Žemaičių seniūnija įsteigta 1409 m. vasarą (žemaičių antikryžiuotiško sukilimo metu) arba, pasak dalies istorikų, 1411 m., t. y. netrukus po to, kai Lietuva ir Lenkija Žalgirio mūšyje nugalėjo kryžiuočius bei 1411 m. vasarį sudaryta Torūnės taika grąžino Žemaitiją...
El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022 m. Nr. 1
Nekompresuotas el. žurnalo „Žemaičių žemė“ (2022 m. Nr. 1) vidinių puslapių kartu su viršeliais variantas; atsisiųsti > Žurnalas parengtas sklaidai ir paskelbtas 2022 m. sausio mėnesį. Leidėjas – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vargonai ir vargonininkai
Vargonai didesnėje bažnyčioje – ne tik būtinybė. Jie, ypač gerai grojantys, yra ir kiekvienos parapijos, bažnyčios garbės reikalas, pasididžiavimas. Be jų šventovė – lyg žmogus be klausos ir balso. Jis gali jausti, bet negali kalbėti ir negali visa savo muzikalia jėga...
Palangos miesto istorinė dalis
Palangos miesto istorinė dalis, datuojama XIII a.–XX a. I p. Ji dėl vertingųjų istorinių, kraštovaizdžio, architektūrinių, urbanistinių savybių 1993 m. birželio 4 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 12613). Šios teritorijos plotas – 1 233...
Palangos šeimininkai
Šiandien daug kam žinoma, kad nuo 1824 m. iki Antrojo pasaulinio karo Palangą valdė grafų Tiškevičių giminė. Na o kas buvo jos šeimininkai anksčiau: vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Ksaveras Nesiolovskis?... Jie valdė prieš Tiškevičius. O kas dar anksčiau? Kas buvo...
Palangos vardo kilmė
Palangos miesto pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. XIX a. istorikas Teodoras Narbutas (1784–1864) manė, kad žodis Palanga reiškia „prie uosto“. Kitas istorikas Mykolas Balinskis (1794–1864) teigė, vietovardis Palanga gali būti kilęs nuo žodžio „langas“. Plačiai...
Žymantės Jonuškaitės dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“
Vienas žymiausių Žymantės Jonuškaitės (1936–2001) kūrinių – dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“. Ji eksponuojama Palangos skulptūrų parke, kuris įrengtas kurorto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos (adresas: Vytauto g. 39A). Ši 1968 m. sukurta skulptūra...
Paminklai, skirti Antrojo pasaulinio karo metais Palangoje nužudytų žydų atminimui įamžinti
Žydai iki Antrojo pasaulinio karo ne vieną šimtmetį buvo neatsiejama Palangos dalis. Jie čia pradėjo kurtis XV a., o 1540 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1467–1548) suteikė žydams privilegiją Palangoje pasistatyti pirmąją...
Palangos skulptūrų parkas
Palangos skulptūrų parkas įrengtas kurorto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos (adresas: Vytauto g. 39A, Palanga), vakarinėje Vytauto gatvės pusėje, apie 100 metrų į pietus nuo Palangos vasaros estrados. Šioje teritorijoje XIX a. pab. stovėjo pirmajam...
Architektas Karlas Eduardas Strandmannas (1867–1946)
Karlas Eduardas Strandmannas (suom. Karl Eduard Strandmannn, latv. Kārlis Eduards Štrandmanis, 1867–1946) – iškilus suomių architektas, kuris ryškiausią pėdsaką paliko suprojektavęs kelias dešimtis istorizmo stiliaus bažnyčių, XIX a. II p. – XX a. pastatytų Lietuvoje...
Dainininko Stasio Povilaičio autografas
Daugelį metų Palangoje gyvenusio dainininko, dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio (1947–2015) autografas puošia Palangos koncertų salę (adresas: Vytauto g. 43). Jis – ant pastato fasado, virš įėjimo į salę. sieną. Kompozicijos „Autografas“ idėjos autoriai –...
Pasaka „Eglė žalčių karalienė“
Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ turi daug variantų ir keletą pavadinimų. Du iš jų siūlome skaitytojams. Apė (apie) Eglę ir Žilviną Mat kad kitąsyk, gilioje senovėje, buvo diedukas ir bobutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu...
Pirmoji Palangos vaistinė ir joje pradėtos gaminti „Trejos devynerios“
Palangos miesto centrinėje dalyje, Vytauto gatvėje, esančiame mediniame, 33 numeriu pažymėtame name veikia viena iš seniausių vaistinių Lietuvoje. Ją1827 m. įkūrė ir jos pirmuoju šeimininku buvo į Palangą iš Rygoje atvykęs ten gimęs vokietis Vilhelmas Johanas...
Lietuvos pajūrio žvejų pasaka apie Žemaičių karalių (parengta pagal Butkų Juzę)
Labai sunkias dienas gyveno našlaitė Girbė Pajūriškiuose. Piktoji pamotė Kiršna dažnai ją šiurkščiais žodžiais bardavo, begaliniai plakdavo ir dar prieš saulėtekį išgindavo ją į pamiškę ožkų ganyti. Tvarte su ožkelėmis ir nakvoti turėdavo. Ypatingai neįtikdavo...
Palangos muzikinis fontanas
Palangos muzikinis, šokantis fontanas pradėjo veikti 2016 m. birželio 20 dieną kurorto centre esančioje Nepriklausomybės aikštėje, prie Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtos. Fontano vizijos kūrėjas ir techninio projekto autorius – Mantvydas Šakalys. Beje, sovietmečiu...
Palangos miesto savivaldybės medinė kapinių koplyčia
Palangos miesto savivaldybės kapinių Šv. Marijos Magdalenos koplyčia stovi Palangos parapinių kapinių senojoje dalyje, teritorijoje, kuri yra tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento Jai suteiktas architektūros paminklo statusą. Ji pastatyta 1815 m. už parapijiečių...
Kas vyko Palangoje 1899 m. rugpjūčio 20 dieną?
2013 m. pabaigoje Kauno VšĮ „Leidėjų idėjų centras“ išleistoje knygoje „Kraštiečiai. Palanga. Rinktinės biografijos“ įvade trumpai pateikiama svarbiausia informacija apie Palangos miesto savivaldybę, jos tarybos deputatų, kurie šias pareigas ėjo 1990–2013 metais,...
Palangos koncertų salė
Palangos koncertų salė – pačiame kurorto centre, J. Basanavičiaus gatvės pietrytinėje pusėje, prie pat Kurhauzo (adresas: Vytauto g. 43). Tai yra rekonstruota, atnaujinta kelis dešimtmečius kurorte veikusi Vasaros koncertų salė. Dabar čia vyksta daugiausiai žiūrovų...
Istorinė Mėguvos žemė
Lankydamiesi Palangoje Mėguvos vardą girdime dažnai. Juo pavadintas apie 7 km nuo Palangos nutolęs viešbutis, vila Šventojoje, taip vadinamas ir Lietuvos atgimimo metais savo veiklą įsiūbavęs kurorto folkloro ansamblis bei Palangos krašto etnoklubas. Na o jei...
Palangos botaniko (Birutės) parko mažasis parteris
Palangos botanikos parke į pietryčius nuo rūmų – mažasis parteris. Koks jis buvo grafų Tiškevičių laikais, daug žinių nėra išlikę. Dažniausiai literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, kad anksčiau šio parterio vietoje buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Be abejo, jis buvo...
Palangos miesto botanikos (Birutės) parko ūkinė dalis
Parko ūkinė dalis yra netoli senojo kelio Palanga–Klaipėda, kiek į rytus nuo mažojo parterio. Ūkinė dalis 1979 m. buvo suformuota pagal architekto G. Likšos projektą. Paskutiniais metais ji buvo pertvarkyta, čia įrengta naujų aplinką puošiančių gėlynų, teritorija...
Grafaitė Marija Tiškevičiūtė (1871–1943)
Marija Tiškevičiūtė (1871–1943) – aktyvi visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė, labdarė, pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja Lietuvoje, knygnešių rėmėja, tremtinė. Ji buvo kilusi iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrajai Biržų-Kretingos šakai...
Kelmės mažojo teatro svetainė internete
Iki šiol nujausia informacija apie Kelmės mažojo teatro spektaklius, gastroles, kitus šio kolektyvo šiokadienius būdavo skelbiama Facebook portalo Kelmės mažojo teatro paskyroje > Šį mėnesį teatras savo gerbėjus, visus, kas domisi jo veikla. Kviečia lankytis ir...
2022 m. vasario 11–gegužės 18 dienomis Žemaičių dailės muziejuje – Antano Šarono tapybos darbų paroda „Laiko užrašai“
2022 m. vasario 11 d. Žemaičių dailės muziejuje (Plungė) atidaroma dailininko Antano Šarono tapybos kūrinių paroda „Laiko užrašai“. Ji čia veiks iki šių metų gegužės 18 dienos.
Nuo vasario 11 d. Žemaičių dailės muziejuje (Plungė) – Gintauto Vaičio tapybos paroda „Spalvos ir struktūros“
Plungėje veikiantis Žemaičių dailės muziejus ruošiasi naujam meno mėgėjų susitikimui su tapytojo Gintauto Vaičio per paskutiniuosius metus sukurtais kūriniais. Iš viso šioje personalinėje G. Vaičio tapybos parodoje, kurią jis pavadino „Spalvos ir struktūros“ bus...
Palangos kurorto muziejus kviečia profesionalius menininkus dalyvauti parodoje „Balta drobulė“
Paroda rengiama kasmet jau penkerius metus. Kiekvienais metais ją lydi tema, kuri siejama su Palanga, jos istorija, asmenybėmis, įvykiais. Dalyvio anketa > Šiais metais paroda dedikuojama iškiliai Lietuvos asmenybei, neabejotinai siejamai ir su Palanga, – dr. Jonui...
Sausio 29 d. Žemaičių dailės muziejuje – kultūrinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas ir koncertas
2022 m. sausio 29 d. 16 val. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje bus iškilmingai pasirašyta šio muziejaus kultūrinio bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Nacionaline filharmonija, Plungės rajono savivaldybe ir asociacija „Plungiškių draugija“. Renginio metu koncertuos...
Palangos teatras XIX a. pab.–XX a. pr.
Nuo 1993 m. Palangą garsina Palangos Grubusis teatras (kolektyvo įkūrėjas, vadovas ir režisierius – Virginijus Milinis). Iki to laiko nuo Antrojo pasaulinio karo nuolat veikiančio teatro ir jo tradicijų šiame kurorte nebuvo. Tarpukario laikotarpiu Palangoje gana...
Bronės Mingilaitės-Uogintienės ir Broniaus Uoginto namas Palangoje
1992 m. gruodžio 10 d. į Kultūros vertybių registrą dėl vertingųjų architektūrinių, istorinių ir memorialinių savybių įtrauktas Palangoje 1964 m. pastatytas regioninės reikšmės, gyvenamosios paskirties medinis dailininkų Bronės Mingilaitės-Uogintienės ir Broniaus...
Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus mama Sofija Horvataitė-Tiškevičienė
Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz, 1837–1919) – Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, Lietuvos bajorė, grafienė, filantropė, Darbėnų, Dimitravo ir Grūšlaukės dvarininkė, kilusi iš vengrų kilmės Lietuvos Didžiosios...
Palangos grafai Tiškevičiai (trumpai)
Tiškevičiai – garsi Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusiškų žemių bajorų. Jų giminės šūkis – Deligas quem diligas! (Išsirink, ką myli!) herbas – Leliva (Leliwa). Pirmieji Tiškevičiai buvo...
Grafai Tiškevičiai Palangoje (išsamiai)
Tiškevičiai – garsi Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusiškų žemių bajorų. Jų giminės šūkis – Deligas quem diligas! (Išsirink, ką myli!) herbas – Leliva (Leliwa). Tiškevičių giminės ištakos –...
Małgorzata Omiłanowska: Atvykimas į Palangą XIX a. pab.– XX a. pr.
Šiandien, kai visuomeniniu ar privačiu transportu, lėktuvais be didelio vargo iš įvairiausių vietų galima pasiekti Palangą, sunku net įsivaizduoti, kiek vargo norint ją pasiekti tekdavo gyventojams patirti XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, kai...
Palangos šiltosios maudyklės: įgyvendinti ir nerealizuoti projektai
XIX a. antrame dešimtmetyje Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos gyventojai vis dažniau ėmė domėtis Palanga kaip jūrinio klimato balneologine vasarviete, sveikatos stiprinimui skirta vieta. Tuo laikotarpiu Europoje jau gana plačiai kalbėta apie telasoterapiją, kuri nuo...
Kompozitoriaus Jono Bendoriaus (1889–1954) namas Palangoje
Vienas iš Palangos pastatų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, stovi Birutės alėjoje ir yra pažymėtas 7 numeriu. Šio 1993 m. vasario 5 d. į minėtą registrą dėl savo architektūrinių ir memorialinių savybių įtraukto objekto unikalus kodas – 10777, o numeris Lietuvos...
Pirmojo viešo lietuviško spektaklio (Keturakio „Amerika pirtyje“) gimimas, jo organizatoriai ir aktoriai
Pirmasis viešas lietuviškas vakaras-spektaklis Lietuvoje įvyko 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje, netoli tilto į jūrą buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus prekių sandėlyje. Šis įvykis ryškiomis raidėmis įrašytas į pajūrio krašto, bet ir visos Lietuvos tautinio...
Palangos kurorto mažosios architektūros formos, meno ženklai seniau ir dabar
Skulptūros, pavėsinės, dekoratyvinės tvorelės – neatskiriama Palangos kurorto dalis, teikianti jai išskirtinumo ir žavesio. Gausu šios mažosios architektūros elementų čia būta pirmuoju kurorto vystymosi laikotarpiu, vis daugiau čia jų atsiranda pastaraisiais...
Nauja Sofijos Tyzenhauzaitės iš prancūzų į lietuvių kalbą išvesta knyga – istorinis romanas „Barbora Radvilaitė“
Išleista ir jau platinama penktoji XIX a. pirmosios pusės rašytojos Sofijos Tyzenhauzaitės iš prancūzų į lietuvių kalbą išvesta knyga – istorinis romanas „Barbora Radvilaitė“. Knygą išleido Regionų kultūrinių iniciatyvų centras. Jo leidinius galite įsigyti: *...
Elektroninio žurnalo „Žemaičių žemė“ 2022 m. Nr. 1 (103) turinys
1 viršelis 2 viršelis 3 viršelis 4 viršelis Leidinio viršeliai ir vidiniai puslapiai (nekompresuotas variantas) skaitymui ir atsisiuntimui [20 845 Kb] > *** 1 / Turinys 2–4 / Elena Nijolė Bukelienė. Ieva Simonaitytė ir „Žemaičiai“ 5 / Ieva Simoanitytė....
Elektroninio žurnalo „Žemaičių žemė“ 2022 m. Nr. 1 (103) viršeliai
Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022 m. Nr. 1 (103). Vartomas leidinio variantas
Skoudėškē pėnkta karta kvėit rašītė žemaitėška dėktanta
Sausė mienesė vėdorie Skouda rajuona savėvaldībės Ruomoalda Granauskė bėbliuoteka ėšplatėna pranešėma, kad šiū metu vaserė 8 d. 18 adīna vīks žemaitėšks dėktants (anuo dalīvē tories rašītė laikīdamies kalbininka Pabriežas Jūzapa parėngtū žemaitėškas rašības patarėmu)....
Legenda apie Jūratę ir Kastytį
Pirmasis padavimą apie Jūratę ir Kastytį, gintaro atsiradimą užrašė, 1842 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Vspomnienia Žmudzi“ išspausdino žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, daug užrašytų žinių palikęs apie žemaičių krašto žmonių...
Palangos Lurdo grota
Grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933), skatinamas giliai religingos savo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės (1870–1951), Birutės kalno papėdės šiaurinėje pusėje Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdžiu 1899–1900 m. įrengė grotą. XIX a.–XX a. pr. tokios grotos Europos...
Dekoratyvinė skulptūra „Jūratė ir Kastytis“
Pati žinomiausia Palangos fontano skulptūra – „Jūratė ir Kastytis“. Ją 1959 m. sukūrė skulptorė Nijolė Gaigalaitė (1928–2009) ir architektas Alfredas Paulauskas (1928–2013). 1961 m. skulptūra pastatyta Palangos Basanavičiaus gatvės pabaigoje, pereinančioje į Jūratės...
Palangos gintaro muziejus
Palangos gintaro muziejus veikia Birutės miško teritorijoje XIX a. pabaigoje grafų Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu pastatytuose jų šeimos reprezentaciniuose mūriniuose rūmuose. Sovietmečiu pastatą pritaikius muziejiniai...
Šventosios švyturys
Šventosios švyturys – Šventosios gyvenvietės centre, apie 780 m nuo jūros. Jis pastatytas 1957 metais. 1964 m. švyturyje įrengtas garso signalas, o 2000-aisiais metais šis navigacinis ženklas rekonstruotas, jame įrengta moderni estų pagaminta įranga, sustiprintos...
Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas
Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas – pietvakarinėje kurorto dalyje. Jo adresas – Vytauto g. 15. Lietuvos pajūryje garsiausias ir labiausiai lankomas objektas – peizažinis Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas. Jis grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių...
Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė
Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė – šiaurės rytinėje miesto dalyje (adresas Sodų g. 52, Palanga). Ji čia pastatyta 2001–2002 m. pagal Penzoje (Rusija) gyvenusio architekto Vladimiro Borunovo projektą. Cerkvė pašventinta 2002 m. birželio 16 dieną....
Huberto Luis-Noelio skulptūra „Rebeka“ Palangoje
Marmurinė, prancūzų skulptoriaus Huberto Luis-Noelio (Hubert Louis-Noël, 1839–1925) skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) buvo Jurgio Pliaterio (1780–1825) dukterų dovana jo auksinių vestuvių proga. Apie 1913-uosius metus ji buvo pastatyta Vilkėno parke (Šilutės r., 2...
Šventosios Švč. Mergelės Marijos („Stella Maris“ – Marijos, Jūrų žvaigždės) koplyčia
Netoli Šventosios, buvusiame Pašvenčių kaime (adresas: Paupio g. 30, Palanga), ant Šventosios upės kranto, apie 1,5 atstumu nuo žvejų uosto, stovi medinė, geltonai dažyta Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės koplyčia. Ją savo iniciatyva sesers Monikos Kaunienės...
Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia
Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia – yra pačiame Šventosios gyvenvietės centre, netoli prieplaukos. Adresas: Jūros g. 7. Tai vienas aukščiausių statinių ne tik čia, bet ir visame Palangos mieste: bažnyčios bokšto aukštis – 62 metrai. Šios...
Būtingės senovės gyvenvietė II
Būtingės senovės gyvenvietė II yra buvusio Būtingės kaimo (dabar Palangos miesto dalis) teritorijoje. Ji užima 33 506.00 kv. metrų. Buvusi gyvenvietė datuojama viduriniuoju ir vėlyvuoju neolito amžiumi. Jos vietoje yra nežymi laukų pakiluma. Vidurinėje ir šiaurinėje...
Būtingės senovės gyvenvietė
Būtingės senovės gyvenvietės vieta yra nuožulniame per buvusį Būtingės kaimą (dabar Palangos miesto dalis) tekančio Šventosios upės slėnio šlaite, kuris leidžiasi pietų kryptimi į užpelkėjusį slėnį (sklypo adresas: Krantinės g. 20). Teritorija apaugusi žole ir...
Žemaičių alka Šventojoje
Žemaičių alka yra įrengta Šventosios paplūdimio kopose, Jonpaparčio gatvės pabaigoje, prie Kuršių tako, netoli sveikatos centro „Energetikas“. Ji čia atsirado 1998 m., būreliui bendraminčių sumanius šioje vietoje atkartoti ant Palangos Birutės kalno surastą spėjamą...
Palangos miesto botanikos (Birutės) parko sargo namelis (Palangos dvaro sodybos sarginė)
Palangos miesto botanikos parke, dar vadinamame ir Birutės parku, prie pagrindinių vartų (adresas: Vytauto g. 19), stovi tinkuotas mūrinis, pusiau atviras „L“ raidės plano parko sargo namelis, turintis rūsį, pastogę, dvišlaitį čerpėmis dengtą stogą. Viduje –kambariai....
Palangos Tremties ir rezistencijos muziejus
Palangoje Tremties ir rezistencijos muziejus veikia Basanavičiaus gatvėje stovinčioje vienoje iš seniausių ir mažiausių kurorto medinių vilų – „Vaidilutėje“. Jos numeris 21. Apsilankymo laiką iš anksto reikia suderinti tel: + 370 460 53784 , +370 699 95563. Muziejuje,...
Dekoratyvinė skulptūra „Šaulys“, sukurta pagal M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklų“ triptiką
Šią skulptūrą kurorte surasti nelengva. Ji yra šiaurinėje Palangos botanikos parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, kiek nuošaliau nuo centrinių takų, prie pat Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptūra stovi ant vadinamojo Jaunimo kalnelio, kurį iš visų pusių...
Kunigiškių senkapis
Kunigiškių senkapis yra Palangos miesto šiaurės rytinėje dalyje, plento Palanga–Liepoja rytų pusėje, už Kunigiškių gatvės į kairę, tarp smėlio ir žvyro karjerų – buvusio Kunigiškių kaimo teritorijoje. Senkapis užima 2 170.00 kv. m plotą. Dabar tai mišku apsupta ir...
Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III)
Grafų Tiškevičių laikais,pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia...
Dekoratyvinė skulptūra „Žuvėdra“
Dekoratyvinė skulptūra „Žuvėdra“ – Vytauto gatvėje. Ji pastatyta1980 metais. Autorius – skulptorius Aloyzas Janušauskas (g. 1943 m.). Ši ant rutulio stovinčio paukščio skulptūra nulieta iš bronzos Ji – ant stačiakampio postamento su kvadrato formos plane šlifuoto...
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus (trumpai)
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus veikia Palangos Vytauto gatvėje, visai šalia Palangos botaniko (Birutės) parko (adresas: Vytauto g. 23A). Šiame name 1933–1944 m. yra gyvenęs XX a. I p. ne tik Lietuvoje, bet ir...
Buršteino vila
Buršteino vila taip pat, kaip ir kitos greta jos stovinčios vilos yra Palangos istorinėje dalyje. Adresas: Birutės al. 37. Šis pastatas iškilo praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo pirmųjų vilų atsiradimo kurorte, t. y. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Jį...
Palangos mūrinė vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
Šiek tiek į rytus nuo Meilės alėjos nutolusi stačiakampio plano, dviejų aukštų su pusaukščiu mūrinė, terasą ant stogo turinti vila „Jūrapilis“ (pastato numeris 5). Vietinių palangiškių dėl savo formos dažnai vadinama „Komoda“. Jos dydis 18x12 m. Tai viena iš dviejų...
Sompsono gatvės medinis paveldas: Medžiotojų namas
Medžiotojų namas – kurorto J. Simpsono gatvėje (numeris 19). Jis iškilo XIX–XX a. sankirtoje. Projekto autorius – pirmasis Palangos miesto architektas Vadimas Lvovas, kuris šiam kurortui suprojektavo keliolika modernistinės architektūros pastatų. Iš pradžių vila...
Medinis kultūros paveldas: Šiltųjų maudyklių pastatas Palangoje
Pirmąsias stacionarias šiltąsias maudykles XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje grafams Tiškevičiams priklausiusiame sklype įrengė Palangos valdos šeimininkas Feliksas Tiškevičius. Maudyklės veikė mediniame, šveicariškų vilų pavyzdžiu pastatytame Kęstučio gatvės name,...
Medinis kultūros paveldas: Kęstučio gatvės vila (namo Nr. 19)
Kęstučio gatvės medinė, geltonai dažyta, vieno aukšto su mansarda, XX a. pr. pastatyta, 19 numeriu pažymėta vila žinoma daugeliui palangiškių. Sovietmečiu ji buvo pritaikyta kurorto Civilinės metrikacijos skyriui. Vila į Kultūros vertybių registrą dėl vertingų...
Senasis S. Daukanto gatvės medinis paveldas: Antano Mončio namų-muziejaus pastatas
Skulptoriaus Antano Mončio namų-muziejaus pastatas S. Daukanto gatvėje pažymėtas 16 numeriu. Jis medinis, dviejų aukštų, savo forma kiek primenantis bažnyčią. Šį namą XX a. pr. pastatė grafo Tiškevičiaus žemių prižiūrėtojo sūnus Vladas Navickas. Po Antrojo pasaulinio...
Senieji Vytauto gatvės mediniai pastatai: vila „Baltasis angelas“
„Baltasis angelas“ – viena unikaliausių ir seniausių vilų, iki mūsų dienų išlikusių Vytauto gatvėje (namo numeris 78). Apie 1870-uosius metus šią iš pradžių vasaros poilsiui skirtą vilą pastatė Palangos valdos šeimininkai grafai Juozapas ir Sofija Tiškevičiai. Vėliau...
Senieji Vytauto gatvės mediniai pastatai: Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo namas
Tai XIX a. pab. grafų Tiškevičių užsakymu pastatytas istorizmo stiliaus medinis pastatas (vila) su mansarda ir įstiklinta veranda. Ją grafai nuomodavo dvariškiams, o šie – poilsiautojams. Pirmojo pasaulinio karo metais šiame name kurį laiką veikė vokiečių topografinė...
Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: Basanavičiaus g. 35
Šis J. Basanavičiaus gatvėje esantis šveicariškų vilų stiliaus bruožų turintis pastatas (namo numeris 35) iškilo XX a. 4 dešimtmetyje. Iš kitų panašių vilų architektūriniu požiūriu ją išskiria šveicariškam stiliui priskiriamas stilizuotas šoninio fasado mansardinio...
Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: „Gintaras“
Dviejų aukštų su mansarda medinė vila „Gintaras“ – prie pagrindinės kurorto arterijos – J. Basanavičiaus gatvėje (namo numeris 37). Ji pastatyta XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje 14,68 arų sklype, kurį, tikėtina, kad 1934 m. advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis nusipirko...
Senosios Palangos medinės vilos: „Vaidilutė“
Vila „Vaidilutė“ – J. Basanavičiaus gatvėje (namo numeris 21). Beje, tokį pat pavadinimą turi ir Palangoje prie Birutės kalno ir Meilės alėjos pastatyta kavinė. Ši vila iškilo buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus dvaro buvusio tarnų gyvenamojo namo sklype. Jį po...
Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: „Vilija“
Valstybės saugomam, 1997 m. lapkričio 12 d. dėl vertingųjų architektūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktam vilų kompleksui (unikalus kodas 22883) priklauso dvi vilos – „Vilija“ ir „Pajauta“ (jų adresai: Basanavičiaus g. 20 ir 22). Abi...
Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: „Pajauta“
Basanavičiaus gatvėje esančiam 1997 m. lapkričio 12 d. dėl vertingųjų architektūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktam vilų kompleksui (unikalus kodas 22883) priklauso vilos – „Vilija“ ir „Pajauta“. Vila „Pajauta“ prie J. Basanavičiaus...
Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: „Aldona“
Prie centrinės kurorto arterijos (J. Basanavičiaus gatvės) stovi atstatyta viena gražiausių Palangos vilų – „Aldona“ (namo numeris 24A). Ji iškilo iki 1897 metų grafų Tiškevičių užsakymu. Iš pradžių buvo vadinama „Olga“. „Aldona“, kaip ir „Gražina“ (ji yra įamžinta...
Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos, gyvenamieji namai Basanavičiaus g. 44
Architektūriniu sprendimu vertingas XX a. 3 deš. Basanavičiaus gatvėje iškilęs namas, kurio numeris dabar 44. Jis 2008 m. lapkričio 26 d. dėl architektūrinių savybių įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 32475). Tai kompaktinio tūrio, stačiakampis...
Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: Fachverkinių vilų kompleksas
Šis fachverkinių vilų kompleksas yra J. Basanavičiaus gatvės vakarinėje pusėje, prie Rąžės upės. Jam priskiriami 5 namai. Jų numeriai: 26, 28, 30, 32, 34. Pastatų išdėstymo planinė struktūra sudaro pusiau uždarą kiemą. Jo viduryje – dekoratyvus fontanėlis su metaline...
Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: „Jūros akis“
Ši unikalios, sudėtingos architektūros, viena gražiausių ir daug dekoro elementų turinti neseniai restauruota vila yra prie J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžos (adresas J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32). Ji pastatyta XIX ir XX a. sankirtoje...
Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas
Antano Žmuidzinavičiaus namas stovi J. Basanavičiaus gatvėje (numeris 42). Kaip ir daugelis kitų XX a. pradžioje kurorte poilsiui skirtų namų jis buvo pastatytas grafo Felikso Tiškevičiaus šeimos užsakymu. 1913–1940 čia su pertraukomis gyveno fizikas, etnografas,...
Birutės alėjos senosios medinės vilos: „Pelėda“
Vila „Pelėda“ – ne vienintelė vasaros poilsiui pritaikyta vila, kurorte iškilusi Antrojo pasaulinio karo metais. Ji stovi Birutės alėjoje (namo numeris 51). Tai minėtu laikotarpiu Palangoje statytų medinės modernistinės architektūros, kuriai būdinga mažiau dekoratyvių...
Birutės alėjos senosios medinės vilos: Lietuvos karininkų ramovės vila
Ši XX a. pradžioje Lietuvos karininkų iniciatyva pastatyta dviejų aukštų, Palangos kurortui būdingos stilistikos medinė vila yra Birutės alėjoje (namo numeris 46), prie sankryžos su J. Simpsono (anksčiau – H. Senkevičiaus) gatve. Ji keliolika metų buvo populiari tarp...
Senosios medinės Birutės alėjos vilos: „Mahorta“
Medinė, dviejų aukštų, kompaktiško plano, asimetrinės kompozicijos, koridorinės sistemos, vila „Mahorta“ stovi Birutės alėjoje (namo numeris 35). Jos fasade išsiskiria aštuoniakampis bokštelis, kiaurapjūviu dekoruota veranda. Vila pastatyta 1899–1900 m. ir iki šiol...
Senosios medinės Birutės alėjos vilos: „Romeo“ ir „Džiuljeta“
Šios tarsi dvynės viena į kitą panašios ir šalia viena kitos stovinčios medinės dviaukštės vilos yra Birutės gatvėje. Jos pažymėtos 34 ir 36 numeriais. Šie pastatai kurorte iškilo apie 1890–1905 metus pagal grafienės Sofijos Tiškevičienės užsakymą, pastačius buvo...
Senosios XIX a. ir XX a. sankirtoje iškilusios Palangos vilos ir miestelėnų gyvenamieji namai
Małgorsata Omilanovska knygoje „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (V., 2014 ) rašo, kad „Iki Pirmojo pasaulinio karo Palanga neturėjo jokios įspūdingos viešbučių architektūros. Be kurhauzo, kuriame buvo galima išsinuomoti kambarius, egzistavo vien...
XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos vilų architektūros savitumas
Daugeliui ano metų medinių Palangos vilų buvo būdingi tarpusavyje susipynę įvairių stilių – „šveicariškojo“, lenkiškojo Zakopanės, baltiškojo ir rusiškojo – bruožai. Šių pastatų architektūroje buvo nemažai ir žemaičių bei pajūrio krašto tradicinės medinės...
Pirmosios Palangos vilos
XIX a. pab. Palangos populiarumas augo, čia atvykstančių vasarotojų daugėjo. 1894 m. Palangoje poilsiavo 685 žmonės, 1895 m. – 720, 1896 m. – 789. XIX a. pab. Palangos grafai Tiškevičiai jau rinkdavo mokesčius iš poilsiautojų, kurie naudodavosi kurorto teikiamomis...
Grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaras Palangoje ir pirmasis kurhauzas
Apie 1862 m. grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) iš grafo Nikolajaus Zubovo (1801–1871) išsinuomojo Kretingos dvarą, kurį 1875 m. nusipirko ir čia pradėjo kurti nuolatinę savo šeimos rezidenciją. Įsikūrę Kretingoje, grafai J. ir S. Tiškevičiai nutarė stipriau...
Senosios Palangos vilos, pensionai
Kalbant apie XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos medinę architektūrą pirmiausiai žvilgsnis nukrypsta į išlikusias senąsias Palangos vilas ir gyvenamuosius namus. Dalį jų iki mūsų dienų išlikusiose nuotraukose įamžino pirmieji šio kurorto fotografai Paulina Mongirdaitė...
Palangos kurhauzas – kurorto svečių namai
Kurhauzas (vokiškai – svečių namai kurorte) daugelyje vietų dar vadinamas poilsio namais. Jie Europoje buvo pradėti statyti XVIII a. pabaigoje. XIX a. pradžioje kiekvieno kurorto garbės reikalas ir prievolė buvo turėti kurhauzą. Šie pastatai skyrėsi savo dydžiu,...
Dekoratyvinė skulptūra „Žvejo dukros“ ir jos autorė Zuzana Pranaitytė
Skulptorės Zuzanos Pranaitytės (1930–2020) 1980 m. sukurta ir 1982 m. kopose, tarp Šventosios uosto vartų ir buvusios medinės prieplaukos pastatyta dekoratyvinė lieta bronzinė skulptūra „Žvejo dukros“ – išraiškingiausiais ir meniniu požiūriu iki šiol vertingiausias...
Jono Basanavičiaus paminklas Palangoje
Palangoje, prie Vytauto ir Jono Basanavičiaus sankirtos ir tilto per Rąžės upelį – skulptūrinis Lietuvos patriarcho, 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) biustas. Jis išlietas iš bronzos pagal...
Vila „Anapilis“
Retas kuris, prieš rengdamasis pirmą kartą aplankyti Palangos kurorto muziejų, žino, kad jis veikia buvusios Palangos grafienės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1837–1919), lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz) viloje, kuri anksčiau Sofijos vila ir vadinta. Apie...
Dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė“
Palangoje, Vytauto gatvės pastato, pažymėto 72 numeriu, kieme, netoli Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos, nuo 1980 m. stovi dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė“. Ją 1979 m. sukūrė šiame kurorte gyvenusi skulptorė Vanda Albina Vertulienė...
„Baltoji“ vila Palangoje
„Baltoji“ vila yra pietvakarinėje kurorto dalyje, prie Dariaus ir Girėno gatvės bei Meilės alėjos kryžkelės, Palangos botanikos parko šiaurės vakarinio kampo, visai šalia kopagūbrio. Birutės alėjoje jis pažymėtas 33 numeriu. Į Kultūros vertybių registrą šis...
Svyruojantis, kabantis tiltas (Beždžionių tiltas) Šventojoje
Šventojoje vienas iš lankomiausių objektų – 1973 m. pastatytas svyruojantis, kabantis tiltas, esantis gyvenvietės šiaurės vakarinėje dalyje ir jungiantsi du Šventosios upės krantus. Tiek vietinių gyventojų, tiek ir atvykstančių svečių jis dažniausiai vadinamas...
Antano Mončio namas-muziejus
Palangoje, prie Kęstučio ir S. Daukanto gatvių sankirtos, mėlynai dažytame mediniame name, veikia ilgą laiką Prancūzijoje gyvenusio, kūrusio, ten ir mirusio skulptoriaus modernisto Antano Mončio namai-muziejus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, karo audrų svečioje...
Anaičių kapinynas
Anaičių kaimas priklauso Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui. Iki 1999 m. sausio 1 d. jis priklausė Klaipėdos rajonui, vėliau prijungtas prie Klaipėdos miesto. Tai viena šiauriausių kurorto gyvenviečių. Jame yra valstybės saugomos senosios etnografinės kapinės,...
Anaičių kaimas ir jo senosios etnografinės kapinės
Anaičių kaimąs – viena piečiausių Palangos kurorto gyvenviečių. Jis yra netoli kelio Klaipėda–Palanga, 5 km į pietus nuo Palangos. Šis Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui priklausantis Anaičių kaimas žinomuose rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti XVI a....
Startuoja projektas „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
Puslapis kuriamas (virtualūs turai atnaujinami aktualia informacija) Šiais metais pradedamas įgyvendinti projektas „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“ (projekto autorė ir vykdytoja Danutė Mukienė). Projektą remia Lietuvos kultūros taryba....
Palangos miesto botanikos (Birutės) parko skulptūra „Eglė žalčių karalienė“
„Eglė žalčių karalienė“ – vienas iš Palangos simbolių, labiausiai Palangos miesto botanikos (Birutės) parke lankomų objektų ir viena iš gražiausių, meniškiausių skulptūrų Palangoje. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis vyresnysis (1898–1981), architektas –...
Skulptūra „Tau, Birute“ ir padavimas apie Birutę
Palangos Birutės kalno rytinėje papėdėje simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžinojo poilsio vietoje , 1965 m. pastatyta skulptūra „Tau, Birute“. Ją sukūrė žymi skulptorė, Kauno meno mokyklos auklėtinė Konstancija Petrikaitė-Tulienė (1906–1999). Skulptūrai stovi ant...
Palangos tilto į jūrą istorija
Palanga XIX a. pabaigoje, nors ir priklausydama Kuršui, buvo svarbus Lietuvos pajūrio krašto švietimo ir administracinis centras, čia buvo tvarkomi didelės Žemaitijos dalies gyventojų įvairūs ūkiniai, švietimo reikalai. Mieste stovėjo medinė katalikų bažnyčia, buvo...
Pirmasis Palangos vandens gręžinys ir trumpa kurorto vandentiekio istorija
Kokia yra pirmojo Palangos artezinio gręžinio istorija ir kas pasirūpino jo atsiradimu, kaip Palangos vandentiekio tinklai buvo vystomi? Grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933), iš savo tėvo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) Palangos valdą paveldėjęs 1891 m., netrukus...
Palangos skulptūra-fontanas „Vanduo“
Pačiame kurorto centre, prie Kurhauzo (Jono Basanavičiaus g. 1), – metalo skulptūra-fontanas „Vanduo“ (autorius – klaipėdietis menininkas Vytautas Balsys). Ji vaizduoja iš gelmių išnyrančias keturias gėlavandenes žuvis. Vandens reikšmę gyvybei nusako skulptūroje...
Palangos Naglio kalnas
Šiaurės vakarinėje kurorto dalyje, netoli tos vietos, kur anksčiau buvo Senosios Palangos kaimas, esantis Naglio kalnas, Ši pajūrio kalva yra apie 200 m nuo jūros kranto, į rytus nuo pėsčiųjų tako ir apie 600 m į šiaurę nuo Žvejų ir Naglio gatvių sankryžos, Palangos...
Palangos Birutės kalnas, koplyčia, Birutės kultas
Palangos Birutės kalnas... Nedaug šiandien rasime lietuvių, kurie nebūtų girdėję padavimo apie Palangos apylinkėse gyvenusio bajoro Vydimanto (Vidimanto / Vidmanto) gražiąją ir kilniąją vaidilutę Birutę. Mus pasiekusiuose padavimuose sakoma, kad ji buvusi pasižadėjusi...
Palangos dvaro sodybos / Palangos Birutės kalno koplyčia
Palangos dvaro sodybos teritorijoje esanti istorizmo „plytų stiliaus“ Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 metais. Koplyčios projekto autorius – Klaipėdoje gyvenęs prūsų architektas Karlas Majeris, o jos statyba rūpinosi Konstantinas Steponavičius. 1976 m. koplyčia...
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios svarbiausios datos, įvykiai, faktai
* Kada buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia Palangoje, žinių neturima1, 2. Yra pagrindo manyti, kad ji čia galėjo būti jau XIV a. pab. ar XV a. pr. Kun. Vaclovas Strimaitis monografijoje rašo: „Reikia manyti, kad kryžiuočiai, įkėlę koją į Žemaitiją per...
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (išsamiai)
Pradedant rašyti apie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią norisi pasakyti daugiau, negu apie ją yra paskelbta iki šiol. 2007 m., minint šios bažnyčios pastatymo 100-ąsias metines, teko organizuoti šiai sukakčiai skirtą Palangoje vykusią konferenciją,...
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vitražai
Didingoje, grakščių formų neogotikinėje 1897–1907 m. pastatytoje Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje dėmesį patraukia ne tik altoriai, šventųjų paveikslai, vargonai, talentingų meistrų padaryta sakykla, klausyklos, kiti medžio dirbiniai, bet ir...
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (trumpai)
Kurorto centre, prie Vytauto gatvės – neogotikinė, vienabokštė, raudonų plytų, bazilikinio tūrio, kryžminio plano Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – pagrindinė architektūrinė dominantė kurorte. Jos adresas: Vytauto g. 51. Aukštis – 59,95 m. Nuo...
Žemaičių kalnų giesmės ir maldos
Žemaičių kalnų giesmes ir maldas (giesmes „Surištas virvėm Jėzus“, „Jėzus meldžiasi alyvų sode“, „Prie Kedrono upelio“, 4 baigiamąsias giesmes („Karalienė maloninga“ , Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“, „Mieliausias Jėzau, dėl manęs sužeistas“), maldas „Tėve...
Iva Simonaitytė: Autobiografija (1938 m.)
1938 m. Kauno „Sakalo“ spaustuvėje išleistoje žemaičių poezijos ir prozos antologijoje „Žemaičiai“ buvo išspausdinta Ievos Simonaitytės neseniai pradėto rašyti romano „Vilius Karalius“ fragmentas – „Grėtė“ ir jos knygos sudarytojui Stasiui Anglickiui atsiųsta...
Kas siejo Ievą Simonaitytę, Vydūną ir Žemaičių rašytojų sambūrį?
Prieš keletą metų dalyvaudama Mažosios Lietuvos kultūros žmonių susirinkime, patyriau, kad jie brėžia aiškią liniją tarp Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos krašto, nenori būti tapatinami su žemaičių. Nieko čia keisto, nes Žemaitija ir Mažoji Lietuva – du skirtingo...
Ieva Simonaitytė ir „Žemaičiai“
1998 m. Žemaičių kultūros draugijos informacinis centras (nuo 2004 m. – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras) Šiauliuose kartu su vietos Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ surengė mokslinę konferenciją, skirtą Žemaičių rašytojų sambūrio 1938 m. Kauno „Sakalo“...
Atviri, iškalbingi ir dėmesį prikaustantys „Palangos langai“
Prieš trejetą metų (2018-aisiais) nudžiugino Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 500 egz. tiražu išleistas pirmasis šios įstaigos spaudai parengtas etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris. Jo pratarmėje leidėjai rašė: „Kviesdami pažinčiai,...
Palangos kurorto muziejuje – naujos spalvos: Romo Pauliko tapybos paroda „Laiko tėkmėje“
2021 m. sausio 14 d. 16 val. Palangos kurorto muziejuje (Birutės al. 34A)) – palangiškio dailininko Romo Pauliko tapybos darbų parodos „Laiko tėkmėje“ atidarymas. Paroda veiks iki 2022 m. vasario 5 d. Dailininkė Reda Ščerbakovienė yra pasakiusi, kad „Romas Paulikas –...
Turininga Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos paskutinįjį dešimtmetį išleistų knygų lentyna
Miestų ir rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų leidybinė veikla jau daug metų nieko nestebina. Ne išimtis ir Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Per paskutinįjį dešimtmetį joje vyko aštuonių bibliotekos darbuotojų inicijuotų ir spaudai parengtų knygų...
Sausio 19 d. Žemaitijos sostinėje – Telšių Žemaitės dramos teatro Vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ spektaklis „Skaitome apie meilę“
2022 m. sausio 19 d. 18 val. Telšių Žemaitės dramos teatre – šio teatro Vaikų ir jaunimo studijos SAVI etiudų spektaklis „Skaitome apie meilę“ (scenarijaus autorė ir režisierė Laimutė Pocevičienė). Teatras, pristatydamas šį spektaklį žiūrovams, rašo: „Spektaklis – tai...
Alsėdžiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2022
2022 m. Europos kultūros sostinė yra Kaunas, Lietuvos kultūros sostinė – Alytus, na o tarp devynių gyvenviečių, šiemet turinčių teisę vadintis Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis, trys yra Žemaitijoje. Tai Nemakščiai (Raseinių r.), Bijotai (Šilalės r.), Alsėdžiai...
Svarbiausi Alsėdžių miestelio (Plungės r.) istorijos įvykiai: datos, skaičiai, faktai
Ką vertėtų žinoti atvykstant į 2022 m. Lietuvos mažąją kultūros sostinę Alsėdžius? Be abejo, pirmiausiai vertėtų prisiminti miestelio istoriją. Pateikiame svarbiausią informaciją apie šią gyvenvietę. Alsėdžiuose žmonės pradėjo gyventi mezolito (viduriniojo akmens...
Kultūrinis turizmas: kodėl verta aplankyti Alsėdžius – Lietuvos mažąja kultūros sostinę 2022?
Šiemet, kai Alsėdžių bendruomenė vykdo garbingą misiją, siekdama pateisinti mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardą, kultūriniam turizmui čia tenka ypatingai svarbus vaidmuo. Ši gyvenvietė verta dėmesio ne tik tokia proga. Kalbėdami apie Alsėdžius pirmiausiai...
Kultūros paveldo atodangos: rašytojos Sofijos Tyzenhauzaitės sūnaus Aleksandro dvaras Papilyje (Biržų r.)
Praėjusių metų pabaigoje nudžiugino žinia, kad Biržų krašto muziejus „Sėla“, bendradarbiaudamas su Telšiuose veikiančiu Žemaičių muziejumi „Alka“, išleido knygą (albumą) „Grafai de Šuazeliai-Gufjė: Plateliai-Papilys“. Šis įvykis tarp dvarų kultūros paveldo tyrinėtojų...
Pradedamas įgyvendinti projektas „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
2022 m. sausio mėnesį VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ pradės leisti, interneto svetainėje „Žemaičių žemė“ viešinti el. žurnalą „Žemaičių žemė“. Jis pratęs 1993–2016 m. ėjusio tradiciniu būdu spausdinto kultūros, istorijos ir švietimo žurnalo „Žemaičių žemė“...
Sausio 29 d. Žemaičių dailės muziejuje – kultūrinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas ir koncertas
2022 m. sausio 29 d. 19 val. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje bus iškilmingai pasirašyta šio muziejaus kultūrinio bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Nacionaline filharmonija, Plungės rajono savivaldybe ir asociacija „Plungiškių draugija“. Renginio metu koncertuos...
Įdomus, nuotaiką keliantis ir žingeidumą skatinantis žemaičių savaitraščio numeris
Ką prieš 90 metų rašė „Žemaičių prietelius“? Norėdami atsakyti į šį klausimą, atsivertėme šio laikraščio 1932 m. sausio 8-osios dienos numerį. Jis yra tipiškas 1925–1940 m. Telšiuose leisto šio savaitraščio egzempliorius, tad beveik visa tai, kas aktualizuota šiame...
„Žemaičių prietelius“ – tarpukario metais ilgiausiai leistas Žemaitijos kraštui skirtas laikraštis
„Žemaičių prietelius“ – pagrindinis ir ilgiausiai (1925–1940 m.) leistas Žemaitijai skirtas laikraštis. Jis buvo spausdinamas Kauno „Švyturio“ ir Telšių vyskupijos spaustuvėje, redakcija veikė Telšiuose. Pirmajame laikraščio puslapyje buvo nurodoma, kad tai...
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – nauja paroda
Šiais metais Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ pirmąją naujai parengtą parodą („1991 Sausis“) planuojama atidaryti – sausio 13-osios (Laisvės gynėjų dienos) išvakarėse. Joje bus – fotografo Pauliaus Lileikio nuotraukos, primenančios, kas vyko Lietuvoje prieš...
Sausio 13 d. Tauragės meno mokykloje – Laisvės gynėjų dienai skirtas renginys „Daina Lietuvai“
Gražiais ir turiningais renginiais, įdomiomis parodomis ir ekspozicijomis 2022-uosius pradėjo Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Išsami informacija apie čia veikiančias ekspozicijas ir parodas skelbiama muziejaus interneto svetainėje adresu...
Biržiška Mykolas
Broliai profesoriai Mykolas, Vaclovas, Viktoras Biržiškos – vieni žymiausių Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universiteto profesorių, gimusių ir augusių Žemaitijoje. Jų gimtinė – Viekšniuose (Akmenės r.). Vyriausias iš brolių buvo Mykolas. Jis – lietuvių...