| Dvė vasaras
Par sužīdosės pėivas
Vasara brėda,
Vuo bėtelės žuolīnūsė ronkiuojė medo.
Vedo
Ejuov par karklās prižielosė lonka,
Pasėjiemė vėins kėtam už ronku.
Gailē sklēdė aplinkou
Marėnonti kvapa
Ėr karklīna žvėrblelē
Skombiejė tarp lapu.
To šnekiejē,
Šnekiejē karštā aple meilė,
Širdi ruovė iš kūna ba peilė.
Ėr sakē mon –
Gīvensma, uogelė, kap ruojou!
Lėpsma,
Rėsmuos aukštīn
Kap tėi apīnuojē.
Ėr truobalė.
Truobalie vākū mas turiesma.
Ėr vargelė.
Jouda vargelė
Tėkrā neregiesma!
Širdi.
Širdi uns sakė,
Aš tau neuždouso!
Je nuoriesi,
Ėr asla aš pats iššlouso!
Šimta kartu bučiouso
Meilingā par dėina,
Bus gerībės vėsuokės kap šeina!
Laukiau vėinus,
Ontrūsius metus
Ėr tėkiejau.
Ėr par longa longieli –
Kap gorčės veiziejau.
To, važioudams pru šali,
Vės šelmėškā muojē,
Sava pažadus dar ba karštesnius
kartuojē.
Lig tuo ruojaus
Mažā jau, kāp sakē, batrūka!
Toukart vėiškelē mūsa šalelės aprūka.
Jiemė anon –
Idiejė i mašina žalė
Ėr idiejė išdūmė i svetima šali.
Saulės nier.
Kiaurus metus tėn napatek!
Vuo puo truobas
Valkiuojės bads ėr vargs tik.
Žmuonis tėn –
Tēp sulīsa, nuplėka, vėinas žiaunas
Er bornun skīlelės balėka.
Vasara atbrauk apėnt
Par padvesintas pėivas,
Kap pablūdosės kraipuos
Baltā krakmuolītas ėivas!
Kas gīvs, galis –
Linksmėnas, sokas ėr džiaugas.
Mon tik vėinā nalinksmo ba drauga.
Nieks kap toukart
Jau monės napalīd par lonka,
Nieks liūdnās vakarās naaplonka.
Kiūtau vėina pati
Pri užžielosė taka,
Nieks meilingu žuodieliu nabsaka.
Alksnīnielis, 1942 m. lėipas 5 d.
|
Vaikē
Ejė vaikē patuorēs, patuorēs,
Kaišė rūtuoms keporės, keporės.
Kaišė rūtuoms keporės, keporės,
Gaudė sava mergelės, mergelės.
Gaudė sava mergelės, mergelės,
Spaudė plėina strielbelės, strielbelės.
Spaudė plėina strielbelės, strielbelės,
Goldė priešu eilelės, eilelės.
Mergės
Līn līn ėr līnuo,
Vėsas mergės lėinėinuo.
Raun geltuona lėna,
Kas dievies, nažėna.
Lėna raun kap vaška,
Ronkuoms rasa taška.
Raun, joukū nadara,
Lek už bara gala.
Bornas deg rauduonā,
Lonkstuos dailė šuonā.
Līn, līn ėr līnuo,
Vėsas mergės lėinėinuo.
Atmėnėmā
Ožmėrštė negalio truobalės dūmu,
Kor vākpalaikio būdams aš kruokiau,
Ėr tun žaliun, žaliun pakrūmiu,
Kor būdas iš šaknun statiau.
Ėr varlės pelkiesė pavasarēs tėn korkė,
Ėr kelnės atsėraitė gondrā anas gaudė.
Vėsuokēs vabalās krebždiejė tėn doborkē,
Vėsuokēs paukštēs čiorškava pašlaitē.
Vuo laumės vakarās tėn skalbė žlugti,
Kor dėina muotrėškas jierātius trinka,
Mas liūbam skubintėis pro šali smoktė,
Ka mumis so jierātēs naištrinktom.
Žemaitiu krašta apgamas er dvesas
Šėrdie pasėlėikt naišdėlduomas,
Nors būtumi atmėnėmus užgesės
Ėr pasaitus nutraukiuojės, svetur iškėldams.
Ėr mon vės dar atsėlėip padavėmā
Aple gerībiu gruobstītuojė ronka,
Ėr mon dar tabvažiou ognėis vežėmā
So raganuoms er aitvarās par lonka.
|
