Kretingiškiai šiemet, po dviejų metų pertraukos, pradėję rengtis jubiliejinei (trisdešimtajai) komedijų šventei „Vėinė joukā“, žinojo, kad ji gali ir neįvykti dėl siaučiančio COVID-19 viruso, tačiau net nenujautė, kad ją temdys vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas...

Visada deklaravome, kad interneto svetainė „Žemaičių žemė“, to paties pavadinimo el. žurnalas – kultūros, švietimo, istorijos leidiniai, kad čia nepolitikuojama ir kad juose nėra vietos tiems, kas siekia suklaidinti žmones, manipuoliuoti jais ir kt. Ši nuostata...

Žurnalą skaitykite mūsų interneto svetainėje. Iš jos galima atsisiųsti leidinio *.PDF failus *  Žurnalo vidinių puslapių turinys ir publikacijų *.PDF failai > *  Vartomas leidinio variantas > Visi šių metų žurnalo numeriai skelbiami mūsų interneto svetainės...

Šių metų vasario mėnesį į Lietuvos nematerialaus kultūros vertybių sąvadą įtrauktos dar 9 tradicijos. Tarp jų yra ir Palangoje 1990 m. pavasarį po ilgos pertraukos vėl tradiciškai pradėtos švęsti spalvingosios pavasario, pirmosios žalumos, žemdirbių ir arkliaganių...

2022 m.  kovo 2 d. 18 val. Kelmės mažajame teatre – Eugene Ionesco komedija ,,Plikagalviai“ (rež. Gediminas Trijonis). Kaip skelbia teatras, šis „spektaklis apie poną ir ponią Smitus, gyvenančius netoli Londono. Smitai neturi pakankamai lėšų, tačiau nori lygiuotis į...

2022 m. vasario 24 d. 18 val. Telšių Žemaitės dramos teatre – spektaklis „Šventųjų gyvenimas“, pastatytas Petro Cvirkos romano „Frank Kruk“ motyvais. Spektaklio režisierius –  Donatas Žilinskas. Vaidina: Antanas Nekrašius (Klebonas), Julija Kneitienė (Advokatė),...

Paminklas Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjui, lietuvybės puoselėtojui, publicistui, spaudos bendradarbiui  dr. Jonui Šliūpui (1861–1944) stovi Palangoje, Vytauto gatvės vakarinėje pusėje, netoli pagrindinio įėjimo į Palangos botanikos (Birutės) parką ir tako,...

Visuomenės ir kultūros veikėjas draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, gydytojas Liudas Vaineikis (1869–1938) Palangoje su pertraukomis gyveno apie keturis dešimtmečius. Jis čia dirbo gydytoju, buvo aktyvus miesto savivaldos narys, turėjo didelį vietos žmonių...

Palangos tiltas į jūrą – pagrindinis šio kurorto simbolis. XIX a. pab., sumanęs plėtoti prekybą jūra, pirmąjį (tada medinį) tiltą į jūrą pastatė grafas Juozapas Tiškevičius  (1835–1891). Tada tilto pradžia buvo panašiai toje vietoje, kurioje dabar yra Jūratės ir...

  2021 m. skaitytojai sulaukė trijų iš prancūzų į lietuvių kalbą išverstų Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel Gufjė knygų: „Lenkas Santo Dominge, arba Jaunoji kreolė“, „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija“ ir „Barbora Radvilaitė“....

Paminklas Žemaitijos kariams savanoriams Palangoje stovi S. Daukanto gatvėje. Jis atidengtas 2014 m. gegužės 17 dieną. Paminklo autorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis...

Paminklas Palangos botanikos (Birutės), skirtas šio parko projekto autoriui ir įkūrėjui, žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui, dendrologui, botanikui Eduardui Fransua Andrė (Édouard François André, 1840–1911), yra pastatytas Palangos botanikos (Birutės) parko...

Paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui stovi pačiame Palangos centre, Vytauto gatvės tytinėje pusėje, skvere, esančiame priešais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bačnyčią. Jis sukurtas skulptoriaus Jono Jagėlos ir yra skirtas pagerbti Palangoje gimusiam Lietuvos...

  „Laiminančio Kristaus“ skulptūra – Palangos botanikos parke, kuris paskutiniais metais vietinių gyventojų dažniausiai Birutės parku vadionamas, didžiojo parterio šiaurinėje dalyje, priešais rūmus. Sovietmečiu, beveik 50 metų jos vietoje augo žolė, nor XX a....

Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, prie kavinės „Aitvarai“, stovii skulptūra „Vėjas“. Ant  jos postamento burodyta, kad skulptūra sukurta 1978 m., o jos autorius – Aloyzas Toleikis. Granite iškaltas ir skulptūros pavadinimas. A. Toleikis – Lietuvos dailininkas,...

Skulptūra „Baltijos aušra“ buvo sukurta 1990 metais ir tais pačiais metais atidengta Palangoje, kiek į pietryčius nuo tuo metu veikusio „Jūratės“ baseino. Jos autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010). Tada jam „įkurdinti“ skulptūrą Palangoje padėjo...

Palangos miesto savivaldybė, nutarusi 2021 m. kurorte pastatyti paminklą arbitražo komisijos, 1921 m. priėmusios sprendimą dėl sienų nustatymo tarp Lietuvos ir Latvijos, pirmininkui Edinburgo universiteto profesoriui, rašytojui, diplomatui, teologui Džeimsui Jangui...

2020 m. Palangoje veikė 16 savivaldybės kontroliuojamų švietimo įstaigų.  Tais metais joms buvo skirta  14 mln. 478,1 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto  asignavimųų (tai sudarė 35,0 proc. visų savivaldybės metinių asignavimų (savivaldybės biudžeto asignavimai  2020 m....

Palangoje, Vytauto g. daugelio akį patraukia 72 numeriu pažymėtas visuomeninės paskirties paviljono tipo vienaukštis, medinės konstrukcijos modernizmo stiliaus pastatas. Tai Palangos vasaros skaitykla, esanti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žinioje....

Spauda kaip viena iš informavimo ir reklamos priemonių Palangos kurorto gyvenime pradėta plėtoti XVIII a. pab., čia šeimininkaujant grafui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891). Iki to laiko Lietuvos ir kaimyninių šalių spauda, tarp jų ir informacinio-reklaminio pobūdžio...

Palangos žemė iki 1527 m. buvo valdoma Žemaičių seniūno. 1527 m. karalius Žygi­mantas Senasis, pavesdamas Žemaičių seniūnui Kęsgailai valdyti Žemaitiją, dalį jos valdų pasi­liko sau – tarp jų ir Palangą (Palanga karališkąja valda buvo iki 1775 m.). Palangos...

Daugelis Palangos kultūros, sporto renginių – tradiciniai, sutraukiantys tūkstančius gyventojų iš įvairių Lietuvos vietų, taip pat ir iš kitų šalių. Dalis jų čia atvyksta specialiai dėl šių renginių, norėdami juose sudalyvauti ir pabūti tų švenčių dalimi, pajusti jų...

Gerą nuotaiką lankytojams keliantis Šunų muziejus veikia Palangos Taikos gatvėje (namo numeris 8). Jį 2009 m. įkūrė kurorte jau daug metų gyvenantis menininkas Vytautas Kusas kartu su žmona Vida. Jie šunų tema yra sukaupę daugiau kaip 4 000 eksponatų. Jie į Palangą...

Palangos senosios (XVIII pab.–XX a. I p.) žydų kapinės yra  kopų zonoje, mišku apaugusioje teritorijoje, apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno. Jos užima 763 m2 plotą. Kapinių teritorijoje yra pastatytas juodo granito paminklas (autorė – architektė Irena Likšienė),...

Kultūros vertybių registre pažymėta, kad XIX a. pab. pastatyti istorizmo stiliaus Palangos dvaro sodybos rūmai (adresas: Vytauto g. 17) į Kultūros vertybių registrą 1992 m. gegužės 1 d. įtraukti kaip nacionalinės reikšmės objektas įtrauktas dėl jo vertingųjų dailės ir...

Kultūros paveldo specialistai, 1997 m. rengdami bylą dėl Palangos dvaro sodybos parko (jis vadinamas Botanikos ir Birutės vardu) įtraukimo į Kultūros vertybių registrą, pažymėjo, kad šis nacionalinės reikšmės objektas, priklausantis Palangos dvaro sodybai, yra...

1997 m. gruodžio 31 d. Palangos dvaro sodyba dėl jos vertingųjų archeologinių, architektūrinių, dailės, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių, želdynų savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus numeris 23429). Ji užima 101 9741 kv. m, vizualinės apsaugos...

Nemirsetos laivų gelbėjimo stoties adresas – Palanga, Klaipėdos pl. 35D. Šis objektas 2004 m. gruodžio 31 d. dėl savo vertingų architektūrinių ir inžinerinių savybių įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 29936) ir yra saugomas valstybės kaip...

Šiandien daugelis žino, kad, vykdami iš Klaipėdos į Palangą senuoju keliu, turime pravažiuoti Nemirsetą – gyvenvietę, 1958 m. prijungta prie Palangos miesto. Sovietmečiu ji buvo gana uždara, nes čia šeimininkavo kariškiai, na o vėliau, Lietuvai atgavus...

Kurorto centre, prie pat centrinės aikštės stovintis buvęs Palangos autobusų stoties mūrinis pastatas (adresas: Kretingos g. 1) iškilo 1938–1939 m. (projekto autorius – architektas Vadimas Lvovas). Jis dėl vertingųjų architektūrinių ir istorinių savybių 2010 m....

Dažnai gali išgirsti, kad Palanga nepritaikyta šeimų poilsiui. Su tuo, be abejo, iš dalies reikia sutikti, nes čia – ne kaimyninėje Latvijoje esantis Venspilio kurortas, kuriame gausybė vaikų ir jų tėvelių poilsiui pritaikytų aikštelių, atrakcionų, sporto aikštynų,...

1993 m. vasario 5 d. dėl vertingų architektūrinių, istorinių ir memorialinių savybių į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktas XIX a. pab. pastatytas gyvenimui ir poilsiui skirtas vieno aukšto, stačiakampio plano medinis namas, kuris yra L. Vaineikio gatvėje. Jo numeris 17...

Šis namas, J. Piktuižio gatvėje pažymėtas 13 numeriu. Jis priklausė kunigo, ateitininkų pradininko, ekonomikos mokslų daktaro, finansisto, pedagogo, buvusios Lietuvos nacionalinės valiutos – lito kūrėjo, profesorius Vlado Jurgučio (1885–1966) tėvams. Čia jis yra ir...

1993 m. gegužės 19 d. dėl vertingų architektūrinių, etnokultūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Palangoje Piktuižio gatvėje esantis namas Nr. 11 (objekto unikalus kodas 15936). Šio Palangos miesto istorinėje dalyje esančio medinio...

1992 m. gegužės 28d. dėl vertingųjų savybių architektūrinių ir etnografinių į Kultūros paveldo registrą įtrauktas tradicinio liaudies stiliaus gyvenamasis namas (adresas: Miško takas 47). Jo unikalus kodas 1292. Pastato tūris kompaktinis, stačiakampio plano,...

Palangos miniatiūrų Mini galerija veikia Vytauto gatvėje (namo numeris 110). Ją įkūrė palangiškis dailininkas Vytautas Kusas. Čia eksponuojami paties V. Kuso kūriniai. Tai piešiniai, akvarele atlikti, aliejumi tapyti nedideli paveikslai. Yra objektų, padarytų iš...

2009 m. vasario 12 d. dėl vertingų istorinių ir inžinerinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtraukta regioninės reikšmės Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa II (unikalus objekto kodas 32633) Lietuvos pajūryje. Ji datuojama XV–XX a., užima 4...

2006 m. spalio 10 d. į Kultūros vertybių registrą dėl vertingųjų istorinių savybių įrašytas Palangos miesto teritorijoje esantis nacionalinės reikšmės Lietuvos valstybės sienos ženklas (unikalus objekto kodas 30785).  Jis ženklina Lietuvos ir Latvijos sieną Baltijos...

Kultūros paveldo departamentas savo administruojamame Kultūros vertybių registre nurodo, kad neogotikinės Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas (adresas Vytauto g. 51) į minėtą registrą kaip regioninės reikšmės valstybės saugotinas...

  Palanga kaip poilsiavietė prie jūros Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojus pradėjo dominti XIX a. pradžioje. Pirmosios rašytinės žinios apie maudymąsi jūroje Palangoje buvo paskelbtos rusų kalba išleistoje rašytojo ir žurnalisto Jano Tado Bulgarino...

  M. Vaitkus savo atsiminimų knygoje „Su Minija į Baltiją“ yra pateikęs daug įdomios informacijos apie 1886–1913 m. veikusią Palangos progimnaziją. Šioje publikacijoje pateikiame dalį jo pasakojimo apie šią XIX a. pab. –XX a. per. Žemaitijoje buvusią vieną iš...

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje yra penki altoriai. Trys iš jų yra marmuriniai, pagal palangiškių užsakymą sukurti  tuo metu Pietų Prancūzijoje veikusiosj Fransua Dominyko Monos dirbtuvėje Tulūzoje. Tai Ddysis, Švč. Mergelės Marijos ir Švč....

  2015 m. vasario 12 d. Baltijos jūroje nuskendusio senovinio laivo „L-9“ vieta dėl jos vertingų povandeninių savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 38468). Valstybės saugoma 2500.00 kv. m teritorija nuskendusio laivo vietoje. Čia...

„Aš pats Palangos botanikos parke pradėjau dirbti 1966 metais. Kai įsijungiau į kolektyvą, pagrindiniai parko tvarkymo darbai, numatyti parko rekonstrukcijos projekte, jau buvo atlikti. Mes toliau prižiūrėjome parką, įrenginėjome papildomus takus. Birutės kalno...

 2022 m. vasario 10 d. spalvingas sostinės Literatų gatvės namų sienas, dedikuotas rašytojams ir poetams, papildė naujas simbolis – atidengtas bronzos ir akmens bareljefas, skirtas moderniam lietuvių tautos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“ ir jo autoriui –...

 Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ – vienas iš labiausiai žinomų tradicinės muzikos kolektyvų Lietuvoje. Labiausiai dėmesį atkreipia jo narių gausa ir tai, kad tai jaunų šeimų bendruomenė, kurioje dainuoja, šoka, pasakojamąją tautosaką išraiškingai...

Paskutiniais metais vienas populiariausių Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklių – „Spalvuotu guzikieliu rožončios“ (režisierė ir scenarijaus autorė – Laimutė Pocevičienė). Jo premjera įvyko 2018 m. lapkričio 24 d., tačiau spektaklis iki šiol itin laukiamas tiek...

Dievas, pasivertęs elgeta, ilgai keliavęs po pasaulį, norėdamas įsitikinti, ar teisingos žinios, kad žmonės žemėje po jų sutvėrimo labai pablogėjo ir nieko nebegerbia. Jis aplankė tūlus kunigaikščius, bajorus ir daugelį sodiečių, bet jie visi jam rodė kietą širdį:...

TURINYS Pasakojamosios tautosakos esminiai bruožai Pasakos Žemaičių pasakojamosios tautosakos leidiniai, šios tautosakos rinkėjai, tyrinėtojai: Simonas Daukantas ir žemaičių tautosaka Daukanto žemaičių tautosakos dvitomis Laurynas Ivinskis Liudvikas Jucevičius...

Gyvuliai atspėja orą Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:   Avis bliauna prieš didžiuosius šalčius. Gyvatės prieš...

Stanevīčios Sėmuons mums žėnuoms kāp rašītuos, poets, tautuosakas rinkies. Vėns ėš svarbiausiu anuo darbū – dainū rinkinīs „Daiynes Žemaycziu”, katros bova ėšleists 1829 metās. Tuo nedėdėlie kningelie ons īr sodiejės 30 dainū, katras sorinka tarp Vėduklės ėr Eržvėlka....

Telšiū Germanta progimnazėjė (onkstiau – Telšiū tretiuojė vėdorėnė muokīkla) tor gražės ėlgametės tautėosakas rinkėma tradicėjės. Rėngont el. leidėnė „Žemaičių žemė“  „Tautuosakas“ skīrieli diemesi patraukė tuo muokīkluo onkstiau Kinderītės Rasuos ėr Bulašaitės Dianas...

Kalbant apie senųjų žemaičių liaudies dainų melodijų stilių, visuomet pabrėžiamas jo monolitiškumas. Jau 1969 metų studijoje profesorė J. Čiurlionytė atkreipė dėmesį į tai, jog šios etnografinės Lietuvos srities liaudies dainų melodijoms būdingi itin pastovūs tam...

Patarlės ir priežuodē Iš dainū dounas nejiesi ­ tik iš darba. Nagā auksa būtom, vo nasrā ­ smaka. (Juonickis Juons, Joudėikiu kaims)   Alos be apīniū, vo žmuogos be duorībės niekam netink. Česnaka nevalgės nesmirdies. Čiaušk kap kiaulė žirnius. (Intienė Elėna,...

Leidinyje „Kalendorius arba metu skaitlus ukiszkas ant metu nuog užgimima Vieszpaties 1831, metu paprastunju…“ Lauryno Ivinskio paskelbtos patarlės ir priežodžiai, kuriuos iš minėto leidinio 1911 m. sausio 12 d. išrašė Ignas Končius. Pateikiama dalis teksto. Kalba...

Ėš Plungės rajuona Porvātiu kaima kėlės pruofesorius (1932), etnuografs, fiziks, muziejų kūrėies(1886–1975) Končios Ėgnos Ontruojė pasaulėnė kara pabaiguo pasėtraukė i Vakarus, paskiau ėlgā gīvena Amerikuo, tėn mėrė, vuo 1996 metu rodėns pradiuo anuo palaikā bova...

Artėjant rašytojo Petro Dirgėlos (1947–2015) gimimo 75 metų sukakčiai, 2022 m. vasario 10 d., ketvirtadienį, 13 val.,  Vilniuje, Literatų gatvėje, šalia namo Nr. 9, įvyks bareljefo, skirto lietuvių tautos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“, atidengimas. Pasak...

Jundols Stasīs, g. 1916 m., ėr Jundulienė-Bieliauskātė Karuolina, g. 1914 m., ėš Alsiediu kaima   Patarlė Už Puona Dėiva mundriesnis nebūsi.   Pamiegdiuojėmā Kregždė, parskrėdusi pavasari, gėid Kilikšt, kilikšt, Išlekont palėkau pėlnas mėigas, Parliekiau – toštės...

Palangos apylinkėse žmonės lankydavosi, laikinai įsikurdavo jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu, o ilgesniam laikui pradėjo apsistoti neolito viduriniuoju laikotarpiu[1]. Geros sąlygos gyventi žmonėms šiose vietose susidarė maždaug apie 2500 metus pr....

2022 m. vasario 17 d. Kelmės mažajame teatre (Vytauto Didžiojo g. 73) svečiuosis Telšių Žemaitės dramos teatro trupė, kuri parodys M. B. Marinier spektaklį „Meilė ir pinigai“ (rež. B. Tserediani). Spektaklio pradžia – 18 val. Reklamuodami šį pastatymą telšiškiai...

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ 2022 m. vasario mėnesio renginiai  ir parodos: Vasario 11 d. 16 val. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ (Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė) – knygos „Užmirštasis Tauroggenas“ pristatymas. Dalyvaus autorius Alvidas Jancevičius Vasario...

Pirmas viršelis Paskutinis viršelis Žurnalas (viršeliai ir vidiniai puslapiai) skaitymui ir atsisiuntimui [29 512 KB] > 1 / Turinys 2–6 / Danutė Mukienė. Brandusis Žemaičių Versalio amžius 5 / Parodos; A. V. Krištopaičio parodos pristatymo vaizdo įrašas 7–11 /...

Palangos kurorto muziejus paskelbė poezijos konkursą „Haiku Palangai“. Konkurso tema „Susitikimų miestas“. Kūrinių laukiama iki  šių metų 2022 m.  kovo 12 dienos. POEZIJOS KONKURSO „HAIKU PALANGAI 2022“ TAISYKLĖS   Konkurso tema: „Susitikimų miestas“                 ...