Kai tylėti jau nebegalime…

Visada deklaravome, kad interneto svetainė „Žemaičių žemė“, to paties pavadinimo el. žurnalas – kultūros, švietimo, istorijos leidiniai, kad čia nepolitikuojama ir kad juose nėra vietos tiems, kas siekia suklaidinti žmones, manipuoliuoti jais ir kt. Ši nuostata...

Jono Šliūpo (1861–1944) biustas Palangoje

Paminklas Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjui, lietuvybės puoselėtojui, publicistui, spaudos bendradarbiui  dr. Jonui Šliūpui (1861–1944) stovi Palangoje, Vytauto gatvės vakarinėje pusėje, netoli pagrindinio įėjimo į Palangos botanikos (Birutės) parką ir tako,...

Paminklas Žemaitijos kariams savanoriams Palangoje

Paminklas Žemaitijos kariams savanoriams Palangoje stovi S. Daukanto gatvėje. Jis atidengtas 2014 m. gegužės 17 dieną. Paminklo autorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis...

Paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui

Paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui stovi pačiame Palangos centre, Vytauto gatvės tytinėje pusėje, skvere, esančiame priešais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bačnyčią. Jis sukurtas skulptoriaus Jono Jagėlos ir yra skirtas pagerbti Palangoje gimusiam Lietuvos...

Aloyzo Toleikio skulptūra „Vėjas“ Palangoje

Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, prie kavinės „Aitvarai“, stovii skulptūra „Vėjas“. Ant  jos postamento burodyta, kad skulptūra sukurta 1978 m., o jos autorius – Aloyzas Toleikis. Granite iškaltas ir skulptūros pavadinimas. A. Toleikis – Lietuvos dailininkas,...

Antano Dimžlio skulptūra „Baltijos aušra“ Šventojoje

Skulptūra „Baltijos aušra“ buvo sukurta 1990 metais ir tais pačiais metais atidengta Palangoje, kiek į pietryčius nuo tuo metu veikusio „Jūratės“ baseino. Jos autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010). Tada jam „įkurdinti“ skulptūrą Palangoje padėjo...

Palangos miesto savivaldybės švietimo  įstaigos

2020 m. Palangoje veikė 16 savivaldybės kontroliuojamų švietimo įstaigų.  Tais metais joms buvo skirta  14 mln. 478,1 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto  asignavimųų (tai sudarė 35,0 proc. visų savivaldybės metinių asignavimų (savivaldybės biudžeto asignavimai  2020 m....

Palangos vasaros skaityklos pastatas

Palangoje, Vytauto g. daugelio akį patraukia 72 numeriu pažymėtas visuomeninės paskirties paviljono tipo vienaukštis, medinės konstrukcijos modernizmo stiliaus pastatas. Tai Palangos vasaros skaitykla, esanti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žinioje....

Palangos periodiniai leidiniai

Spauda kaip viena iš informavimo ir reklamos priemonių Palangos kurorto gyvenime pradėta plėtoti XVIII a. pab., čia šeimininkaujant grafui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891). Iki to laiko Lietuvos ir kaimyninių šalių spauda, tarp jų ir informacinio-reklaminio pobūdžio...

Palangos dvaras XVI–XIX amžiuje

Palangos žemė iki 1527 m. buvo valdoma Žemaičių seniūno. 1527 m. karalius Žygi­mantas Senasis, pavesdamas Žemaičių seniūnui Kęsgailai valdyti Žemaitiją, dalį jos valdų pasi­liko sau – tarp jų ir Palangą (Palanga karališkąja valda buvo iki 1775 m.). Palangos...

Palangos tradiciniai kultūros ir sporto renginiai

Daugelis Palangos kultūros, sporto renginių – tradiciniai, sutraukiantys tūkstančius gyventojų iš įvairių Lietuvos vietų, taip pat ir iš kitų šalių. Dalis jų čia atvyksta specialiai dėl šių renginių, norėdami juose sudalyvauti ir pabūti tų švenčių dalimi, pajusti jų...

Šunų muziejus Palangoje

Gerą nuotaiką lankytojams keliantis Šunų muziejus veikia Palangos Taikos gatvėje (namo numeris 8). Jį 2009 m. įkūrė kurorte jau daug metų gyvenantis menininkas Vytautas Kusas kartu su žmona Vida. Jie šunų tema yra sukaupę daugiau kaip 4 000 eksponatų. Jie į Palangą...

Palangos senosios (XVIII pab.–XX a. I p.) žydų kapinės

Palangos senosios (XVIII pab.–XX a. I p.) žydų kapinės yra  kopų zonoje, mišku apaugusioje teritorijoje, apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno. Jos užima 763 m2 plotą. Kapinių teritorijoje yra pastatytas juodo granito paminklas (autorė – architektė Irena Likšienė),...

Palangos dvaro sodybos rūmai

Kultūros vertybių registre pažymėta, kad XIX a. pab. pastatyti istorizmo stiliaus Palangos dvaro sodybos rūmai (adresas: Vytauto g. 17) į Kultūros vertybių registrą 1992 m. gegužės 1 d. įtraukti kaip nacionalinės reikšmės objektas įtrauktas dėl jo vertingųjų dailės ir...

Palangos dvaro sodybos parkas

Kultūros paveldo specialistai, 1997 m. rengdami bylą dėl Palangos dvaro sodybos parko (jis vadinamas Botanikos ir Birutės vardu) įtraukimo į Kultūros vertybių registrą, pažymėjo, kad šis nacionalinės reikšmės objektas, priklausantis Palangos dvaro sodybai, yra...

Palangos dvaro sodyba

1997 m. gruodžio 31 d. Palangos dvaro sodyba dėl jos vertingųjų archeologinių, architektūrinių, dailės, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių, želdynų savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus numeris 23429). Ji užima 101 9741 kv. m, vizualinės apsaugos...

Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis

Nemirsetos laivų gelbėjimo stoties adresas – Palanga, Klaipėdos pl. 35D. Šis objektas 2004 m. gruodžio 31 d. dėl savo vertingų architektūrinių ir inžinerinių savybių įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 29936) ir yra saugomas valstybės kaip...

Nemirsetos kurhauzo pastatas

Šiandien daugelis žino, kad, vykdami iš Klaipėdos į Palangą senuoju keliu, turime pravažiuoti Nemirsetą – gyvenvietę, 1958 m. prijungta prie Palangos miesto. Sovietmečiu ji buvo gana uždara, nes čia šeimininkavo kariškiai, na o vėliau, Lietuvai atgavus...

Palangos senoji autobusų stotis

Kurorto centre, prie pat centrinės aikštės stovintis buvęs Palangos autobusų stoties mūrinis pastatas (adresas: Kretingos g. 1) iškilo 1938–1939 m. (projekto autorius – architektas Vadimas Lvovas). Jis dėl vertingųjų architektūrinių ir istorinių savybių 2010 m....

Vaikų parkas (žaidimų aikštelė) Palangoje

Dažnai gali išgirsti, kad Palanga nepritaikyta šeimų poilsiui. Su tuo, be abejo, iš dalies reikia sutikti, nes čia – ne kaimyninėje Latvijoje esantis Venspilio kurortas, kuriame gausybė vaikų ir jų tėvelių poilsiui pritaikytų aikštelių, atrakcionų, sporto aikštynų,...

Namas (L. Vaineikio g. 17) Palangoje

1993 m. vasario 5 d. dėl vertingų architektūrinių, istorinių ir memorialinių savybių į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktas XIX a. pab. pastatytas gyvenimui ir poilsiui skirtas vieno aukšto, stačiakampio plano medinis namas, kuris yra L. Vaineikio gatvėje. Jo numeris 17...

Namas Piktuižio g. 11 Palangoje

1993 m. gegužės 19 d. dėl vertingų architektūrinių, etnokultūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Palangoje Piktuižio gatvėje esantis namas Nr. 11 (objekto unikalus kodas 15936). Šio Palangos miesto istorinėje dalyje esančio medinio...

Namas (Miško takas 47) Palangoje

1992 m. gegužės 28d. dėl vertingųjų savybių architektūrinių ir etnografinių į Kultūros paveldo registrą įtrauktas tradicinio liaudies stiliaus gyvenamasis namas (adresas: Miško takas 47). Jo unikalus kodas 1292. Pastato tūris kompaktinis, stačiakampio plano,...

Palangos miniatiūrų Mini galerija

Palangos miniatiūrų Mini galerija veikia Vytauto gatvėje (namo numeris 110). Ją įkūrė palangiškis dailininkas Vytautas Kusas. Čia eksponuojami paties V. Kuso kūriniai. Tai piešiniai, akvarele atlikti, aliejumi tapyti nedideli paveikslai. Yra objektų, padarytų iš...

Mykolas Vaitkus apie Palangos progimnaziją XIX a. pab.

  M. Vaitkus savo atsiminimų knygoje „Su Minija į Baltiją“ yra pateikęs daug įdomios informacijos apie 1886–1913 m. veikusią Palangos progimnaziją. Šioje publikacijoje pateikiame dalį jo pasakojimo apie šią XIX a. pab. –XX a. per. Žemaitijoje buvusią vieną iš...

Baltijos jūroje nuskendusio laivo „L-9“ vieta

  2015 m. vasario 12 d. Baltijos jūroje nuskendusio senovinio laivo „L-9“ vieta dėl jos vertingų povandeninių savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 38468). Valstybės saugoma 2500.00 kv. m teritorija nuskendusio laivo vietoje. Čia...

Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“

 Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ – vienas iš labiausiai žinomų tradicinės muzikos kolektyvų Lietuvoje. Labiausiai dėmesį atkreipia jo narių gausa ir tai, kad tai jaunų šeimų bendruomenė, kurioje dainuoja, šoka, pasakojamąją tautosaką išraiškingai...

Marija Radauskienė. „Pasakojamoji žemaičių tautosaka“

TURINYS Pasakojamosios tautosakos esminiai bruožai Pasakos Žemaičių pasakojamosios tautosakos leidiniai, šios tautosakos rinkėjai, tyrinėtojai: Simonas Daukantas ir žemaičių tautosaka Daukanto žemaičių tautosakos dvitomis Laurynas Ivinskis Liudvikas Jucevičius...

Orų spėjimas Žemaičiuose (pagal Igną Končių)

Gyvuliai atspėja orą Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:   Avis bliauna prieš didžiuosius šalčius. Gyvatės prieš...

Stanevīčiaus Sėmuoja dainū rinkinīs „Dainės Žemaycziu“

Stanevīčios Sėmuons mums žėnuoms kāp rašītuos, poets, tautuosakas rinkies. Vėns ėš svarbiausiu anuo darbū – dainū rinkinīs „Daiynes Žemaycziu”, katros bova ėšleists 1829 metās. Tuo nedėdėlie kningelie ons īr sodiejės 30 dainū, katras sorinka tarp Vėduklės ėr Eržvėlka....

Telšiškiu moksleiviu ožrašītas patarlės ėr priežuodē

Telšiū Germanta progimnazėjė (onkstiau – Telšiū tretiuojė vėdorėnė muokīkla) tor gražės ėlgametės tautėosakas rinkėma tradicėjės. Rėngont el. leidėnė „Žemaičių žemė“  „Tautuosakas“ skīrieli diemesi patraukė tuo muokīkluo onkstiau Kinderītės Rasuos ėr Bulašaitės Dianas...

Apie žodžio ir muzikos sąveiką žemaičių dainose

Kalbant apie senųjų žemaičių liaudies dainų melodijų stilių, visuomet pabrėžiamas jo monolitiškumas. Jau 1969 metų studijoje profesorė J. Čiurlionytė atkreipė dėmesį į tai, jog šios etnografinės Lietuvos srities liaudies dainų melodijoms būdingi itin pastovūs tam...

Žemaičių patarlės ir priežodžiai

Leidinyje „Kalendorius arba metu skaitlus ukiszkas ant metu nuog užgimima Vieszpaties 1831, metu paprastunju…“ Lauryno Ivinskio paskelbtos patarlės ir priežodžiai, kuriuos iš minėto leidinio 1911 m. sausio 12 d. išrašė Ignas Končius. Pateikiama dalis teksto. Kalba...

Palangos istorija: faktai, datos, skaičiai

Palangos apylinkėse žmonės lankydavosi, laikinai įsikurdavo jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu, o ilgesniam laikui pradėjo apsistoti neolito viduriniuoju laikotarpiu[1]. Geros sąlygos gyventi žmonėms šiose vietose susidarė maždaug apie 2500 metus pr....

Smush Image Compression and Optimization