1997 m. gegužės 5 d. dėl vertingųjų archeologinių, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių savybių į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įrašytas Palangos pajūryje esantis Palangos piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus objekto kodas – 23764). Jį sudaro kurį sudaro du į Kultūros vertybių registrą įtraukti objektai: Palangos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Birutės kalnu (unikalus objekto kodas – 1814) ir Palangos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė (unikalus objekto kodas –23765). Šio komplekso teritorijoje taip pat yra į Kultūros vertybių registrą įtraukta Palangos dvaro sodybos koplyčia, kuri vadinama Birutės kalno koplyčia (unikalus objekto kodas – 23430) ir Palangos dvaro sodybos Lurdo grota (unikalus objekto kodas – 23432).
Palangos piliakalnio su gyvenviete plotas – 24478.00 m2, vizualinės apsaugos pozonio plotas – 1544000.00 m2. Šioje teritorijoje reljefas nelygus. Į viršų yra iškilusi stačiašlaitė kalva-kopa, vadinamas Birutės kalnu) ir gana lygi, į vakarus kiek nuolaidėjanti jos pietvakarinė papėdė. Ši kalva yra apardyta natūralios erozijos bei pustant smėlį. 1506 m. ant Birutės kalno, toje vietoje, kurioje, kaip buvo tada manoma, yra palaidota kunigaikštienė Birutė, buvo pastatyta Šv. Jurgio koplyčia. Dabar vietoje jos stovi 1869 m. Palangos klebono Konstantino Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė neogotikinė raudonų plytų aštuoniakampė koplyčia (projekto autorius Klaipėdos architektas Karolis Majeris, 1976 m. rekonstrukcijos projekto autorius J. Purtokas, vitražų autorius dailininkas L. Pocius). Statant šią koplyčią kalvos-kopos viršus performuotas. XVII-XVIII a. apie šį kalną-kopą yra buvę kapai. 1898 m. jo šiauriniame šlaite įrengtas Lurdas. Dabar kalva yra apaugusi pušimis, naudojama kaip poilsio vieta, joje įrengti takai ir laiptai. Kalvos pietvakarinė papėdė taip pat apardyta pustant smėlį ir yra apaugusi pušimis.
Ši kalva-kopa kartu yra ir piliakalnis. Ant jos stovėjo Palangos pilis, kurią, pasak legendos, 1161 m. puolė ir tų metų birželio 15 d. užėmė danai. Palanga kaip kuršių pilis žinomuose rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1253 metais. Pagal istorinę tradiciją teigiama, kad apie XIV a. vidurį kunigaikštis Kęstutis Palangoje sutiko dievams pasižadėjusią vaidilutę Birutę, ją pamilo ir, iš Palangos išsivežęs, vedė ją. Romantinėje istoriografijoje nurodoma, kad kalnas yra supiltas, o jame palaidota kunigaikštienė Birutė. Archeologinių tyrimų duomenimis XIV–XV a. šioje kalvoje buvo įrengta dangaus kūnų stebykla.
Išsamesnė informacija apie Birutės kalną ir ant jo stovinčią koplyčią, kalno šlaite pastatytą Lurdo grotą, Palangos dvaro sodybą skelbiama mūsų interneto svetainėje šiais adresais:
- https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-birutes-kalnas/
- https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-birutes-kalnas-koplycia-birutes-kultas/
- https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-dvaro-sodybos-palangos-birutes-kalno-koplycia/
- https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-lurdo-grota/
- https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-dvaro-sodyba/
- https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-dvaro-sodybos-rumai/.
Parengė Danutė Mukienė
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/.
D. Mukienės nuotraukoje – Birutės kalno fragmentas
Tekstas parengtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
