo kunigaikščiai Oginskiai buvo ne tik muzikinės kultūros puoselėtojai, mecenatai, bet ir rūpinosi Žemaitijos tautinio identiteto išsaugojimu – jie augino žirgus ir XIX a. atliko didžiulį darbą stengdamiesi išsaugoti ir populiarinti baigiančius išnykti žemaitukų veislės žirgus, rūpinosi jų genofondo išsaugojimu, rengdavo žirgų parodas, mokė vietos žmones juos auginti ir veisti.
Šiandien vienoje publikacijoje jau būtų gana sudėtinga išvardyti visus koncertus, kurie per tuos 18 metų vyko festivalių dienomis, kiek ir kokių orkestrų bei kitų muzikinių kolektyvų juose grojo, kokie dainininkai ir kiti atlikėjai čia klausytojus džiugino savo atliekamais kūriniais. Visą šią informaciją galime sužinoti oficialios Žemaičių dailės muziejaus interneto svetainės skyriuje „Tarptautinis Mykolo Oginskio muzikos festivalis“ adresu https://www.zdm.lt/tarptautinis-mykolo-oginskio-muzikos-festivalis/.
Festivalis turi ne tik daug gerbėjų, bet ir rėmėjų. Buvo metų, kai jam Kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos kultūros taryba neskirdavo net dalinio finansavimo, bet festivalis jo organizatorių bei rėmėjų dėka vis dėlto įvykdavo. Daugelį metų didžiausios paramos festivalio organizatoriai sulaukdavo iš valstybininko, politiko, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto (1990 m. kovo 11 d.) signataro, verslininko, Plungės garbės piliečio, buvusio ilgamečio Plungiškių draugijos prezidento dr. Bronislovo Lubio (1938–2011). Jis didžiavosi Plungėje vykstančiu šiuo išskirtiniu kultūros reiškiniu – muzikos festivaliu, kuris nuo pat jo organizavimo pradžios daro didžiulę įtaką Žemaitijos krašto gyventojų ir kitų į festivalį atvykstančių muzikos gerbėjų dvasiniam ir kultūriniam gyvenimui.
2016 m. Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas rašė: „Šiandien drąsiai galime sakyti, kad kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro erdvė, kurioje vykdomos Žemaičių dailės muziejaus veiklos, tapo didžiuliu meno traukos centru Žemaitijoje. […] Festivalis, vedamas maestro profesoriaus Juozo Domarko, tapo klasikinės muzikos konstanta, jau antrąjį dešimtmetį su įspūdingu ritualu bei ceremonija Žemaitijai atnešantis muzikinę palaimą ir džiaugsmą.“ 2017 m. jis, plėtodamas šias mintis informaciniame festivalio leidinyje, pažymėjo, kad „Festivalis, skaičiuojantis antrąjį dešimtmetį, suformavo naują, tvirtą muzikinį pamatą turintį reiškinį ir atskleidė, kad mokame iš senųjų muzikinių tradicijų pasiimti tai, ko reikia dabarties kartai. Festivalis tapo svarbia Lietuvos kultūros dalimi.
Festivalio sėkmės istorija slypi jį generuojančių meno profesionalų nuoširdaus darbo ir talento dėka. Akademinės muzikos forumas, paliekantis ryškų, kaskart besimainantį muzikinės kultūros istorijos puslapį, gyvuoja vedamas Mykolo Oginskio muzikos festivalio meno vadovo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Plungės garbės piliečio prof. Juozo Domarko, festivalio sumanytojo, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigento prof. Stasio Domarko, Plungiškių draugijos viceprezidentės, Plungės garbės pilietės Genovaitės Žiobakienės.
Festivalio programų kaleidoskopas žėruoja nuo pasaulinio lygio atlikėjų, dirigentų, kurių kūrybinį kelią ženklina gausybė prizų prestižiniuose muzikos koncertuose. Jų atliekami muzikiniai opusai – lyg magija, pritraukianti tūkstančius gerbėjų. […]“.
Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro sodyba jau neatsiejama nuo čia jau 30 metų veikiančio Žemaičių dailės muziejaus, jo nuo 1993-ųjų kas ketveri metai rengiamų Pasaulio žemaičių dailės parodų, nuo 2006 m. savo istoriją turtinančių Tarptautinių Mykolo Oginskio muzikos festivalių, nuolat savo išradinga veikla restauruotoje dvaro rūmų laikrodinėje veikiančios Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir joje vykstančių parodų, taip pat ir nuo šioje sodyboje vis dažniau organizuojamų Plungės kultūros centro renginių. Miesto žmonėms ir jų svečiams didelę atgaivą, vidinį pasitenkinimą teikia ir puikiai tvarkoma dvaro sodyba, Babrungo upelio išraizgytas šimtametis parkas, jame sumaniai įkomponuotos profesionalių menininkų sukurtos skulptūros, į miesto centrą, jo Laisvės alėją kviečiantys pasivaikščiojimų takai. Šiemet Plungėje itin jauku. Dėl to didžiausias pagyrimas visiems, kas šiame mieste, dvaro sodyboje rūpinasi gėlynais ir želdiniais. Jie ne tik džiugina, bet ir maloniai stebina savo puikiomis kompozicijomis, spalvų deriniais ir kiekiu. Tad plungiškiai tęsia ne tik kunigaikščių Oginskių muzikines, kultūrines, bet ir gėlininkystės tradicijas, kviesdami muzikos mylėtojus į muzikos festivalius, parodas, jiems kartu dovanoja ir rudenėjančio miesto grožio šventę, kurio grožio viršūnė, ko gero neapsiriksime pasakę, kad šiemet yra pasiekta puoselėjant gėlynus dvaro rūmų parteryje, prie fontano.
Nuo 2028-ųjų Plungėje vykusių Tarptautinių
Mykolo Oginskio muzikos festivalių datos:
2008 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 28 d.;
2009 m. rugpjūčio 29 d.–rugsėjo 26 d.;
2010 m. rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 25 d.;
2011 m. rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 24 d.;
2012 m. rugpjūčio 25 d.–rugsėjo 26 d.;
2013 m. rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 24 d.;
2014 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 27 d.;
2015 m. rugpjūčio 29 d.–rugsėjo 26 d.;
2016 m. rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 24 d.;
2017 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 30 d.;
2018 m. rugpjūčio 25 d.–rugsėjo 29 d.;
2019 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 29 d.;
2020 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 26 d.;
2021 m. rugpjūčio 28 d.–rugsėjo 25 d.;
2022 m. rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 24 d.;
2023 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 24 d.
Parengė Gintautė Žemaitytė
Parengė Gintautė Žemaitytė
Danutės Mukienės nuotraukoje – Plungės dvaro parko parterio ir kultūrinei veiklai pritaikyto Žirgyno pastato, kuriame vyksta svarbiausi Tarptautinio Mykolo Oginskio muzikos festivalio koncertai, pastatas
