(Pirminis teksto variantas buvo parengtas ir pradėtas viešinti 2004 m., atsiradus naujų duomenų apie S. Tyzenhauzaitę ir jos knygas, teksto turinys buvo pakoreguotas) Turtingas ir kol kas nedaug tyrinėtas Žemaitijos dvarų kultūrinis palikimas pastaraisiais metais vis...

Įvairiakalbiame Lietuvos literatūriniame palikime iki XIX a. pradžios moterų rašytojų vardų nėra. Istorinės aplinkybės reikštis kuriančiai moteriai buvo nepalankios. Be jokios abejonės, talentingų moterų būta ne vienos, bet jų talentai, auklėjimo ir nepalankaus...

Jundols Stasys, g. 1916 m., ėr Jundulienė-Bieliauskātė Karuolina, g. 1914 m., gīven Alsiediūs: Patarlė: Už Puona Dėiva mundriesnis nebūsi. Pamiegdiuojėmā: Kregždė, parskrėdusi pavasari, gėid: Kilikšt, kilikšt, Išlekont palėkau pėlnas mėigas, Parliekiau – toštės...

Tor šiaudus ­ nejied, tor kuojės – nein, tor plunksnas – nelek, dūšė tor, bet ne vėsumet. (Luova) Kas pri vėskuo pritink? (Vards) Negīvs gīva velk. (Šokas, tinklos) Kas ein pėrmo žmuogaus? (Krīžios) Kas īr ož dongo aukštiesnis? (Šv. Juona ronka) Balta bačkelė be...

Mažeikių rajonas yra išsidėstęs 1009 km² plote, kuris šiaurėje prigludęs prie Latvijos Respublikos. Tai paribio kultūros regionas, kuriame net iki šių dienų išliko latvių gyvenimo pėdsakų. Seniau mūsų krašte kirtosi žemaičių, žemgalių ir kuršių ribos, o vandenvardis...

Miestelis įsikūręs prie Blendžiavos upelio. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė minima jau 1594 m. Apie dvarą pirmosios žinios pasirodė XVII a. Iki mūsų dienų išliko keletas dvaro pastatų, dalis parko. Jie kartu su 1875 m. pastatyta Šv. Morkaus bažnyčia –...

Renavas – vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje. 1970 m. jį yra tyrinėjęs A. Kazlauskas, 1983 m. R. Firkovičius. 1998 m. „Žemaičių praeities” knygoje „Seda”, publikacijoje „Renavo dvaro ansamblis”, plačiai šio dvaro...

Pirmoji katalikų bažnyčia Švėkšnoje pastatyta 1509 m. (M. Valančius nurodo skirtingas datas – 1507 m. ir 1509 m.) Mikalojaus Jonavičiaus Kęsgailos rūpesčiu (architektas Ustinas Golinevičius). 1732 m. per gaisrą ji sudegė. 1742 m. prelatas Antanas Vaina pastatė naują,...

1384 ir 1387 m. kryžiuočių dokumentuose paminėta Švėkšnos upė (dabar – Švėkšnalė).\ 1509 05 21 Mikalojus Kęsgaila pasirašė Dovanojimo aktą neseniai pastatytai bažnyčiai. 1569 m. Jonas Zaviša vedė Kęsgailos dukterį ir tapo Švėkšnos dvaro savininku. 1620 m. užtvenkta...

VI–XIII amžiais šios apylinkės priklausė Lamatos žemei ir buvo jau tankiai gyvenamos. Istoriniuose šaltiniuose ši žemė paminėta XIII a. Randame žinių, kad jos gyventojai mokėjo duoklę Danijos valdovams. Anot archeologo Vlado Žulkaus, tuo metu Lamatos žemėje galėjo...

Plinkšės – Plinkšių ežero pakrantėje susiformavęs Mažeikių rajono kaimas – seniūnaitijos centras. Yra išlikęs dvaro pastatų ansamblis. XVI a. pabaigoje Plinkšių apylinkės priklausė Gruževskių giminei. XVIII a. jų šeimininku tapo T. Dluskis. Nuo XIX a. pradžios...

Didžiausias Žemaitijos ir visos Lietuvos kurortas ­ – Palanga. Ji jau daugelį metų vasarą tampa savotiška Lietuvos sostine. Kaip kurortas Palanga ėmė garsėti tik XIX a. pradžioje. Pirma tai buvo tik „jūrų maudyklos“, į kurias liepos-rugpjūčio mėnesiais suvažiuodavo...

Plateliai Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių. Turistus ir poilsiautojus čia labiausiai traukia Platelių ežeryno garsas. Plateliai išsidėstę Žemaitijos aukštumos šiaurinėje dalyje, kurios reljefas itin kalvotas....