Motiejus Valančius, tapęs vyskupu ir lankydamas parapijas, patirdavo daug vargo, nes tekdavo pasiekti tolimas ir mažai pažįstamas vyskupystės vietoves. Jam kilo mintis sudaryti žemėlapį, kuris padėtų orientuotis kelionėse ir palengvintų vyskupystės administravimą. M....
Danutė Ramonaitė-Mukienė. „Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija“
1926 m. įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, Žemaičių dvasinė seminarija, tuo metu veikusi Kaune, tapo metropolijos kunigų seminarija ir ėmė rengti kunigus Telšių (iki 1928 metų), Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijoms. Įkūrus Telšių vyskupiją, iš karto susirūpinta...
Regina Laukaitytė. „Kretingos pranciškonų vienuolynas XIX a. pab.–XX a. pr.“
Kretingos pranciškonų vienuolynas XIXa. pab.–XXa. pr. Kaliniai ir demeritai Kretingos vienuolyne Vienuolyno materialinė padėtis Vienuolyno buitis Vienuolyno atgimimas po 1905 m. Kretingos pranciškonų vienuolynas XIXa. pab.–XXa. pr. Šio straipsnelio tikslas –...
Girėnas Povilionis. „Plungės dekanato bažnyčios vargonai“
Daug bažnyčių sutelkusiame Plungės dekanate iki mūsų dienų yra išlikę nemažai vienokia ar kitokia prasme vertingų istorinių vargonų. Žemaitijos bažnyčiose XVII-XVIII a. vargonus statė keliaujantys vargonų meistrai iš Vokietijos, Prūsijos, Kuršo. Šiame krašte...
Danutė Ramonaitė-Mukienė. „Raseinių dominikonų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“
Pirmąją Romos katalikų bažnyčią Raseiniuose fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas 1416 m., likus metams iki Varnių (Medininkų) vyskupystės įsteigimo (1417). Vėliau šiai bažnyčiai dotacijų skyrė karalienė Bona. Ši Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia...
Liepa Griciutė. „Didžiosios žemaičių procesijos“
Bažnytinė procesija yra viena seniausių ir gražiausių religinių apeigų. Iškilmingos eisenos nuo seno rengtos ne tik liturginių švenčių metu, bet ir eiliniais sekmadieniais. Šiame straipsnyje bus bandoma aptarti bažnytinių procesijų Žemaitijoje atsiradimą....
„Žemaičių žemė“ 2007 m. Nr. 1
(pdf failai atsisiuntimui) VIRŠELIS 1 VIRŠELIS 2 PUSLAPIS 1 PUSLAPIS 2–8 PUSLAPIS 9–20 PUSLAPIS 21–30 PUSLAPIS 31–37 PUSLAPIS 38 PUSLAPIS 39–50 PUSLAPIS 51–64 TURINYS 1 / Turinys 2–3 / Algimanta Dargienė. „Tinkamai formas jungiant, jų išraiška skamba“ 4–5 / Laima...
„Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 4
Leidinio PDF failas atsisiuntimui TURINYS 1–5 / ZITA DARGAITĖ. Sugrįžę į Žemaitiją 5 / KONSTANTINAS PRUŠINSKAS. Pirmoji žemaičių dailės paroda 6–7 / JURGA PALANGYTĖ. Antano Mončio namai-muziejus Palangoje 8–10 / DANGUOLĖ ŽELVYTĖ. Susipažinkime: skulptorius Adomas...
„Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 3
(PDF failai atsisiuntimui) PUSLAPIS 2–3 PUSLAPIS 4–10 PUSLAPIS 11–20 PUSLAPIS 21–30 PUSLAPIS 31–40 PUSLAPIS 41–50 PUSLAPIS 51–60 PUSLAPIS 61–70 PUSLAPIS 71–80 PUSLAPIS 81–88 TURINYS 2–3 / Pirmasis tarptautinis Oginskio festivalis. Festivalio programa 4–7 /...
„Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 1–2
(PDF failai atsisiuntimui) Viršelis PUSLAPIAI 1–10 PUSLAPIAI 11–20 PUSLAPIAI 21–30 PUSLAPIAI 31–40 PUSLAPIAI 41–50 PUSLAPIAI 51–60 PUSLAPIAI 61–70 PUSLAPIAI 71–80 PUSLAPIAI 81–90 PUSLAPIAI 91–100 PUSLAPIAI 101–112 TURINYS 2–5, 16 / Lina Kantautienė, Albinas...
VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ (anksčiau „A mon sakā“ redakcija, Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras) neperiodiniai leidiniai (1992–2024 m.)
KNYGOS, INFORMACINIAI LEIDINIAI Knyga: „Žemaitija. Įvykiai, žmonės, likimai“. Sudarė Arvydas Gelžinis. Leidybos vadovė, redaktorė. Klaipėda, 1992. Knyga: „M. Daukšos „Katekizmui – 400“. Sudarė, leidybos vadovė, redaktorė Danutė Mukienė. Klaipėda, 1995. Knyga:...
Kreipimasis dėl Žemaitijos etninio-istorinio-kultūrinio regiono išsaugojimo, vykdant administracinę reformą Lietuvoje
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI JE VALDUI ADAMKUI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI ARTŪRUI PAULAUSKUI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS MINISTRUI PIRMININKUI ROLANDUI PAKSUI KREIPIMASIS Kreipimasis dėl Žemaitijos etninio-istorinio-kultūrinio regiono išsaugojimo,...
Sungailienė (Mukaitė) Loreta, Mukienė (Ramonaitė) Danutė. „Žemaičių folkloro kolektyvai“
TURINYS Loukės etnuograpoinis ansamblis Seduos etnuograpinis ansamblis „Rėmolē“ Platelių folkloro ansamblis Šiauliū miesta folkluora ansamblis „Auda“ Mukienė (Ramonaitė) Danutė. „Ylakiškiai – folkloro sąjūdžio pradininkai Žemaitijoje“ Žemaitijos folkloro...
Loreta Sungailienė (Mukaitė). „Žemaičių choreografija“
Žemaičių choreografijos žanrai skirstomi į tris rūšis: žaidimai, rateliai, šokiai. Daugiausia senų bruožų išlaikė žaidimų žanras, kuriame bene labiausiai atsispindi ryšiai su apeigomis. Ypač daug archaiškų bruožų pastebima nedainuojamų žaidimų poetiniuose...
Gaila Kirdienė. „Liaudies smuikavimas Žemaitijoje“
TURINYS Smuikininkai ir smuikdirbiai Smuikai ir strykai Repertuaras Muzika Papročiai Smuikdirbystės, šeimyninio smuikavimo, multiinstrumentališkumo tradicijų, smuikininkų padėties kaimo ar miestelio visuomenėje tyrinėjimai rodo, kad Lietuvoje...
Loreta Sungailienė (Mukaitė). „Žemaičių instrumentinis folkloras“
TURINYS Bendrieji bruožai Šiaurės vakarų žemaičių instrumentinis liaudies muzikavimas Žemaičių kanklės ir kankliavimas Žymiausi senieji žemaičių kanklininkai Eržvilko muzikantai Bendrieji bruožai Žemaičių folkloras pasižymi ne tik tvirta dainuojamosios tautosakos...
Žemaitiškų dainų pavyzdžiai
TURINYS Lek gervė, lek gervelė Aš išdainavau Auga auga apynėlis Per žalią gojų Per šilyną jojau Lek gervė, lek gervelė (šeimos daina) 1. Lek gervė, lek gervelė, Lek gervelė per girią. O o o o! Lek gervelė per girią. 2. Neš gervė, neš gervelė, Neš gervelė lizdelį. O o...
Sungailienė (Mukātė) Loreta. „Auksa paukštės“ – i Žemaitėjė
2002 m. kuova pradiuo iteiktas tradicėnės geriausiu 2001-ūju metu saviveiklas kuolektīvu nominacėjės. Daugiausē simpatėju pelnė fuolkluora ansamblē bova iškilmingā paskelbtė ėr „Auksa paukštės” statuleliems apdovanuotė Vilniaus miesta Ruotušie. Žemaitē tamė...
Mukienė (Ramonātė) Danutė. „Dainų rinkėnē Lietuvuos mozėkas ėr tētra akademėjuo“
Daugiausē Žemaitėjuo ožrašītu senūju mūsa krašta dainū (anū rinkėniū) īr sauguoma Vėlniou: Lietuvuos mozėkas akademėjės Etnomuzikoluogėjės archyvė, Lietoviu tautuosakas instėtuta, Vėlniaus universiteta ronkraštīnūs. Šėndėin pasėžvalgīkem po Mozėkas akademėjė...
Sungailienė (Mukātė) Loreta. „Stanevīčiaus Sėmuona dainū rinkinīs „Dainos žemaičiu“
Stanevīčios Sėmuons mums žėnuoms kāp rašītuos, poets, tautuosakas rinkies. Vėns ėš svarbiausiu anuo darbū – dainū rinkinīs „Dainės Žemaičiu”, katros bova ėšleists 1829 metās. Tuo nedėdėlie kningelie ons īr sodiejės 30 dainū, katras sorinka tarp Vėduklės ėr...
Mukātė Loreta. „Dainū tīrėniejėmā“
Daina – vėina seniausiu mozėkas rūšiū mena ėstuorijuo. Tīrinietuojē mėslėj, ka jau paleolita epuokuo medžiuotuojē liuob šuoktė, ritmėškā šūkčiuodamė. Tēp atsėrada pirmīkštė vuokalėnė mozėka, gėmė pėrmuosės dainas. Onkstiau dainiavėms daug kou bėndra toriejė so...
Jadvyga Čiurlionytė „Žemaičių liaudies melodijų stilius“
Žemaičių dainų melodijų stilius, atsižvelgiant į jų muzikinės kalbos specifiką, monolitiškiausias. Jis susiformavo ilgaamžės raidos procese. Pradedant maždaug XVIII amžiumi, šis stilius stabilizavosi, išsaugodamas tipiškus visos žemaičių melodikos bruožus. Mums...
Žemaičių (Medininkų) vyskupija
Žemaičių vyskupijos kūrimosi pradžia, kaip rodo istoriniai šaltiniai, galima laikyti 1416-uosius metus, kai Lvovo arkivyskupas su keliais Vilniaus vyskupais buvo nuvažiavęs į Žemaitiją ir ten kurį laiką apaštalavo. Oficialiai Žemaičių vyskupija įkurta 1417...
Žemaitijos savivaldybės
Akmenės rajono savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė Marijampolės savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė Palangos miesto savivaldybė Plungės rajono savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė Rietavo savivaldybė...
Žemaitijos seniūnijos
Akmenės seniūnija – Akmenės rajonas Aleksandrijos seniūnija – Skuodo rajonas Alsėdžių seniūnija – Plungės rajonas Ariogalos miesto seniūnija – Raseinių rajonas Ariogalos seniūnija – Raseinių rajonas Babrungo seniūnija – Plungės rajonas Barstyčių seniūnija –...
Česlovas Kudaba. Žemaitijos kaimai ir sodybos (kultūrinis kraštovaizdis)
Turinys Žemaičių aukštumų kultūrinio kraštovaizdžio liaudies kūrybos elementai Galimos prielaidos Valakinių pertvarkymų laikotarpis Sodybos ir pastatų architektūra Želdiniai Aplinkybės, formavusios senąją žemaičių sodybą Kultūrinio Žemaitijos kraštovaizdžio...
Žymiausi Žemaitijos mišrūs parkai
Būdingiausi Žemaitijos mišrių parkų bruožai Adakavo parkas Bijotų (Baublių) parkas Biliūnų parkas Biržuvėnų parkas Čiotiškio parkas Dabikinės parkas Degaičių parkas Džiuginėnų parkas Izidoriaus Navidansko (Žemaičių botanikos) parkas Johampolio parkas Juozapavo parkas...
Žemaičių kalbos ir rašybos pavyzdžiai
PROZA. PASAKOJIMAI ŠIAURĖS ŽEMAIČIAI Keliuonė i Šiaulius Senuosės žemaitės pasėpasakuojėms Kap aš atsėmėno ton keliuonė i Šiaulius, moni šiorpolē nukrata. Važiavuom važiavuom dvė dėinė ėr bamaž dvė naktė, tik par patė tomsa pas žmuonis prisėglausdamis, ėr vės kelē,...
Žemaičių vyskupai (1417–1609). Sąrašas sudarytas akademiko, profesoriaus, kunigo Pauliaus Rabikausko SJ
Publikacija parengta pagal kun. P. Rabikausko SJ straipsnį, išspausdintą 1996 m. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos „Metraštyje”, t. 10. Laužtiniuose skliaustuose nurodomos asmenų, kurie įvairiuose šaltiniuose minimi kaip vyskupai, tačiau kurių paskyrimo į...
Žemaičių vyskupų sąrašas parengtas pagal G. Blaszczyko (Blaszczyk), Z. Ivinskio tekstus
Motiejus I Trakiškis. 1417 m. spalio 24 d. – 1422 m. gegužės 4 d. Mikalojus I Trakiškis – Dziržgavičius (dar vadinamas Romedanas). 1423 liepos 25 d. – 1434. Petras Lvoviškis. 1434 m. rugsėjo 20 d. – 1435. (Jis turėjo tituliarines Žemaičių vyskupo pareigas, tačiau...
Svarbiausi Žemaitijos įvykiai (datos, faktai)
Žemaitijos teritorijoje pirmieji pastovūs gyventojai šiaurės elnių medžiotojai įsikūrė prasidėjus Aleriodo šiltmečiui, apie X tūkstantmetį prieš Kristų, pačioje paleoloto pabaigoje. Ankstyviausiai Žemaitijos teritorijoje įsikūrę medžiotojai ir žvejai priklausė...
Zita Baniulaitytė „Žemaitiu vīru tradicėnē drabužē“
L. A. Jucevičios aple žemaitiu drabužius Marškėnē Kelnės Šalbierka Sermiega Koskelės Brīlios Apavs Nauduota literatūra „Žemaičių kiemionių nešysta švari ir grakšti, dažniausiai spalvinga. Vyrų apdaras: naminio milo švarkas, (…) panašus į krokuviškių su...
Zita Baniulaitytė „Žemaitiu muotrėšku tradicėnē drabužē“
Marškėnē Sėjuonā Šniūrelkas (kiklėkā) Kvartūgelē Joustas Koskelės Sermiega Pėrštėnės Žekės (kuojėnės) Apavs Karuolē Literatūra Marškėnē Būtėnā baltė, pluonuos druobės, platė ėr ėlgė – so prīdorkās. Kėrptė iš vėina stuomėns. Ronkuovės istatītas be iškėrpėmu ėr...
Skaidrė Urbonienė „Žemaičių šventųjų skulptūros“
Įžanga Žemaitija – kryžių ir koplytėlių žemė Ignas Končius – kryžių ir koplytėlių tyrinėtojas Žemaitiškų kryžių ir koplytėlių išskirtiniai bruožai Mažosios architektūros paminklų statymo priežastys ir vietos Paminklų šventinimas Skulptūrų parinkimas Skulptūrų...
Arvydas Pacevičius. „Lietuvos bernardinų provincija ir vienuolynai Žemaitijoje XIX a. pirmoje pusėje“
Arvydas Pacevičius. „Lietuvos bernardinų provincija ir vienuolynai Žemaitijoje XIX a. pirmoje pusėje“ Nuo Baltijos iki Juodosios jūros Kanoniškoji vizitacija ir kiti provincijolo rūpesčiai Dotnuva–Tytuvėnai, Telšiai–Kretinga „Lituanizacijos“ priežastys ir...
Baroko kelias Žemaitijoje: bažnyčios, rūmai, kiti pastatai
Alsėdžiai. Švč. Mergelės Marijos Prasidėjimo bažnyčia Beržoras. Šv. Stanislovo bažnyčia Biliūnai. Rūmai Kelmė. Rūmai Klaipėda. Namai Kražiai. Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia Mosėdis. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia Raseiniai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo...
Kai kurie senieji Žemaitijos dvarai ir miesteliai (tekstas nebaigtinis, pildomas)
Adakavas Alsėdžiai Barstyčiai Batakiai Beržėnai Bijotai Biliūnai Biržuvėnai Darbėnai Diktariškiai Gaurė Grinkiškės Kaltinėnai Kartena Kurtuvėnai Kuliai Kvėdarna Laukuva Lenkimai Lyduvėnai Medingėnai Mosėdis Pagramantis Pagryžuvys Pajūris Papilė Pavandenė...
Danutė Ramonaitė-Mukienė „Žemaičių kultūrinis atgimimas“
XX a. 9 dešimtmetyje Žemaitijoje prasidėjęs krašto tautinis, politinis ir kultūrinis atgimimas buvo sudėtinė, tačiau kartu ir savita visos Lietuvos atgimimo dalis. Ji išsiskyrė plačiu šiame krašte gyvenusių, iš jo kilusių ir ryšių su ja nenutraukusių kultūros, meno ir...
Vacys Milius „Žemaičių etnologijos bibliografija“
TURINYS Pratarmė Mokslinis gyvenimas Muziejai Tyrinėtojai Bendrieji tyrinėjimai Verslai ir jų papročiai Kaimai, sodybos, trobesiai Kapinės Malūnai Sakralinė liaudies architektūra Baldai Rakandai Susisiekimo priemonės Tautodailė ir jos kūrėjai Tekstilė Apranga Mityba...
Juozas Girdzijauskas „Žemaičių kultūriniai sambūriai XVI–XIX a.“
I Vienas pirmųjų kultūrinių sambūrių Žemaičiuose buvo toji žmonių grupė, kuri XVI amžiaus viduryje (trečiame–penktame dešimtmetyje) telkėsi apie Žemaičių seniūną Joną Biliūną – Bilevičių (toliau jį vadinsime Biliūnu). Konstantino Jablonskio duomenimis1, Biliūnai į...
Žemaičių–lietuvių kalbos žodynėlis (parengta pagal Simono Daukanto „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“)
A Abelnā (slav.) -visā, apskrėtā, bėndrā, aplamā. Abruozds (slav.) – paveikslos. Apėnt – iš naujė. Apgerbtė – apvalītė. Apieravuotė (slav.) – aukuotė. Atkalē – atvėrkštē. Auglius – javū derlios. Aulīs – avilīs. B Bačka (slav.) -statėnė. Bariuotė – penietė. Bartės...
Žemaičių–lietuvių kalbos žodynėlis (parengta pagal Igno Končiaus „Žemaičių šnekos“ (Londonas, 1961 m.)
Abalga – negerū gandū skleidėms. Dugnuolė – vežėma dognėnė. Gakta – prišakėnė užrėista ragiu a pavažū dalės. Jepkė – kėimielis miestė, i katrou gal ivažioutė so vežėmo. Kinis – kiaulės kinis, migis. Kiuocis – kriepšis, kriežis. Kodalis – lauknešielis. Knioisis –...
Gėrdėnis Aleksėndra „Viejē apei kalba ir tarmės“
Ne tēp senē p. Smetuonienė Irena, Valstībėnės lietuviu kalbuos kuomisėjės pirmininkė, „Respublikuo“ be gala autoritetingo tuono šnekiejė apei tarmės ir bėndrėnė kalba. Daug ana pasakė ir gerū dalyku, bet, matītė, dėdelē skubiedama ir karščioudamuos, priplepiejė ir...
Juozas Pabrėža „Žemaičių kalba ir rašyba prieškario ir karo metų spaudoje bei antologijoje „Žemaičiai“
Jau prieš karą laikraštyje „Žemaičių prietelius“ randame ne vieną straipsnelį prie žemaičių kalbos tuometinę situaciją, jos poreikį įvairiais atvejais. Ypač įsimintina aštri dviejų autorių – J. Jurkaus ir Jovo – polemika dėl žemaičių kalbos net keliuose 1937 metų...
Ramonātė-Mukienė Danutė „Iš žemaitėškas rašības istuorėjės “
1989 metās ikūros Žemaitiu kultūras draugėjė, anuos žmuonės dėdėlē daug diemesė pradiejė skėrtė gimtuosės žemaitiu kalbuos sogroužėnėmou i viešouji gīvenėma ėr žemaitėškā spaudā. Tēp jau išejė, ka tėms, katrėi jiemies tuo darba, prisėejė dvėrati ėš naujė ėšradėnietė....
Jonas Bukantis „Žemaičių kalba šiandien ir jos išlikimo perspektyvos“
Labiausiai paplitusios pasaulyje indoeuropiečių šeimos kalbomis dabar kalba daugiau kaip 2 milijardai žmonių. Lietuviškai kalbėti moka apie 3,5 mln. žmonių: Lietuvoje – 2,8 mln., Rusijoje, kitose Europos, Azijos, Amerikos, Australijos šalyse – apie 0,7 mln. Nedidelė...
Žemaičių patarmės, rašybos pagrindai
Turinys Pratarmė Tarmių reikšmė Žemaičių vardas Žemaičių patarmės Balsiai: Trumpieji balsiai Ilgieji balsiai Priebalsiai Kai kurie morfologijos dalykai Sintaksės bei leksikos bruožai Žemaičių abėcėlė PRATARMĖ Nuo pirmųjų „Žemaičių rašybos patarimų“ pasirodymo praėjo...
Šatrijos Raganos bendrija
Pirmininkė Danutė Mukienė Identifikacinis numeris (kodas) 191957253 Adresas: Gerbutavičiaus g. 10-213, Vilnius LT-01437 Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT157044060001366946 Tel. +370 687 47550 El. paštas: zemaiciu@gmail.com Informacija internete:...
Žemaičių akademija
Rektorius – Adomas Butrimas. Atsakingasis direktorius – Povilas Šverebas. Įmonės kodas – 9191309. Adresas: Maironio g. 6, Vilnius. Atsiskaitomosios sąskaitos numeris – LT867300010002455906. Žemaičių akademija – visuomeninė organizacija, vienijanti mokslininkus ir...
Žemaičių kultūros draugija
Draugijos pirmininkas – Algirdas Žebrauskas El. p. studija.arch@gmail.com XX a. amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje prasidėjęs tautinis atgimimas nuo pat pradžios itin ryškus ir savitas buvo Žemaitijoje. Jį inicijavo ir jam vadovavo šiame krašte gyvenantys,...
VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“
Adresas: D. Gerbutavičiaus g. 10-213, LT- 04317 Vilnius. Tel.: + 370 687 47 50. Ats. sąsk. Nr. LT657300010086726101. Įmonės kodas 300037489. El. p. zemaiciu@gmail.com. VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ prezidiumo pirmininkė Danutė Mukienė. Regionų kultūrinių...
VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ įstatai
Bendroji dalis 1.1. Regionų kultūrinių iniciatyvų centras yra Lietuvos Respublikos piliečių savanoriška, savarankiška, nepolitinė, pelno nesiekianti visuomeninė, paramos gavėjo statusą turinti organizacija (toliau – RKIC), kuri vienija įvairių tautybių, religijų bei...
Regionų kultūrinių iniciatyvų centro leidiniai
Paskutiniųjų metų Regionų kultūrinių iniciatyvų centro leidiniai
Žemaičių herbas (istoriniai duomenys)
Žemaitijos herbas atkurtas Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva. Lietuvos heraldikos komisija jį aprobavo 1994 m. liepos 21 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 121). Remiantis istorine ir ikonografine medžiaga, mažojo ir didžiojo herbų etalonus padarė Klaipėdoje...
Butautātė Eglė
Eso gėmusi 1977 metu birželė 22 d. Loukie (Telšiū rajuons). Sava vaikīstės nomūns gīveno lig pat šiuol. Anėi bova pastatītė tās metās, ka aš gėmiau. Tāp ka metus skaičūjav kartu. Karto su monėm metus skaičiū ir šalėp noma augons didilis suodnos. Mona tievā – Lukošātė...
Buorusevičātė- Šėdlauskienė Elėna
Je būčiuo gėmusi ne 1951, vuo 1991-ūju spalė pėnktōjė ėr ne gīvuolėnie vaguonė, katros rėitiejė unt Sibira, kuoki džiaugsma būtom apturiejė mona tievā, Jūzaps ėr Kuotrīna Buorusevītčē, puo keturiuolėkas bėndra gīvenėma metu sosėlaukė pėrmuojė sava kūdėkė! Tiktās...
Budrienė Zita
Eso gėmusi 1951 metu rugsiejė 10 dėina Telšiūn rajuonė Eidintāčiu kaimi. Lieplaukie pabėngiau 8 klasės, vuo Telšiūn ketvėrtuo vėdurinie pabėngiau vėinioulėkta. Kortė eilieraščius pradiejau devintuo klasie, bet tūn eilieraščiu naėšlėka. Paskutinius 10-11 metu kūrībā...
Botkos Antans
1922 metu septinta spalė išvīdau švīsa Pašatrijuos kaime, mažažeme žemaiče šeimuo. Šešiū metu pradėjau ganītė tetušiu bonda. Ganīdams gīvulelius pamėlau medelius, paukšteliu dainas. Be dainos ir šindīn nurimt negalio, dainūju su vaikaitēs. Baigis Lūkes muokīklas 4...
Bagduons Apuolėnars Petros
Bagduons – žemaitis poets, katros jau ne vėina dešimtmeti gīven ė kor ožsėinie – Čėkaguo (JAV). Gėmė ons 1912 m. bėržėlė 17 d. Telšiū rajuona Talainiu kaimė. Kieli i muokslus pradiejė Junkėlū, Ožvėntė pradžiuos muokīkluos. Tuoliau muokies Kražiu gėmnazėjuo ėr 1934 m....
Auškelaitė Uona
Eso kėlėma ėš Endriejava. Miestelie pabėngusi pradžiuos muokīkla tuoliau muokiaus Plungie. Puo kara, par dėdėlius vargus atsėdūriau ėr isėkūriau Kaunė. Tėn, gerū žmuoniū padedama, istuojau i medicinas seserū muokīkla ėr anon bėngiau. Puo tuo ėš karta pradiejau dėrbtė...
Zabitis Eugenėjos. Eilieraštē
Balsos iš tīru: spakajīkities! Pėlkėms opelems lėptelius dėrbėni, senuoms gėismeliems bėrbīnės bėrbėni. Vėrp vėsė medē, nu tavės pavargė, cėrp dongaus paukštē – joudė ė margė. Kėlbokās bokās karuosus gondėni, tīlem prūdalie somėišė vondėni. Pīpli nutvierės,...
Džervienė Teklė. Naujė eilieraštē
Ēno par pėiva Vingiouts takieli, sugierės dugībės žingsniu aida, ar rēktom tava vingius laikītė ož klaida? Gal pėrmāsis keleivis kelė ėiškuojė sausa, vo rasiet skobiejė, nuoriedams nuētė tėisiausē. Rast’ nanuoriejė primintė žuolīna ar krūma ėr pasoka aplinkou...
Džervienė Teklė. Eilieraštē
Pėimenė I saulielīdi, i ton auksėni maža pėimenė žalmargė gėnė. Ėš ėlguos dėinuos, ėš klaidiuos medės žalmargė pati ganītuojė vedė. Kol nosėpluovė soskėrdosės kuojės, mamātė pamėlža ėr dounas atpjuovė. Vo minkšta bova marškuoniu luova – vāka mėigielis medaus...
Valužienė Uona. Eilieraštē
Slinkis Eso nelabā paslonkos, Sosėvielės, bet išronkos, Darba tēp ėr netoriejau, No, ė dėrbtė nenuoriejau. Vėsė slinkio jau vadėna, Vėsė lėižovius kabėna. Pu šiukšlīnus slompėniejau, Jau ė kelniu netoriejau. Atsėrada labdarėnės, Aš sakau: „Jau duolėrėnės”. Vėskuo...
Šimkus Ruoberts-Karlis Giets. Eilieraštē
I žemė lēdas Pasėklīdė paukštē, Vuo žemės pakraštie - Ėr aš, ė to Līdiesiau žvaizdės I praskelta dongo, Rokousas so momis Plaštakės margas. Ėr aš, ė to – viel Kėldamo i žīdra dongo. *** Nu nemėgas Kuožna nakti – ėšbrinks, ėšplauks Rogē? Kuožna nakti sapnūs...
Puocios Vacluovs. Eilieraštē
1998 m. išleistuo žemaitiu poezėjės rinktėnie „Sava muotinu kalbo“ Puocios Vacluovs raša: „Eso gėmės 1943 m. pavasari Barstītiu kaimė, gražiuo, medēs apaugosiuo suodībuo. Muokiaus Barstītiu vėdorėnie, vo paskiau – žemės ūkė teknikomė. Vėsa gīvenėma daugiausē muni...
Anglickis Stasīs. Eilieraštē
2006 m. sueit 70 metu kāp Šiauliūs i pėrmouji sovažiavėma (kongresa) sosėrinka žemaitiu rašītuojē. Tou kongresa organizava Šiauliūs muokītuojo dėrbės, Lietovuo jau žėnuoms poets Anglickis Stasīs, katros spaudā parengė ėr pėrmoujė Žemaitiu rašītuoju kūrības...
Navikienė Nijuolė. Mamalė
Mamalė aš sava iš ronku pažīsto – Soskėrdosės, švelnės, mažėkės ėr stėprės, Glamuoniem ožkluojosės mona vaikīstė, Neleidosės sėrgtė, kėntietė ėr riektė. Mamalė aš sava iš balsa pažīsto – Žuodieliu ramībė Kap opė čiorlena. Atruoda, aš sensto – raukšliejous ėr balsto,...
Stasys Jonauskas. Eilieraštē
"MONA KŪRĪBAS TEMAS ĪR OMŽĖNAS". INTERVIU, EILIERAŠTĒ – Kuoks bova Tamstas kels i literatūra? – Iš vėinuos posės kels bova tėisos, nes aš pats žėnuojau, kuo nuorio. Iš kėtuos posės – vingiouts, nes sopratau, ka tēp, kāp nuorio, nebūs. Rēks eitė vingēs. – Ar bova...
Bagduons Apuolinars. Eilieraštē
Ėš praeitīs Sovėrp džiaugsma sporgas pašėrdie, Ka apžvelgu praeiti sava, Kīk daug mīlemūju paveikslu Pruo mona akis pražīgiava. Ka šėrdie jaunīsti prašneka, Er prišauki bortus gražeusius, Mona dīnas žīdieje so vīšniems Ale aš anū nabatšauksu. Tik ateiti...
Trīs nelinksmė eilieraštē
Gėrdėnis Aleksėndra Tėkrėėjē nomā Spaud krotėnė smagiausis akmou: Ruoduos, grīžto – kuo dā nuorio? Bet tėn lėka tėkrėėjē nomā, Šėrdės irgi tėn palėka. Tėn aš augau, kad i vargė, Tėn dainiuotė, rokoutėis muokiaus, Tėn paruodė i pėrmus žingsnius Tetė a sesou –...
Gėrdėnis Aleksėndra. Eilieraštē („Žemaitiu žemė“
Luopiši sopoujint’ Neriek, mažilieli, neriek! Vėsė vėsė tavi mīlem. Nogarelė tau pakasuom, Traškanelės tau iššloustuom. Nieka nu tavės mes neprašuom – Tiktā nezīsk, tiktā nepīk! Kuošiu skaniū tau privėrsem I putrieliu dėdlē baltū. Siaustovelės švarē švarē Tau...
Gėrdėnis Aleksėndra. Eilieraštē
Pri Vėntuos A to Vėntuos bepasiilgsti? Aš – ta nē. I nesupronto, A ta opės tėik pasikėitė, A kas muni pagadėna. Kap i pėrmiau, tīkos ondou, Pašalē apžielė tonkē. Kap i seniau, linksmas blėzgės Blīkčiuo saulie kap ognelės. Kap i toukart, beržā baltė Švėit ir undinie,...
Rudielis Vaids. Eilieraštē
Tīloma Ėštėista ronka vėrp, akis veiz i praeinontius. Aš ėiškau akim, kor žīd dongus… Žėnau – raso tuokės, raukšlies paskėndosės, ė nosėpėrkso dongaus spindoli Už cėnta. Ėš dolkiu Kažkas konsekrava laika i dolkės… … Vo anuo tėik daug tuo paliepie, Ka brėndi...
Rudīs Edvards. Nostalgėškė eilieraštē
Senuojė truoba Tėik aplūžusi, apspūrus – Nebėngta pešiuotė vėšta. Stuoga šīperinis sūris Miediu žalomuo tėrštuo. Šuonūs roustgalē išlindė – Rėbkaulē arkliū lėisū. Vabalū ė musiu glindas Tėisas puo medio vėso. Vo jau čiokorė po stuogo – Dolkės vuortinkliu...
Markavīčienė Dalė. Eilieraštē („Žemaičių žemė“ 2005 m. Nr. 1)
ŽEMAITĖŠKS RUOMANSOS Nebatmėno nieka. Tik raušklės jau renkas… Ėr akis, ėr žuode – kap kondis i švėisa. Nebvuožuojo nieka. Nuors tėrpst tava ronkas, Paruodiosės plėka ėr gelontė tėisa. Tik rodou, kap lapa begruobstīdams vieji, Tik ons keravuo ne tik dėina – ėr...
Lingīs Justīns. Eilieraštē
Aušruos balaukont Stalčelie sogoldītė ėlsas šaukštā, Babūnės šėltū ronkū numazguotė, Vuo šalėp peilis – ėšsėtėmpės, Apgintė rami mėiga pasėruošės. Šakutės sosėglaudėn ded i aki Mažė šaukštelē sapnūs cokru laiža, Tik mazgėnė skarelė, ba sīluos sosmokusi, Jau...
Markavīčienė Dalė. Eilieraštē
Interviu so žurnalistė, poetė Markavīčienė Dalė Kalbėna ėr puokalbi ožrašė Babinskienė Aurelėjė – Jau bėngdama vėdorėnė muokīkla Skouda rajuonė bovā žėnuoma kap perspektīvi poetė. Daug kas Tamstā pranašava dėdėlė ateiti. A nesėgaili, ka, bėngusi muokīkl, nesiekē...
THE PATH OF POLONAISES. THE INIMITABLE LIFE OF MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS
Danutė Ramonaitė-Mukienė An informative-cognitive publication for the reader, who is beginning the acquaintance with Mykolas Kleopas Oginski – the prominent composer, political and public figure of the end of the 18th – the beginning of the 19th c. The book briefly...
„POLONEZŲ KELIAS. GYVENIMAS, KURIO NEPAKARTOSI“
Danutė Ramonaitė-Mukienė Informacinis-pažintinis leidinys, skirtas skaitytojui, pradedančiam pažintį su kompozitoriumi, iškiliu XVIII a. pab. – XIX a. pr. valstybės ir politikos veikėju Mykolu Kleopu Oginskiu (1765–1833). Jame trumpai apžvelgiami M. K. Oginskio...
Kas užkuodouta Žemaitėjės vielevuo ėr herbė?
Pėrma karta Žemaitėjės vieleva pamėnavuota 1565 metās, bet ana īr atsėradusi daug onkstiau. Istuoriks Rimša Edmunds ėštīrė, ka žemaitē sava vielevas toriejė Žalgėrė mūšie. Manuoma, ka so panašė bova einama i Dorbės, Saulės mūšius. 1578 m. rašuoma, ka Žemaitiu žemės...
Žemaitijos vėliava (svarbiausia informacija)
Kada atsirado Žemaitijos vėliava ir kaip ji iš tikrųjų atrodė, sunku pasakyti, nes nei viena neišliko. Žalgirio mūšyje Žemaičių vėliavos dar nėra. Neturėjo vėliavos žemaičiai ir po keliolikos metų, kai vykdami į Konstanco bažnytinį susirinkimą prašė Lietuvos didįjį...
Žemaitiu gruožėnės literatūras antuoluogėjė „Žemaitē / Žemaičiai“
2018 m. Regėjuonu kultūrėniu inicetīvu cėntros igīvendėna pruojekta „Žemaitiu gruožėnės literatūras raida: istuorėjė, šin dėina, perspektīvas“. Pruojekta iš dalėis riemė Lietovuos kultūras tarība, Akademėnė jaunima korporacėjė „Samogitia“. Vīkdont anou bova sodarīta,...
Jankauskis Jūzaps. „Keists regiejėms“
Tas atsitėka mona vaikīstie, ka pasaulis bova tuoks keists ė nesoprontams. Tumet aš mėslėjau, ka vėsuo žemie īr tiktās vėns mūsa kaims so keliuoms apdulkiejusiuoms, sosėtūpusiuoms truobeliems, sostuojusiuoms palei tuolīn nubiegonti vėiškeli. Pati žemė, mona sopratėmo,...
Jurgilevīčienė Stasė. Pasakuojėms „Žuolėnė“
Žuolėnės atlaidū rīts ėšauša sauliets, tīkos, ramos ėr dėdėlē šėlts. Nevirpiejė ni vėns lapielis unt miediu, tiktā skraidė paukštelē, unt žuolīnieliu blizgiejė rasa. Netuolėi mūsa nomū eje kels. Bevākštiuodama pu kėima pamatiau dėdliausi dulkiu debėsi. Ka uns...
Šeškauskis Zenuons, Palongītė Jurga. „Pėršlė ouslie“
Laiks eit, papruotē keitas, saka, ka šemė omžiou jau ėr pėršliū nebrēk, bet gīvenėms ruoda, ka īr vėsā ne tēp. Rēk ė šēs laikās kartās jaunėisėms prikėbtė, anus sovestė. Pėršlė pruofesėjė nenogīvena. Je dā tori ouslė, je Dėivalis tavi apduovėnuojė sopratėmo, kou ė kāp...
Džervienė Teklė „Gīvs i žemė najilīsi“
Pro longa bova matītė apītoštės darža ežės. Riuogsuojė kelės kopūstu galvas, vingoriava eilelė nušiorosiu muorku, stīpsuojė sokumposės sauliegrožas. Toštės vėitas, kor vasara auga cėbolės, saluotē ėr kėta žalesa, bova tėrštā ožžielosės rodėnėniems pėktžuoliems, nikāp...
Teklė Džervienė. „Sluoga“
Nu pat žėimuos vėdorė par televizėjė aiškėna, ka miestūs, vo ėr kaimūs plint vėrusinis ožkrats. Lėipė sauguotėis, muokė kāp tou darītė. Bet kor to, žmuogos, ėšsėkeravuosi! Vėrusos naaplėnkė ni tuo maža miestelė pri srauniuos opės. Vo kon to anam padarīsi… Parejė...
Teklė Džervienė. „Žali žuolelė“
Diediu mūsa gėmėnie bova apstē: je skaitītė vėsus – aple kuoki posšimti. Nikuokėi če na dīvā. Matā, mamātės šeimīnuo bova trīlėka vakum, vo tetės – šešė. Ėš vėsum gėriausē mona atsėmėnėmūs īr ėšlėkės diedė Gostis – tetės sesėrėis Paliuonės vīrs. Pavėišiete i mūsa...
Teklė Džervienė. „Akmou so velnė piedo“
Tas bova prīš kuoki šimta metu Paežeriūm suoduo. Ka senāsis Daugiela bodavuojė jauji ėr tvartus, rinka akmenis iš dėrvu, ėš paežeries pėivu, naveiziedams – dėdėlis ar mažos, kad tik nabūtom minkšts. Skobiejė padietė pamatus lig šėinapjūtē, dėltuo spaudė šēmīna, ožvės...
Rudīs Edvards. „Oužoula gīvenėms: išaugau, žaliavau, žīdiejau“
„Šalėp skruzdielīna“ Nu dėdėlė, nelīgė, bet ligo stuogs statė kalna žemīn rėitiejė sunki ė gīvībės pėlna oužoula gėlės. Rėtuos ana i prieki vėn ožkliūdama ož žuoliū stėibū, nolūžusiu, ont žemės nokrėtosiu miediu šakieliu. Iliekdava ana ė i žvieriū piedu ispaustas...
Rudīs Edvardas. „Joudė“ (apsakīma ištrauka iš kningas „Kuotrė“)
Mūsa Joudė mūsėškė palėka, ka mon bova dā tik vėinioulėka metu, ėr kumet tievs so muotino vėina poikė vasaras pavakarė anou parsėvedė „iš miesta”, vo sakont solig teisībė, nu tuos posės, kor bova miests. Parsėvedė ėr atsėduksiejė, jug Joudė buva pėrkta nebrongē ėr,...