|
Tėkrėėjē nomā
Spaud krotėnė smagiausis akmou:
Ruoduos, grīžto – kuo dā nuorio?
Bet tėn lėka tėkrėėjē nomā,
Šėrdės irgi tėn palėka.
Tėn aš augau, kad i vargė,
Tėn dainiuotė, rokoutėis muokiaus,
Tėn paruodė i pėrmus žingsnius
Tetė a sesou – nebžėnau.
Tėn poikoma suprastė pradiejau
Abruozdu i beržū baltū.
Liūbo džiaugsious kėik, ka kamonės
Drūktā grajīs duobėlūsė!
Tėn i Mama – puo ėlgū vargū
Atgolė omžėnā ilsietėis.
Gėismės kartās skomb dar ausiesė,
Bet, kap vėskas, blunk ir nīkst…
– – –
Pakeliūsė – vės kėtė buokštā,
Kėtė laukā, kėtė kalnā.
Lekam greitā – šimts par valonda –
Kas tėn tamė miestė lauk?
2004-10-18
|
Vielėnės
Pot jau žvakės patės paskotėnės viejē,
Lauž pri žemės žmuonis i pošelė žalė.
Kad i Vielėnės, nie vėinum vėina vielie
Nepargrīžt pri mūsa – i sava vākū šali.
Kas tėik brongos īr tū smilčiu geltuonomė,
Ka senėėjē takā nebšauk i nebtrauk,
Ka nebatmėnat, kėik īr maluonē nomėi,
Kor tėik mažā džiaugsmū, vuo
rūpėsniu daug?..
Viel sapnousem, vės tikiesemuos i lauksem,
Sava širdis, sava suopulius suspaudėė.
Kāp prašītė, ka jūs suprastomėt,
mīliausėėjē,
Kėik mes ėlgamuos, kėik mums
ilgietėis skaudē?
Vielėnės… Bet jug nie vėinum vėina vielie
Negrīžt nie trumpam i sava vākū šali…
Bėng užpūstė jau žvakės paskotėnės viejē,
Lauž i lenk pri žemės liūdnōjė pošelė.
1999-11-01
|
Kuotrės truobalė
(Nuveiziets iš italu)
Kuotrės noms īr šalėp gelžkelė,
Prīšās ōžouls – aukšts i platos,
Vuo šešoulītie tuo ōžoula
Ana sied i kontrē ner.
Veikē būs gal šimts jau metu,
Kap gīven ana puo tou medžio.
Tonkē vėrp truobalės longā:
Traukėnē važiou pruo šali.
Atšvėlp traukinīs i nušvėlp,
Nešdams žmuonis tuolėi tuolėi.
Ana pakel akis – pažvelg
Ir apėnt kap nierusi ner.
Kartās traukinīs lek linksmā –
Joukū pėlns i jaunū balsū…
Akėis mirksni ana pakel galva
Ir apėnt prie nerėnė palinkst.
2006-11-17
|
