Žemaičių seniūnija ir Žemaičių seniūnai

Žemaičių seniūnija įsteigta 1409 m. vasarą (žemaičių antikryžiuotiško sukilimo metu) arba, pasak dalies istorikų, 1411 m., t. y. netrukus po to, kai Lietuva ir Lenkija Žalgirio mūšyje nugalėjo kryžiuočius bei 1411 m. vasarį sudaryta Torūnės taika grąžino Žemaitiją...

El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022 m. Nr. 1

Nekompresuotas el. žurnalo „Žemaičių žemė“ (2022 m. Nr. 1) vidinių puslapių kartu su viršeliais variantas; atsisiųsti > Žurnalas parengtas sklaidai ir paskelbtas 2022 m. sausio mėnesį. Leidėjas – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.

Palangos miesto istorinė dalis

Palangos miesto istorinė dalis, datuojama XIII a.–XX a. I p. Ji dėl vertingųjų istorinių, kraštovaizdžio, architektūrinių, urbanistinių savybių 1993 m. birželio 4 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 12613). Šios teritorijos plotas – 1 233...

Palangos šeimininkai

Šiandien daug kam žinoma, kad nuo 1824 m. iki Antrojo pasaulinio karo Palangą valdė grafų Tiškevičių giminė. Na o kas buvo jos šeimininkai anksčiau: vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Ksaveras Nesiolovskis?... Jie valdė prieš Tiškevičius. O kas dar anksčiau? Kas buvo...

Palangos vardo kilmė

Palangos miesto pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. XIX a. istorikas Teodoras Narbutas (1784–1864) manė, kad žodis Palanga reiškia „prie uosto“. Kitas istorikas Mykolas Balinskis (1794–1864) teigė, vietovardis Palanga gali būti kilęs nuo žodžio „langas“. Plačiai...

Žymantės Jonuškaitės dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“

Vienas žymiausių Žymantės Jonuškaitės (1936–2001) kūrinių – dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“. Ji eksponuojama Palangos skulptūrų parke, kuris įrengtas kurorto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos (adresas: Vytauto g. 39A). Ši 1968 m.  sukurta skulptūra...

Palangos skulptūrų parkas

Palangos skulptūrų parkas įrengtas kurorto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos (adresas: Vytauto g. 39A, Palanga), vakarinėje Vytauto gatvės pusėje, apie 100 metrų į pietus nuo Palangos vasaros estrados. Šioje teritorijoje XIX a. pab. stovėjo pirmajam...

Architektas Karlas Eduardas Strandmannas (1867–1946)

Karlas Eduardas Strandmannas (suom. Karl Eduard Strandmannn, latv. Kārlis Eduards Štrandmanis, 1867–1946) – iškilus suomių architektas, kuris ryškiausią pėdsaką paliko suprojektavęs kelias dešimtis istorizmo stiliaus bažnyčių, XIX a. II p. – XX a. pastatytų Lietuvoje...

Dainininko Stasio Povilaičio autografas

Daugelį metų Palangoje gyvenusio dainininko, dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio (1947–2015) autografas puošia Palangos koncertų salę (adresas: Vytauto g. 43). Jis – ant pastato fasado, virš įėjimo į salę.  sieną. Kompozicijos „Autografas“ idėjos autoriai –...

Pasaka „Eglė žalčių karalienė“

Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ turi daug variantų ir keletą pavadinimų. Du iš jų siūlome skaitytojams.     Apė (apie) Eglę ir Žilviną Mat kad kitąsyk, gilioje senovėje, buvo diedukas ir bobutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu...

Palangos muzikinis fontanas

Palangos muzikinis, šokantis fontanas pradėjo veikti 2016 m. birželio 20 dieną kurorto centre esančioje  Nepriklausomybės aikštėje, prie Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtos. Fontano vizijos kūrėjas ir techninio projekto autorius – Mantvydas Šakalys. Beje, sovietmečiu...

Palangos miesto savivaldybės medinė kapinių koplyčia

Palangos miesto savivaldybės kapinių Šv. Marijos Magdalenos koplyčia stovi Palangos parapinių kapinių senojoje dalyje, teritorijoje, kuri yra tarp  Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento  Jai suteiktas architektūros paminklo statusą.  Ji  pastatyta 1815 m. už parapijiečių...

Kas vyko Palangoje 1899 m. rugpjūčio 20 dieną?

2013 m. pabaigoje Kauno VšĮ „Leidėjų idėjų centras“ išleistoje knygoje „Kraštiečiai. Palanga. Rinktinės biografijos“ įvade trumpai pateikiama svarbiausia informacija apie Palangos miesto savivaldybę, jos tarybos deputatų, kurie šias pareigas ėjo 1990–2013 metais,...

Palangos koncertų salė

Palangos koncertų salė – pačiame kurorto centre, J. Basanavičiaus gatvės pietrytinėje pusėje, prie pat Kurhauzo (adresas:  Vytauto g. 43). Tai yra rekonstruota, atnaujinta kelis dešimtmečius kurorte  veikusi Vasaros koncertų salė. Dabar čia vyksta daugiausiai žiūrovų...

Istorinė Mėguvos žemė

Lankydamiesi Palangoje Mėguvos vardą girdime dažnai. Juo pavadintas apie 7 km nuo Palangos nutolęs viešbutis, vila Šventojoje, taip vadinamas ir Lietuvos atgimimo metais savo veiklą įsiūbavęs kurorto folkloro ansamblis bei Palangos krašto etnoklubas. Na o jei...

Palangos botaniko (Birutės) parko mažasis parteris

Palangos botanikos parke į pietryčius nuo rūmų – mažasis parteris. Koks jis buvo grafų Tiškevičių laikais, daug žinių nėra išlikę. Dažniausiai literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, kad anksčiau šio parterio vietoje buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Be abejo, jis buvo...

Palangos miesto botanikos (Birutės) parko ūkinė dalis

Parko ūkinė dalis yra netoli senojo kelio Palanga–Klaipėda, kiek į rytus nuo mažojo parterio. Ūkinė dalis 1979 m. buvo suformuota pagal architekto G. Likšos projektą. Paskutiniais metais ji buvo pertvarkyta, čia įrengta naujų aplinką puošiančių gėlynų, teritorija...

Grafaitė Marija Tiškevičiūtė (1871–1943)

Marija Tiškevičiūtė (1871–1943) – aktyvi visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė, labdarė, pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja Lietuvoje, knygnešių rėmėja, tremtinė. Ji buvo kilusi iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrajai Biržų-Kretingos šakai...

Kelmės mažojo teatro svetainė internete

Iki šiol nujausia informacija apie Kelmės mažojo teatro spektaklius, gastroles, kitus šio kolektyvo  šiokadienius būdavo skelbiama Facebook portalo Kelmės mažojo teatro paskyroje >  Šį mėnesį teatras savo gerbėjus, visus, kas domisi jo veikla. Kviečia lankytis ir...

Palangos teatras XIX a. pab.–XX a. pr.

Nuo 1993 m. Palangą garsina Palangos Grubusis teatras (kolektyvo įkūrėjas, vadovas ir režisierius – Virginijus Milinis). Iki to laiko nuo Antrojo pasaulinio karo nuolat veikiančio teatro ir jo tradicijų šiame kurorte nebuvo. Tarpukario laikotarpiu Palangoje gana...

Bronės Mingilaitės-Uogintienės ir Broniaus Uoginto namas Palangoje

1992 m. gruodžio 10 d. į Kultūros vertybių registrą dėl vertingųjų architektūrinių, istorinių ir memorialinių savybių įtrauktas Palangoje 1964 m. pastatytas regioninės reikšmės, gyvenamosios paskirties medinis dailininkų Bronės Mingilaitės-Uogintienės ir Broniaus...

Palangos grafai Tiškevičiai (trumpai)

Tiškevičiai – gar­si Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ru­siš­kų že­mių ba­jo­rų. Jų gi­mi­nės šū­kis – De­li­gas qu­em di­li­gas! (Iš­si­rink, ką my­li!) herbas – Leliva (Leliwa). Pirmieji Tiškevičiai buvo...

Grafai Tiškevičiai Palangoje (išsamiai)

Tiškevičiai – gar­si Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ru­siš­kų že­mių ba­jo­rų. Jų gi­mi­nės šū­kis – De­li­gas qu­em di­li­gas! (Iš­si­rink, ką my­li!) herbas – Leliva (Leliwa). Tiškevičių giminės ištakos –...

Palangos šiltosios maudyklės: įgyvendinti ir nerealizuoti projektai

XIX a. antrame dešimtmetyje Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos gyventojai vis dažniau ėmė domėtis Palanga kaip jūrinio klimato balneologine vasarviete, sveikatos stiprinimui skirta vieta. Tuo laikotarpiu Europoje jau gana plačiai kalbėta apie telasoterapiją, kuri nuo...

Kompozitoriaus Jono Bendoriaus (1889–1954) namas Palangoje

Vienas iš Palangos pastatų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, stovi Birutės alėjoje ir yra pažymėtas 7 numeriu. Šio 1993 m. vasario 5 d. į minėtą registrą dėl savo architektūrinių ir memorialinių savybių įtraukto objekto unikalus kodas – 10777, o numeris Lietuvos...

Skoudėškē pėnkta karta kvėit rašītė žemaitėška dėktanta

Sausė mienesė vėdorie Skouda rajuona savėvaldībės Ruomoalda Granauskė bėbliuoteka ėšplatėna pranešėma, kad šiū metu vaserė 8 d. 18 adīna vīks žemaitėšks dėktants (anuo dalīvē tories rašītė laikīdamies kalbininka Pabriežas Jūzapa parėngtū žemaitėškas rašības patarėmu)....

Legenda apie Jūratę ir Kastytį

Pirmasis padavimą apie Jūratę ir Kastytį, gintaro atsiradimą užrašė, 1842 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Vspomnienia Žmudzi“ išspausdino žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, daug užrašytų žinių palikęs apie  žemaičių krašto žmonių...

Palangos Lurdo grota

Grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933), skatinamas giliai religingos savo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės (1870–1951), Birutės kalno papėdės šiaurinėje pusėje Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdžiu 1899–1900 m. įrengė grotą. XIX a.–XX a. pr. tokios grotos Europos...

Dekoratyvinė skulptūra „Jūratė ir Kastytis“

Pati žinomiausia Palangos fontano skulptūra – „Jūratė ir Kastytis“. Ją 1959 m. sukūrė  skulptorė Nijolė Gaigalaitė (1928–2009) ir architektas Alfredas Paulauskas (1928–2013). 1961 m. skulptūra pastatyta Palangos Basanavičiaus gatvės pabaigoje, pereinančioje į Jūratės...

Palangos gintaro muziejus

Palangos gintaro muziejus veikia Birutės  miško teritorijoje XIX a. pabaigoje grafų Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu pastatytuose  jų šeimos reprezentaciniuose mūriniuose rūmuose. Sovietmečiu pastatą pritaikius muziejiniai...

Šventosios švyturys

Šventosios švyturys – Šventosios gyvenvietės centre, apie 780 m nuo jūros. Jis pastatytas 1957 metais. 1964 m. švyturyje įrengtas garso signalas, o 2000-aisiais metais šis navigacinis ženklas  rekonstruotas, jame įrengta moderni estų pagaminta įranga, sustiprintos...

Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas

Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas – pietvakarinėje kurorto dalyje. Jo adresas – Vytauto g. 15. Lietuvos pajūryje garsiausias ir labiausiai lankomas objektas – peizažinis Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas.  Jis grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių...

Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė

Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė – šiaurės rytinėje miesto dalyje (adresas Sodų g. 52, Palanga). Ji čia pastatyta 2001–2002 m. pagal Penzoje (Rusija) gyvenusio architekto Vladimiro Borunovo projektą. Cerkvė pašventinta 2002 m. birželio 16 dieną....

Huberto Luis-Noelio skulptūra „Rebeka“ Palangoje

Marmurinė, prancūzų skulptoriaus Huberto Luis-Noelio (Hubert Louis-Noël, 1839–1925) skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) buvo Jurgio Pliaterio (1780–1825) dukterų dovana jo auksinių vestuvių proga. Apie 1913-uosius metus ji buvo pastatyta Vilkėno parke (Šilutės r., 2...

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia – yra pačiame Šventosios gyvenvietės centre, netoli prieplaukos. Adresas: Jūros g. 7. Tai vienas aukščiausių statinių ne tik čia, bet ir visame Palangos mieste: bažnyčios bokšto aukštis – 62 metrai. Šios...

Būtingės senovės gyvenvietė II

Būtingės senovės gyvenvietė II yra buvusio Būtingės kaimo (dabar Palangos miesto dalis) teritorijoje.  Ji užima 33 506.00 kv. metrų. Buvusi gyvenvietė datuojama viduriniuoju ir vėlyvuoju neolito amžiumi. Jos vietoje yra nežymi laukų pakiluma. Vidurinėje ir šiaurinėje...

Būtingės senovės gyvenvietė

Būtingės senovės gyvenvietės vieta yra nuožulniame per buvusį Būtingės kaimą (dabar Palangos miesto dalis) tekančio Šventosios upės slėnio šlaite, kuris leidžiasi pietų  kryptimi į užpelkėjusį slėnį (sklypo adresas: Krantinės g. 20).  Teritorija apaugusi žole ir...

Žemaičių alka Šventojoje

Žemaičių alka yra įrengta Šventosios paplūdimio kopose, Jonpaparčio gatvės pabaigoje, prie Kuršių tako, netoli sveikatos centro „Energetikas“. Ji čia atsirado 1998 m., būreliui bendraminčių sumanius šioje vietoje atkartoti ant Palangos Birutės kalno surastą spėjamą...

Palangos Tremties ir rezistencijos muziejus

Palangoje Tremties ir rezistencijos muziejus veikia Basanavičiaus gatvėje stovinčioje vienoje iš seniausių ir mažiausių kurorto medinių vilų – „Vaidilutėje“. Jos numeris 21. Apsilankymo laiką iš anksto reikia suderinti tel: + 370 460 53784 , +370 699 95563. Muziejuje,...

Kunigiškių senkapis

Kunigiškių senkapis yra Palangos miesto šiaurės rytinėje dalyje, plento Palanga–Liepoja rytų pusėje, už Kunigiškių gatvės į kairę, tarp smėlio ir žvyro karjerų – buvusio Kunigiškių kaimo teritorijoje. Senkapis  užima 2 170.00 kv. m plotą. Dabar tai mišku apsupta ir...

Dekoratyvinė skulptūra „Žuvėdra“

Dekoratyvinė skulptūra „Žuvėdra“  – Vytauto gatvėje. Ji pastatyta1980 metais. Autorius – skulptorius Aloyzas Janušauskas (g. 1943 m.).  Ši ant rutulio stovinčio paukščio skulptūra nulieta iš bronzos Ji – ant stačiakampio postamento su kvadrato formos plane šlifuoto...

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus (trumpai)

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus veikia Palangos Vytauto gatvėje, visai šalia Palangos botaniko (Birutės) parko (adresas: Vytauto g. 23A). Šiame name 1933–1944 m. yra gyvenęs XX a. I p. ne tik Lietuvoje, bet ir...

Buršteino vila

Buršteino vila taip pat, kaip ir kitos greta jos stovinčios vilos yra Palangos istorinėje dalyje. Adresas: Birutės al. 37. Šis pastatas iškilo praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo pirmųjų vilų atsiradimo kurorte, t. y. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Jį...

Palangos mūrinė vila „Jūrapilis“ („Komoda“)

Šiek tiek į rytus nuo Meilės alėjos nutolusi stačiakampio plano, dviejų aukštų su pusaukščiu mūrinė, terasą ant stogo turinti vila „Jūrapilis“ (pastato numeris 5). Vietinių palangiškių dėl savo formos dažnai vadinama „Komoda“. Jos dydis 18x12 m. Tai viena iš dviejų...

Sompsono gatvės medinis paveldas: Medžiotojų namas

Medžiotojų namas – kurorto J. Simpsono gatvėje (numeris 19). Jis iškilo XIX–XX a. sankirtoje. Projekto autorius – pirmasis Palangos miesto architektas Vadimas Lvovas, kuris šiam kurortui suprojektavo keliolika modernistinės architektūros pastatų. Iš pradžių vila...

Medinis kultūros paveldas: Šiltųjų maudyklių pastatas Palangoje

Pirmąsias stacionarias šiltąsias maudykles XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje grafams Tiškevičiams priklausiusiame sklype įrengė Palangos valdos šeimininkas Feliksas Tiškevičius. Maudyklės veikė mediniame, šveicariškų vilų pavyzdžiu pastatytame Kęstučio gatvės name,...

Medinis kultūros paveldas: Kęstučio gatvės vila (namo Nr. 19)

Kęstučio gatvės medinė, geltonai dažyta, vieno aukšto su mansarda, XX a. pr. pastatyta, 19 numeriu pažymėta vila žinoma daugeliui palangiškių. Sovietmečiu ji buvo pritaikyta kurorto Civilinės metrikacijos skyriui. Vila į Kultūros vertybių registrą dėl vertingų...

Senieji Vytauto gatvės mediniai pastatai:  vila „Baltasis angelas“

„Baltasis angelas“ – viena unikaliausių ir seniausių vilų, iki mūsų dienų išlikusių Vytauto gatvėje (namo numeris 78). Apie 1870-uosius metus šią iš pradžių vasaros poilsiui skirtą vilą pastatė Palangos valdos šeimininkai grafai Juozapas ir Sofija Tiškevičiai. Vėliau...

Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: Basanavičiaus g. 35

Šis J. Basanavičiaus gatvėje esantis šveicariškų vilų stiliaus bruožų turintis pastatas (namo numeris 35) iškilo XX a. 4 dešimtmetyje. Iš kitų panašių vilų architektūriniu požiūriu ją išskiria šveicariškam stiliui priskiriamas stilizuotas šoninio fasado mansardinio...

Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: „Gintaras“

Dviejų aukštų su mansarda medinė vila „Gintaras“ – prie pagrindinės kurorto arterijos – J. Basanavičiaus gatvėje (namo numeris 37). Ji pastatyta XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje 14,68 arų sklype, kurį, tikėtina, kad 1934 m. advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis nusipirko...

Senosios Palangos medinės vilos: „Vaidilutė“

Vila „Vaidilutė“ – J. Basanavičiaus gatvėje (namo numeris 21). Beje, tokį pat pavadinimą turi ir Palangoje prie Birutės kalno ir Meilės alėjos pastatyta kavinė. Ši vila iškilo buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus dvaro buvusio tarnų gyvenamojo namo sklype. Jį po...

Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: „Vilija“

Valstybės saugomam, 1997 m. lapkričio 12 d. dėl vertingųjų architektūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktam vilų kompleksui (unikalus kodas 22883) priklauso dvi vilos – „Vilija“ ir „Pajauta“ (jų adresai: Basanavičiaus g. 20 ir 22). Abi...

Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: „Pajauta“

Basanavičiaus gatvėje esančiam  1997 m. lapkričio 12 d. dėl vertingųjų architektūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktam vilų kompleksui (unikalus kodas 22883) priklauso vilos – „Vilija“ ir „Pajauta“. Vila „Pajauta“ prie J. Basanavičiaus...

Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos:  „Aldona“

Prie centrinės kurorto arterijos (J. Basanavičiaus gatvės) stovi atstatyta viena gražiausių Palangos vilų – „Aldona“ (namo numeris 24A). Ji iškilo iki 1897 metų grafų Tiškevičių užsakymu. Iš pradžių buvo vadinama „Olga“. „Aldona“, kaip ir „Gražina“ (ji yra įamžinta...

Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: „Jūros akis“

Ši unikalios, sudėtingos architektūros, viena gražiausių ir daug dekoro elementų turinti neseniai restauruota vila yra prie J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžos (adresas J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32). Ji pastatyta XIX ir XX a. sankirtoje...

Birutės alėjos senosios medinės vilos: „Pelėda“

Vila „Pelėda“ – ne vienintelė vasaros poilsiui pritaikyta vila, kurorte iškilusi Antrojo pasaulinio karo metais. Ji stovi Birutės alėjoje (namo numeris 51). Tai minėtu laikotarpiu Palangoje statytų medinės modernistinės architektūros, kuriai būdinga mažiau dekoratyvių...

Senosios medinės Birutės alėjos vilos: „Mahorta“

Medinė, dviejų aukštų, kompaktiško plano, asimetrinės kompozicijos, koridorinės sistemos, vila „Mahorta“ stovi Birutės alėjoje (namo numeris 35).  Jos fasade išsiskiria aštuoniakampis bokštelis, kiaurapjūviu dekoruota veranda. Vila pastatyta 1899–1900 m. ir iki šiol...

Senosios medinės Birutės alėjos vilos: „Romeo“ ir „Džiuljeta“

Šios tarsi dvynės viena į kitą panašios ir šalia viena kitos stovinčios medinės dviaukštės vilos yra Birutės gatvėje. Jos pažymėtos 34 ir 36 numeriais. Šie pastatai kurorte iškilo apie 1890–1905 metus pagal grafienės Sofijos Tiškevičienės užsakymą, pastačius buvo...

XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos vilų architektūros savitumas

Daugeliui ano metų medinių Palangos vilų buvo būdingi tarpusavyje susipynę įvairių stilių – „šveicariškojo“, lenkiškojo Zakopanės, baltiškojo ir rusiškojo – bruožai. Šių pastatų architektūroje buvo nemažai ir žemaičių bei pajūrio krašto tradicinės medinės...

Pirmosios Palangos vilos

XIX a. pab. Palangos populiarumas augo, čia atvykstančių vasarotojų daugėjo. 1894 m. Palangoje poilsiavo 685 žmonės, 1895 m. – 720, 1896 m. – 789. XIX a. pab. Palangos grafai Tiškevičiai jau rinkdavo mokesčius iš poilsiautojų, kurie naudodavosi kurorto teikiamomis...

Grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaras Palangoje ir pirmasis kurhauzas

Apie 1862 m. grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) iš grafo Nikolajaus Zubovo (1801–1871) išsinuomojo Kretingos dvarą, kurį 1875 m. nusipirko ir čia pradėjo kurti nuolatinę savo šeimos rezidenciją. Įsikūrę Kretingoje, grafai J. ir S. Tiškevičiai nutarė stipriau...

Senosios Palangos vilos, pensionai

Kalbant apie XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos medinę architektūrą pirmiausiai žvilgsnis nukrypsta į išlikusias senąsias Palangos vilas ir gyvenamuosius namus. Dalį jų iki mūsų dienų išlikusiose nuotraukose įamžino pirmieji šio kurorto fotografai Paulina Mongirdaitė...

Palangos kurhauzas – kurorto svečių namai

Kurhauzas (vokiškai – svečių namai kurorte) daugelyje vietų dar vadinamas poilsio namais. Jie Europoje buvo pradėti statyti XVIII a. pabaigoje. XIX a. pradžioje kiekvieno kurorto garbės reikalas ir prievolė buvo turėti kurhauzą. Šie pastatai skyrėsi savo dydžiu,...

Jono Basanavičiaus paminklas Palangoje

Palangoje, prie Vytauto ir Jono Basanavičiaus sankirtos ir tilto per Rąžės upelį – skulptūrinis Lietuvos patriarcho, 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) biustas. Jis išlietas iš bronzos pagal...

Vila „Anapilis“

Retas kuris, prieš rengdamasis pirmą kartą aplankyti Palangos kurorto muziejų, žino, kad jis veikia buvusios Palangos grafienės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1837–1919), lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz) viloje, kuri anksčiau Sofijos vila ir vadinta. Apie...

Dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė“

Palangoje, Vytauto gatvės pastato, pažymėto 72 numeriu, kieme, netoli Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos, nuo 1980 m. stovi dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė“. Ją 1979 m. sukūrė šiame kurorte gyvenusi skulptorė Vanda Albina Vertulienė...

„Baltoji“ vila  Palangoje

 „Baltoji“  vila yra pietvakarinėje kurorto dalyje, prie Dariaus ir Girėno gatvės bei  Meilės alėjos kryžkelės, Palangos botanikos parko šiaurės vakarinio kampo, visai šalia kopagūbrio. Birutės alėjoje jis pažymėtas 33 numeriu. Į Kultūros vertybių registrą šis...

Svyruojantis, kabantis tiltas (Beždžionių tiltas) Šventojoje

Šventojoje vienas iš lankomiausių objektų – 1973 m. pastatytas svyruojantis, kabantis tiltas, esantis gyvenvietės šiaurės vakarinėje dalyje ir jungiantsi du Šventosios upės krantus. Tiek vietinių gyventojų, tiek ir atvykstančių svečių jis dažniausiai vadinamas...

Antano Mončio namas-muziejus

Palangoje, prie Kęstučio ir S. Daukanto gatvių sankirtos, mėlynai dažytame mediniame name, veikia ilgą laiką Prancūzijoje gyvenusio, kūrusio, ten ir mirusio skulptoriaus modernisto Antano Mončio namai-muziejus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, karo audrų svečioje...

Anaičių kapinynas

Anaičių kaimas priklauso Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui.  Iki 1999 m. sausio 1 d. jis priklausė Klaipėdos rajonui, vėliau prijungtas prie Klaipėdos miesto. Tai viena šiauriausių kurorto gyvenviečių.  Jame yra valstybės saugomos senosios etnografinės kapinės,...

Anaičių kaimas ir jo senosios etnografinės kapinės

Anaičių kaimąs – viena piečiausių   Palangos kurorto gyvenviečių. Jis yra netoli kelio Klaipėda–Palanga, 5 km į pietus nuo Palangos. Šis Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui priklausantis Anaičių kaimas žinomuose rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti XVI a....

Skulptūra „Tau, Birute“ ir padavimas apie Birutę

Palangos Birutės kalno rytinėje papėdėje simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžinojo poilsio vietoje , 1965 m. pastatyta skulptūra „Tau, Birute“. Ją sukūrė žymi skulptorė, Kauno meno mokyklos auklėtinė Konstancija Petrikaitė-Tulienė (1906–1999). Skulptūrai stovi ant...

Palangos tilto į jūrą istorija

Palanga XIX a. pabaigoje, nors ir priklausydama Kuršui, buvo svarbus Lietuvos pajūrio krašto švietimo ir administracinis centras, čia buvo tvarkomi didelės Žemaitijos dalies gyventojų įvairūs ūkiniai, švietimo reikalai. Mieste stovėjo medinė katalikų bažnyčia, buvo...

Palangos skulptūra-fontanas „Vanduo“

Pačiame kurorto centre, prie Kurhauzo (Jono Basanavičiaus g. 1), –  metalo skulptūra-fontanas „Vanduo“ (autorius –  klaipėdietis menininkas Vytautas Balsys). Ji vaizduoja iš gelmių išnyrančias keturias gėlavandenes žuvis. Vandens reikšmę gyvybei nusako  skulptūroje...

Palangos Naglio kalnas

Šiaurės vakarinėje kurorto dalyje, netoli tos vietos, kur anksčiau buvo Senosios Palangos kaimas, esantis Naglio kalnas, Ši pajūrio kalva yra apie 200 m nuo jūros kranto, į rytus nuo pėsčiųjų tako ir apie 600 m į šiaurę nuo Žvejų ir Naglio gatvių sankryžos, Palangos...

Palangos Birutės kalnas, koplyčia, Birutės kultas

Palangos Birutės kalnas... Nedaug šiandien rasime lietuvių, kurie nebūtų girdėję padavimo apie Palangos apylinkėse gyvenusio bajoro Vydimanto (Vidimanto / Vidmanto) gražiąją ir kilniąją vaidilutę Birutę. Mus pasiekusiuose padavimuose sakoma, kad ji buvusi pasižadėjusi...

Palangos dvaro sodybos  / Palangos Birutės kalno koplyčia

Palangos dvaro sodybos teritorijoje esanti istorizmo „plytų stiliaus“ Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 metais.  Koplyčios projekto autorius – Klaipėdoje gyvenęs prūsų architektas Karlas Majeris, o jos statyba rūpinosi Konstantinas Steponavičius. 1976 m. koplyčia...

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (išsamiai)

Pradedant rašyti apie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią norisi pasakyti daugiau, negu apie ją yra paskelbta iki šiol. 2007 m., minint šios bažnyčios pastatymo 100-ąsias metines, teko organizuoti šiai sukakčiai skirtą Palangoje vykusią konferenciją,...

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vitražai

Didingoje, grakščių formų neogotikinėje 1897–1907 m. pastatytoje Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje dėmesį patraukia ne tik altoriai, šventųjų paveikslai, vargonai, talentingų meistrų padaryta sakykla, klausyklos, kiti medžio dirbiniai, bet ir...

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (trumpai)

Kurorto centre, prie Vytauto gatvės – neogotikinė, vienabokštė, raudonų plytų, bazilikinio tūrio, kryžminio plano Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – pagrindinė architektūrinė dominantė kurorte. Jos adresas: Vytauto g. 51. Aukštis – 59,95 m. Nuo...

Žemaičių kalnų giesmės ir maldos

Žemaičių kalnų giesmes ir maldas (giesmes „Surištas virvėm Jėzus“, „Jėzus meldžiasi alyvų sode“, „Prie Kedrono upelio“,  4 baigiamąsias giesmes („Karalienė maloninga“ , Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“, „Mieliausias Jėzau, dėl manęs sužeistas“),  maldas „Tėve...

Iva Simonaitytė: Autobiografija (1938 m.)

1938 m. Kauno „Sakalo“ spaustuvėje išleistoje žemaičių poezijos ir prozos antologijoje „Žemaičiai“ buvo išspausdinta Ievos Simonaitytės neseniai pradėto rašyti romano „Vilius Karalius“ fragmentas – „Grėtė“ ir jos knygos sudarytojui Stasiui Anglickiui atsiųsta...

Ieva Simonaitytė ir „Žemaičiai“

1998 m. Žemaičių kultūros draugijos informacinis centras (nuo 2004 m. – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras) Šiauliuose kartu su vietos Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“  surengė mokslinę konferenciją, skirtą Žemaičių rašytojų sambūrio 1938 m. Kauno „Sakalo“...

Atviri, iškalbingi ir dėmesį prikaustantys „Palangos langai“

Prieš trejetą metų (2018-aisiais) nudžiugino Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 500 egz. tiražu išleistas pirmasis šios įstaigos spaudai parengtas etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris. Jo pratarmėje leidėjai rašė: „Kviesdami pažinčiai,...

Alsėdžiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2022

2022 m. Europos kultūros sostinė yra Kaunas, Lietuvos kultūros sostinė – Alytus, na o tarp devynių gyvenviečių, šiemet turinčių teisę vadintis Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis, trys yra Žemaitijoje. Tai Nemakščiai (Raseinių r.), Bijotai (Šilalės r.), Alsėdžiai...

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – nauja paroda

Šiais metais Tauragės krašto muziejuje „Santaka“  pirmąją naujai parengtą parodą („1991 Sausis“) planuojama atidaryti – sausio 13-osios (Laisvės gynėjų dienos) išvakarėse. Joje bus – fotografo Pauliaus Lileikio nuotraukos, primenančios, kas vyko Lietuvoje prieš...

Biržiška Mykolas

  Broliai profesoriai Mykolas, Vaclovas, Viktoras Biržiškos – vieni žymiausių Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universiteto profesorių, gimusių ir augusių Žemaitijoje. Jų gimtinė – Viekšniuose (Akmenės r.). Vyriausias iš brolių buvo Mykolas. Jis – lietuvių...

Smush Image Compression and Optimization