Lėipas 13 – Dorbės mūšė ėr Žemaitiu tautuos vėinībės dėina. Šēs metās šešės Žemaitėjėjės savivaldībės 2022 metus īr paskelbosės Žemaitiu kalbuos metās. Žemaitiu kalbā pagērbtė, Telšiūs, Dėdiuojie Žemaitiu sėinuo, šiū metu lėipas 13 dėina bova atidėngta naujė pluokštė-...

Liepos 13-oji – Durbės mūšio ir Žemaičių tautos vienybės diena. 2022 m. renginiai, skirti šiai datai paminėti, vyko Lietuvoje ir Latvijoje. Šiemet, liepos 13-ąją, Telšiuose, Didžiojoje Žemaičių sienoje, buvo atidengta dar viena plokštė – paminklas žemaitiškiems...

Palangos kurhauzas – vienas iš pagrindinių kurorto simbolių. Jis stovi pačiame miesto centre, J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, į pietus nuo jos (adresas: Grafų Tiškevičių alėja 1). Vokiškai kurhaus – poilsio namai kurorte arba poilsio namų koncertų, šokių salė su...

Palangos gintaro muziejus veikia kurorto Birutės  miško teritorijoje XIX a. pabaigoje grafų Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu pastatytuose  jų šeimos reprezentaciniuose mūriniuose rūmuose. Sovietmečiu pastatą pritaikius...

Vytauto gatvės pradžioje (jos pietvakarinėje pusėje) – didelę trauką turinti  XIX a. pab. Palangos grafų Felikso ir Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu suprojektuotas ir apie 1897 m. pastatytus jų reprezentacinius neorenesansinio stiliaus mūrinius rūmus...

Palangos grafų Tiškevičių rūmai Antaninos ir Felikso Tiškevičių užsakymu pastatyti XIX a. paskutiniojo dešimtmečio antroje pusėje (pagrindiniai darbai vyko 1895–1897 m.).  Projekto autorius – vokiečių architektas Francas Heinrichas Švechtenas (1841–1924). Tuo...

 Jeigu šiandien Palangos Vytauto gatvėje paprašytume sutiktų palangiškių ir jų svečių parodyti, kur yra buvęs XIX a. pab. Palangoje įsteigtos progimnazijos, kuri 1913 m. reorganizuota į gimnaziją, pastatas, vargu ar į šį klausimą atsakytų daugiau negu vienas iš...

Birutės kanas – vienas iš Palangos simbolių. Jis yra vakarinėje Palangos botanikos parko, kuris paskutiniais metais vis dažniau Birutės parku vadinamas, pusėje. Tai 21 metro virš jūros lygio esanti kopa, kurios viršuje stovi 1898 m. pagal Klaipėdoje gyvenusio prūsų...

Kontininkai – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, prie Baltijos jūros, į šiaurę nuo Vanagupės. Kaimo teritorija praeina dviračių trąsa „Gintarinis pajūris“. Kontininkų vardu yra pavadinta viena iš Palangos miesto gatvių. Palangos krašto istorijos...

„Baltoji“ vila Vilos dvynės „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Vila „Anapilis“ Vila „Machorta“ Buršteino vila Lietuvos karininkų ramovės vila Vila „Pelėda“ ​ „Baltoji“ vila. D. Mukienės nuotraukos. 2022 m. „Baltoji vila“ XX a. I pusėje. Fotoreprodukcijos iš RKIC archyvo Vila...

Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje – viena iš pagrindinių mieste. Kartu tai ir intensyviausia kurorto gyvenimo arterija. Ji prasideda centrinėje Palangos dalyje, prie sankirtos su Vytauto gatvė, tilto per Rąžęs upelį, ir tęsiasi į vakarus iki Jūratės ir Kastyčio...

Paliepgiriai – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, rytinėje kelio Klaipėda–Liepoja. Nuo Palangos centro į šiaurę ji yra nutolusi apie 5–6 kilometrų. Dabar šio kaimo teritorijoje veikia Palangos oro uostas. Senovėje tai buvo žvejų kaimas. Rašytiniuose šaltiniuose...

Kunigiškiai – nedidelė gyvenvietė, esanti apie 5 km į šiaurę nuo Palangos miesto centro ir Vanagupės, tarp Palangos miesto centro ir Šventosios. Kunigiškiai – visai arti jūros. Čia kur kas ramiau, negu Palangoje, tad labai tinka šeimų poilsiui. Paskutiniais metais...

Užkanavė – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, prie pat Baltijos jūros, kiek į vakarus nuo Kunigiškių, prieš Palangos oro uostą. Prie Palangos miesto gyvenvietė prijungta 1958 m. rugsėjo 29 dieną. Iki to laiko ji priklausė Kretingos rajono Šventosios apylinkei,...

Palangoje meno ženklų (skulptūrų, paminklų, atminimo lentų) nėra itin daug. Didžiausi, meniškiausi iš jų žinomi plačiai. Pirmiausia tai Birutės parke, prie pagrindinio tako į rūmus, stovinti skulptūra „Eglė žalčių karalienė“, Birutės kalno papėdę puošianti...

Karvelynas – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės rytinėje dalyje, vakarinėje kelio Klaipėda–Liepoja dalyje ir į pietus nuo Kretingos gatvės. Šiandien buvusį kaimą primena Karvelyno vardu pavadinta viena iš Palangos gatvių.   Parengė Danutė Mukienė   D....

Mančiškė (arba Manciškė, Monciškės) – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, kiek piečiau nuo Šventosios, tarp Palangos oro uosto ir Šventosios gyvenvietės. Prie Palangos miesto ji prijungta 1975 metais. 1996 m. Lietuvos paraplegikų asociacija, vadovaujama...

Apie 1843–1848 m., kai Palangos valda priklausė grafams Juozapui Tiškevičiui (1805–1844) ir jo sūnui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891 m.), pietvakariniame Rąžės upelio krante, jau seniai nebenaudojamų buvusių Palangos kapinių teritorijoje, pradėtas formuoti miestelio...

TEKSTAS PILDOMAS AKTUALIA INFORMACIJA Dobilas – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės pietuose, prie Žogupio. Paskutiniais metais šioje vietovėje pastatyta nemažai poilsiui ir nuolatiniam gyvenimui skirtų statinių.   Parengė Danutė Mukienė   Gretos Tautavičiūtės...

TEKSTAS PILDOMAS AKTUALIA INFORMACIJA Plytinė – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės pietinėje dalyje, netoli Baltijos jūros. Parengė Danutė Mukienė   D. Mukienės nuotraukoje – Baltijos jūra prie Palangos   Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros...

Būtingė – Palangos miesto savivaldybės šiauriausia gyvenvietė, prie kelio Klaipėda–Liepoja ir sienos su Latvija. Ji yra į šiaurę nuo Šventosios gyvenvietės, priklauso Šventosios seniūnijai. Istoriniai vietovės pavadinimai: vok. Budendingshof, rus. Будендиксгоф,...

Vanagupė – vienas iš buvusių kaimų dabartinio Palangos miesto teritorijoje. Nuo jo apie 5 km į šiaurę – Palangos oro uostas. 1966 m. Vanagupės gyvenvietė prijungta prie Palan­gos. Šio buvusio kaimo teritorijoje yra pastatytas viešbutis, pavadintas kaimo vardu –...

Medvalakis – buvęs kaimas dabartinio Palangos miesto teritorijoje, į rytus nuo kurorto centro. Kaimo vietą dabar primena jo vardu pavadinta viena gatvė.   Parengė Danutė Mukienė   D. Mukienės nuotraukoje – Palangos paplūdimys   Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m....

Virbališkė (Virbališkės) – buvęs kaimas dabartinės Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo miesto centro. Prie Palangos jis prijungtas sovietmečiu. Dabar tai vienas iš kurorto gyvenamųjų daugiabučių namų mikrorajonų – vadinamas Virbališkės arba C...

Šiandien netoli Palangos buvusį Valteriškės kaimą primena tik kurorte esančios Valteriškės gatvės pavadinimas. 1941-aisiais metais, vykstant Antrajam pasauliniam karui, Valteriškės kaime, kuris buvo Vilimiškės dvaro teritorijoje, naciai įrengė stovyklą (laikiną getą),...

Vilimiškė – vietovė (seną istoriją turintis kaimas), kurios viena dalis priklauso Palangai, kita – Kretingos rajonui. Ji yra Pajūrio žemumoje, pietrytinėje Palangos miesto savivaldybės pusėje, tarp Palangos, Vydmantų, Nemirsetos ir Parąžės, vakarinėje kelio...

Kalbėdami apie Palangą, dažniausiai turime mintyje kurortą, išsitęsusį į šiaurę nuo Nemirsetos ir pasibaigiantį ties Naglio kalnu, Vanagupės gyvenamuoju rajonu. Tuo tarpu Žemaitijos etnografiniam regionui priklausantis dabartinis Palangos miestas palei jos vakarinę...

Šiandien Palanga – didžiausias ir daugiausiai poilsiautojų per metus sulaukiantis klimatinis ir balneologinis kurortas. Ji nuo Klaipėdos nutolusi 25 km, nuo Kretingos – 13 km. Palangos miesto centrinėje dalyje į Baltijos jūrą įteka Rąžės upelis. Čia paplūdimių, kopų...

Mikelis Balčius knygoje „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016, p. 77) rašo: „po 1566 m. Palangos valsčiuje, šalia prekybinio kelio iš Prūsijos į Livoniją, prie Šventosios upės intako Darbos upelio buvo atmatuotas žemės sklypas ir pastatyta karčema. Nuo Palangos per...

Mus pasiekusios pirmosios Palangos kraštovaizdžio ir gyventojų nuotraukos sukurtos XIX a. pab. ir XX a. pradžioje. Atvirukai (dažniausiai tai atvirlaiškiai) su Palangos vaizdais pradėti leisti XX a. pradžioje. Nuotraukų autoriai buvo į Palangą atvykstantys...

2022 m. liepos 23 d., šeštadienį, 15.00 Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje atidaroma Viktoro Paukštelio tapybos paroda „Uždraustas kraštovaizdis“. Menininkas kartu su parodos kuratore Raminta Jurėnaite, ekspozicijos temą ir paveikslų atranką sumanė būtent šiai vietai....

2022 m. liepos 11–15 dienomis Tauragės kultūros rūmuose vyko vaikų ir jaunimo vasaros stovykla „Orkestrifikacija“, kurią jau antrus metus iš eilės suorganizavo Tauragės kultūros centro Lengvosios muzikos orkestras (vadovas Mikas Karosas). Stovyklos dalyviai – 6–17...

2022 m. liepos 21 d., ketvirtadienį, 17 val. savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje – improvizacinis poezijos vakaras „AŠ TIK GĖLIŲ SPALVOM PASIGĖRĖSIU, SAVIN GILIAI ĮKVĖPSIU JŲ KVAPUS...“ (V. Mačernis) Renginyje kviečiame dalyvauti tuos, kuriuos...

Birželio 29–liepos 5 dienomis Prancūzijos Saint-Égrève mieste (jis yra Telšių miesto partneris) vykusiame teatrų festivalyje Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo grupė „Savi“ (grupės vadovė Laimutė Pocevičienė) rodė „Neišsipildžiusią meilės istoriją“. Šis...

Telšių rajono savivaldybės iniciatyva 2022-ieji yra paskelbti Žemaičių kalbos metais. Šią iniciatyvą palaikė, atitinkamus sprendimus dėl metų priemonių planų įgyvendinimo priėmė  ir keletas kitų Žemaitijos rajonų savivaldybių, tarp jų Plungės, Rietavo, Skuo­do ir...

1941 m. birželio 24 d. vokiečių kareiviai ir vietiniai smogikai per 4 valandas suėmė visus nespėjusius iš Palangos ir jos apylinkių pasitraukti žydus ir suvarė juos prie autobusų stoties. Vyrai buvo atskirti nuo šeimų ir kartu su sulaikytais buvusiais sovietinės...

Prie senojo kelio Klaipėda–Palanga esanti Nemirseta yra viena seniausių Lietuvos pajūrio ruožo, einančio nuo Palangos iki Klaipėdos, gyvenviečių. Žinomuose rašytiniuose šaltiniuose ji pradedama minėti XV amžiuje. Šios gyvenvietės pavadinimas įvairuoja. XV a....

Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi kairiajame to paties pavadinimo upės krante, prieš jai įtekant į Baltijos jūrą. Tai vienintelis Lietuvos miestas, kuris buvo suplanuotas ir pastatytas tarpukariu. Jo projektą 1938 m. parengė urbanistas Nikolajus Mačiulskis....

Moderni, mūrinė, 25 m aukščio Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia stovi kurorto  Saulėtekio take (pastato numeris 1). Tai rytinėje kelio „Klaipėda–Liepoja“ pusė. Prie bažnyčios stovi mūriniai daugiabučiai gyvenamieji namai, veikia prekybos centras, yra automobilių...

XVI–XVIII a. Šventosios, Janmarienburgo senasis miestas yra buvęs Šventosios upės žemupyje, jos kairiajame krante ir dabartinės Šventosios upės vagos vietoje. Ši regioninės reikšmės vieta  (Šventosios buvusios prekybinės faktorijos kultūrinis sluoksnis) dėl vertingųjų...

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, siekdama įgyvendinti jai pavestas funkcijas, kasmet įgyvendina vidutiniškai po tris įvairios apimties gamtotvarkos, lankytojų informavimo infrastruktūros įrengimo, kultūros paveldo objektų tvarkymo ir kt. naujus projektus....

Bibliotekos Inovacijų ir mokymo centras Vasaros metu čia vyksta vaikams ir suaugusiesiems skirti edukaciniai užsiėmimai tema „Atvirukas pagal pasirinktą knygą“. Jų dalyviai išbando rankinį skenerį, susipažįsta su PAINT programa, išsispausdina pasirinktą ir savo paties...

Būtingė – buvęs Lietuvos pajūrio kaimas. Ji – prie kelio Klaipėda–Liepoja, netoli sienos su Latvija. Jau daugiau negu 20 metų, kaip Būtingės gyvenvietė dažniausiai pradedama minėti tada, kai kas nors sutrinka čia nuo 1999 m. liepos 22 d. veikiančiame 1995 m. pradėtame...

Pagrindinis Būtingės gyvenvietės akcentas – rytinėje jos dalyje stovinti 1822–1824 m. šalia buvusio dvaro sodybos iškilusi autentiškais vargonais garsėjanti mūrinė, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai viena seniausių Lietuvoje evangelikų liuteronų parapijų...

Palangos tiltas į jūrą – vienas iš pagrindinių šio miesto simbolių. Pasivaikščioti juo, palydėti čia saulėlydį – jau daugiau negu šimtmetį gyvuojanti šio kurorto poilsiautojų tradicija. Palangoje 630 m. ilgio tiltą į jūrą kartu su prieplauka 1880–1890 m. pastatė...