Vytauto gatvės pradžioje (jos pietvakarinėje pusėje) – didelę trauką turinti XIX a. pab. Palangos grafų Felikso ir Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu suprojektuotas ir apie 1897 m. pastatytus jų reprezentacinius neorenesansinio stiliaus mūrinius rūmus pasodintas peizažinis parkas. Jo projekto autorius – žymus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Kuriant parką jis čia lankėsi, dirbo kartu sūnumi Renė Andrė, bendradarbiavo su į Palangą dirbti pakviestu belgų sodininku Buisenu de Kolonu.
 |
 |
 |
| Renė Eduardo Andrė apie 1906 m. sukurtas įsivaizduojamas Palangos grafų Tiškevičių parko vaizdas. Iliustracija iš leidinio „Revue horticole“ (1906 m. Nr. 18). |
Eduardo Fransua Andrė apie 1898 m. parengtas Palangos grafų Tiškevičių parko planas | Palangos Birutės (Palangos miesto botanikos) parko planas prie centrinio įėjimo į parką |
 |
 |
 |
| Palangos Birutės (Palangos miesto botanikos) parko fragmentas iš paukščio skrydžio. Fotografas nežinomas; Birutės kalno koplyčia, vaizdas iš rūmų šiaurinės terasos | ||
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 Palangos Birutės (Palangos miesto botanikos) parko sargo namelis (Palangos dvaro sodybos sarginė) prie centrinio įėjimo į parką |
 |
 |
 |
 |
 |
 „Laiminančio Kristaus“ skulptūra |
 |
 |
 |
 Huberto Luis-Noelio skulptūra „Rebeka“ |
 |
|
|
 |
 |
 |
 |
 |
Iki to laiko ši buvusi pelkėta šventojo Birutės miško teritorija kuriant parką tapo vaizdinga, nuotaikinga, puikiai suplanuota pasivaikščiojimų ir poilsio vieta. Vietoje pelkių sužaižaravo tilteliais sujungti du tvenkiniai. Parke yra du parteriai – didysis ir mažasis. Rūmų pietinėje pusėje įrengtas rozariumas, rytinėje – parko ūkinė zona, šiltnamiai.
Grafų Tiškevičių laikais parke buvo nemažai įvairių statinių. Didžioji jų dalis neišliko. Rekonstruojant, renovuojant, plečiant parką, atkurti pasivaikščiojimų takai, pastatyta nemažai poilsiu skirtų suoliukų, pavėsinių, papildomai iškasta tvenkinių jo pietinėje dalyje, įrengtos laistymo ir apšvietimo sistemos, pastatyta keletas skulptūrų paminklinių akmenų. Vienas iš naujausių paminklų stovi netoli pagrindinio įėjimo į parką. Jis skirtas parko projekto autoriui Eduardui Fransua Andre. Žymiausia parko skulptūra stovi prie pagrindinio tako į rūmus. Tai Roberto Antinio vyriausiojo sukurta „Jūratės ir Kastyčio“ skulptūra.
Parke yra ir rotonda, kurioje tęsiant grafų Tiškevičių laikais gimusią tradiciją, vasaros metu koncertuoja pučiamųjų orkestrai. Šiame parke, rūmų pietinėje terasoje, vasaromis vyksta ir tradiciniai kamerinės muzikos koncertai ciklas „Nakties serenados“. Puoselėjama ir naujai užgimusi tradicija – kiekvieną rugsėjo mėnesį kurorto gyventojus ir jų svečius pakviesti į turiningą ir spalvingą „Birutės parko dieną“.
Parko plotas – apie 101,3 ha. Didžiausią dalį (60 ha) užima medynai, 24,5 ha – pievos, pusę hektaro – gėlynai, 1,16 ha – tvenkiniai. Parko teritorijoje esantys pliažai jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Parke yra 18 km įvairios dangos kelių ir takų.
Danutė Mukienė
Publikacijoje panaudotos Danutės Mukienės, Gretos Tautavičiūtės,Tomo Kapočiaus, Aldo Žolio nuotraukos iš RKIC archyvo
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
