Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad 2026 m. balandžio 20 d., eidama devyniasdešimt septintuosius metus, 2026 m. balandžio 20 d. mirė viena iškiliausių savo kartos ir mūsų šalies kūrėjų – poetė, vertėja Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė.
Aldona Puišytė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurbarko rajono Jurgeliškių kaime. Iki 1952 m. mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje. Prieš pat abitūros egzaminus (išbuožinus tėvą) jai teko bėgti iš tėviškės dėl grėsusių represijų. Abitūros egzaminus išlaikė eksternu Kauno VII vidurinėje mokykloje. Gavo brandos atestatą, bet studijuoti Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatūros neturėjo teisės, nes stojant į aukštąją mokyklą reikalaudavo socialinės kilmės pažymėjimo. 1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą, įgijo farmacininkės specialybę. 1955–1969 m. dirbo Kauno vaistinėse, vėliau – Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, Kauno menininkų namuose. 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
Aldona Puišytė parašė ir išleido daugiau kaip trisdešimt eilėraščių ir poemų rinkinių, poezijos knygų vaikams, pjesių lėlių teatrams, memuarų, eseistikos rinkinių. Kritikai ir skaitytojai pažymi, kad jos lyrika ypatinga, išsiskirianti – vidinės harmonijos paieška, senosios lietuvių ir baltų mitologijos motyvais, maldos ir meditacijos aidais.
Pagal Aldonos Puišytės tekstus kompozitoriai Konradas Kaveckas, Vytautas Jurgutis yra sukūrę muzikos kūrinių, Vytautas Miškinis ir kai kurie autoriai – kūrinių vaikų chorams.
1990 m. pirmajame jau nuo sovietinės organizacijos atsiskyrusios nepriklausomos Lietuvos rašytojų sąjungos visuotiniame susirinkime Aldonos Puišytės poezijos rinktinė „Neužmirštuolių skliautas“ buvo nominuota Lietuvos Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Dar kartą šiai premijai poetė buvo nominuota 2019 m. (už kūrybos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą“ (2005 m. ) ir poezijos knygą „Vienintele neišsakoma būtie“ (2019 m.), taip pat 2025 m. už ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Svarus ir reikšmingas Aldonos Puišytės įnašas į vertimų lauką. Ji meistriškai išvertė garsiuosius vokiečių poetus Friedrichą Hölderliną, Novalį, o 2024 m. – ir visą pluoštą vienos žymiausių Ukrainos poečių Linos Kostenko eilėraščių. Už 2024 m. išleistą vokiečių klasikinės poezijos atstovų F. Hölderlino, Novalio, Rainerio Marijos Rilkės vertimų knygą „Styga ir vėjas“ ji pelnė 2025 m. Poezijos pavasario prizą už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
Aldona Puišytė yra parengusi spaudai ir memuaristikos, pokalbių, eseistikos, straipsnių knygų. Ryški jos pagarba ir meilė pažinotiems kūrėjams – Antanui Miškiniui, Marcelijui Martinaičiui, Rūtai Staliliūnaitei, Juozui Grušui, Bernardui Brazdžioniui.
Viena ryškiausių pastarųjų metų jos knygų – „Žodžio šviesa didžiojoj kryžkelėj“ (2024 m.), kurioje yra išspausdinti visi Bernardo Brazdžionio laiškai, rašyti Aldonai Puišytei nuo 1978 m. iki poeto mirties.
2025 m. Aldonai Puišytei įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija. Jos kūryba yra pelniusi ir prestižines Poezijos pavasario, Jono Aisčio, Salomėjos Nėries premijas. Poetė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto Santakos garbės ženklu.
Aldona Puišytė sovietmečiu drąsiai ir aktyviai bendradarbiavo rezistencinio pogrindžio spaudoje, pasirašinėdavo Elenos Aušraitės slapyvardžiu. Jai suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) teisinis statusas.
Atsisveikinti su a. a. Aldona Puišyte bus galima 2026 m. balandžio 21 d., antradienį, nuo 16 iki 21 val., ir trečiadienį, balandžio 22 d., nuo 9 iki 12.30 val., Vilniuje, Paco g. 4, Laidojimo namuose. Šv. Mišios už mirusiąją vyks balandžio 21 d. 18 val. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Urna išnešama trečiadienį, balandžio 22 d., 12.40 valandą.
Poetė bus palaidota Kauno Karmėlavos kapinėse.
Parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos informaciją.
Zenono Baltrušio nuotraukoje – Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė. Nuotrauka iš „Virtualios Kauno rašytojų buveinės“ (prieiga internete: https://inx.lv/JjKBT)