Taip mes, gyvendami Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Lenkimų miestelyje ir Sriauptų kaime, kalbėjome savo šeimoje.
Surinko ir sklaidai parengė Danutė Ramonaitė-Mukienė, gimusi 1957 m. Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Sriauptų kaime, nuo 1965 m. gyvenusi Lenkimuose. Jos tėvelis buvo gimęs Skuodo rajono Narvydžių kaime, vaikystėje su mama persikėlęs gyventi į jos tėviškę, buvusią Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime, ir ten užaugo, o vėliau gyveno Sriauptų ir Lenkimų kaimuose. Jo tėvelis buvo gimęs ir užaugęs Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje. D. Ramonaitės-Mukienės mama buvo gimusi netoli dabartinio Skuodo rajono Mosėdžio miestelio ir Daukšių gyvenvietės esančiame Žalgirių kaime, vėliau gyvenusi Sriauptuose, Lenkimuose ir Kretingoje.
A
Aba – arba
Abejis – abejonė
Ablavūks – kvailys
Ablius – oblius (staliaus darbo įrankis), niekam tikęs, žemo intelekto žmogus
Abelnā – visai, apskritai, bendrai, aplamai
Abīda – nusivylimas
Abiecē – tapetai
Ablava – apsiaustis
Abletūra – durų, langų apvadai
Abliarka – drožimo staklės (staliaus darbo įranga)
Abongas – pabaigtuvės
Abraks – atpjauta duonos riekė
Abruozds, abruozdielis – paveikslas (dažniausiai šventojo), žmogaus veido vaizdas
Abrūsos – rankšluostis
Adijals – užtiesalas
Adīna – valanda
Agnasielis – mažas metalinis medalis, medalikėlis
Aklėns – sandarus
Akšėn – ateik
Akorat – kaip tik
Alamasos – šaukiantis, triukšmaujantis žmogus
Alatītė – garsiai šūkauti
Alduotė – garsiai šūkauti
Alsos – sunkus darbas (dažniausiai vasaros metu)
Akorat, akoret – kaip tik
Akoratnos – tvarkingas, geras
Akšėn – ateik
Aldabītė – mušti, duoti į kailį
Ale – bet
Alėjuošios – alavijas
Alkierios – gerasis gyvenamojo namo kambarys
Alkierioks – nedidelis šildomas kambarėlis prie gyvenamojo namo gerojo kambario
Alūžna – išmalda
Amaliuotė – ką nors neaiškiai kalbėti, pasakoti
Amerikuons, amerikonka – iš Amerikos grįžęs žmogus
Amėn – baigta
Ana – ji
Andaruoks – sijonas
Andeliuotė – prekiauti
Anėdvė – jos
Aniuols – angelas
Anodo – jie
Anuodėjė – vaistas / svaigalas – eterio ir spirito mišinys
Apapā – gulti (vaikų kalboje, pvz., ēsem apapā)
Apara, aparelė – virvė, virvutė
Apējė šėrdės – pasidarė blogai, nualpo
Apdurnīs, apydurnis – apykvailis, apydurni
Apėnt, apėntās – vėl, iš naujo
Apgerbtė, apsėgerbtė – apvalyti, sutvarkyti, susitvarkyti
Apgraibuoms – rankomis čiuopiant (pvz., naktį ko nors ieškant), paviršutiniškai
Apiekūns – globėjas
Apieravuotė – aukoti
Apīžlėbis – blogai matantis
Apkaklė – apykalė
Aplamis – žioplys, vėpla
Aple – apie
Alėmavuotė – apsiūti audeklo kraštelius, kad jie nerykštų, papuošti juos
Aplėms – apvadas
Aplobuojėms – lubų uždėjimas
Apmautė – apgauti
Apmuonītė – apgauti
Apošė – drebulė
Apošruots – drebulynas
Apletūra – langų ar durų staktų apmušimai lentomis, apvadai
Apriedā – drabužiai
Aprīlios – balandžio mėnuo
Aprūmbs – kelnių, sijono juosmuo
Apsėmīžtė, apsėmīžiuotė – apsišlapinti
Apsėriedītė – apsirengti
Apsėspakajītė – apsiraminti, nurimti
Apsėūktė – apsiniaukti
Apsėvežietė – apsikęsti, pakęsti, galėti
Apsėžīgioutė – atlikti arba pabaigti namų apyvokos darbus
Apsūgas – replės
Aptā – mezginiai, pinikai, kiauraraščiai siuvinėjimai
Aptavuotė – siuvinėti kiauraraščiu
Aptieka – vaistinė
Apušruots – epušynas (drebulynas)
Apvažos – pakenčiamas, nebjaurus
Apžavā – burtai
Apžavietė – sužavėti, užburti (gerąja arba blogąja prasme)
Ardītėis – draskytis, kelti triukšmą
Ardėnalėjė – išimtinė (tėvams) – tėvams teisinėmis sutartimis užrašomą išlaikymą natūra arba pinigais
Areštoutė – suimti
Arielka – degtinė
Arklamosė – didelė mėsinė musė
Arkledontis – žmogus dideliais priekiniais dantimis
Arklidė – arklių ganykla, arklių tvartas
Arklininks – arklių ganykla
Armā – vežimo pirmagalio dalis, kurioje įstatomas rodiklis; žmogaus šlaunys
Armuonikierios – muzikantas, grojantis armonika
Armuoška – armonika
Aruotā – rarotai (ankstyvosios katalikų rytmečio Mišias (votyvą) Švč. Mergelei Marijai, laikomas Advento metu prieš patekant saulei
Arpa – mašina grūdams vėtyti, valyti
Asaba – asmuo
Asablīva, asablīvā – atskira, atskirai
Ašuoklis – serbento (dažniausiai raudonojo) krūmas
Atejūns – iš kitur atsikėlęs gyventi žmogus
Atgajos – poilsis
Atkūtietė, atsėkūtietė – atsigauti, atsipeikėti
Atliektė – atskristi, skubiai atbėgti
Atmėnėmā – atsiminimai, mirusio žmogaus atminimui, paminėjimui, mirimo sukakčiai skirtas vakaras su giesmėmis
Atpruovītė – atšvęsti
Atraits – kelnių atlankas
Atrarietė – trankiai atvažiuoti, atidardėti
Atsėkragėnės – atsilošęs
Atsidoutė – kažkuo kvepėti arba dvokti
Atskardė – šlaitas, pašlaitė
Atsėkragintė – atlošti galvą
Atsėkvėtavuotė – atsiskaityti (dažniausiai – atiduoti skolą)
Atsėžėgnuotė – prisiekti, kad nėra niekuo susijęs, nusikaltęs; atsisakyti kieno nors draugystės
Atvarslā – vadžios, kinkant arklius naudojamos vadžios
Atviorka – atsuktuvas
Atvuoga – drąsa, stiprybė
Atvuožnē – atsargiai
Augiesnis – vyresnis
Augoms – ūgis
Aulīs – bičių avilys
Austė – mušti (žmogų, gyvulį)
Avėtaukē – avies taukai
B
Babaušis – baubas (dažniausiai šis žodis naudojamas gąsdinant vaikus)
Babkas lapā – lauro lapai (prieskoniai)
Babūnė, babūnelė, babulis – močiutė, senelė
Bačka – statinė
Bagamazos – keliaujantis prekeivis; sumišęs, nepatikimas žmogus
Bagaruotė − baksnoti, baidyti; sunkiai eiti į priekį, pvz., patižusiu, purvinu keliu
Bagasluovītė – laiminti
Bagatīrios – labai stiprus žmogus
Baguots – turtingas
Baika – išdaiga, niekai
Baisē – labai (gražus, geras, mandras ir t. t.)
Baisiuonėšks – labai didelis
Bakanis – lepūnėlis
Bakuotė – klampoti
Balamūts – nenaudėlis
Balamūtītė – klaidinti
Balkis – rąstas, sija
Balondis – karvelis
Bambalis – didelis butelis, bidonas
Bambezos – nuolat bambantis, viskuo nepatenkintas žmogus
Bambīzos – paauglys vaikinas
Barga (ont barguos) – ėmimas prekių į skolą
Bariuotė – šerti, penėti
Baronka – riestainis
Barva – spalva, vienspalvė eilutė, kostiumas
Barvelė – suknelė
Basanuoškės – basutės
Basnėrta – be kojinių, basomis įsispyrus į apavą
Bastītėis – klajoti
Bazarītė – eikvoti
Beigelis – riestainis, baranka
Bemaž – beveik
Bepruočioutė – kvailioti
Ba pruota – labai (protingas(-a), gražus(-i), geras(-a) ir t. t.)
Berazumis – neturintis proto
Bergždėnie – nevaisinga (pvz., karvė, ožka, kuri nesusilaukė prieauglio, moteris, kuri negali pagimdyti vaikų)
Bašliks – kapišonas
Beržėnė – iš beržo padaryta rykšt, skirta neklaužadoms pagąsdinti ar nuplakti
Bestėjė – velnias, nenaudėlis
Bezdā – šeivamedžiai
Bezdē – paprastosios alyvos
Bezdelnīks, bezdelninks – veltėdis, nieko nedirbantis
Bezdėti – persti, gadinti orą
Bezdis – alyva (medis)
Bėgozīnė – valgis iš mėsgalių, tiršta sriuba
Bėn – bent
Bėngtė – baigti, užbaigti
Bėngts kriukis – viskas baigta
Bėnkarts – ne santuokoje gimęs vaikas, netikęs vaikas ar suaugęs žmogus
Bėržė, bėržtvīns – beržynas
Bėtaulis – bičių avilys
Bėzos – plaukų pynė
Bi – lyg, lyg ir
Bieda – nelaimė
Biedavuotė – skųstis nelaimėmis
Biednos – neturtingas
Biednelē, biedniuokā – neturtingi žmonės
Bielē – medvilniniai siūlai
Bielīzna – skalbiniai
Bikumet – bet kada
Bile kāp – bet kaip
Bile – kad tik
Bile kas – bet kas
Bimbals – gylys (vabzdys)
Bimberiuotė – bimbinėti, vaikštinėti be tikslo
Binzėnietė – vaikštinėti be tikslo
Bist – šast (į šoną, ant žemės)
Bistroms – greitumas
Bistros, bistrē – greitas, greitai
Biškis – truputis
Bi tik – kad tik
Bīzals – prastas gėrimas, skysta, netikusi sriuba
Bīzintė – eiti susigėdus
Bjaurastės – bjaurumas
Blabalīnė – plepus žmogus
Blabietė – plepėti, greitai kalbėti, liepsnoti
Blezdinga – kregždė
Blazgatītė – plūsti, koneveikti
Blerbintė – negražiai groti
Blėndis – karklų rūšies medis
Blezdinga – kregždė
Bliautė – garsiai verkti
Bliednos – neryškus
Blieka, bliekinis – skarda, skardinis
Bliorbietė – nepertraukiamai kalbėti, kažką neaiškiai pasakoti
Bliūds – dubuo
Bliusinis – aksominis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors nesuprantamai, nesąmoningai kalbėti
Blondītėis – giedrėti (oras)
Blosėnės – tymai (liga)
Blouzgā – pleiskanos
Blūdītė – kvailioti, išeiti iš proto
Blūds – kvailystė, paikystė, nesąmonė
Blouzgā – pleiskanos
Bluoznos – išbalęs, sunykęs
Bobilis – mažažemis, kampininkas
Buobinčius – bažnyčios vidaus dalis prieš pagrindinę navą, prieangis
Bodavuotė – statyti
Bodeliuotė – žadinti
Botelka – butelis
Budīnė – budėjimas prie mirusiojo, numirėlio saugojimas, šermenys
Budinks – trobesys, pastatas
Bodelninks – žadintuvas
Bogštos – baikštus
Bolė – adatos skylė
Bondelis – batonas
Bornelė – gurkšnis degtinės
Borė, borelė – avis, avelė
Borga – pardavimas išsimokėtinai
Botelka – butelys
Boužė – įrankis prekėms sverti; pokario metais valdžios vadinti pasiturintys ūkininkai
Brags – ant keturių karčių pakeliama pastogė, stoginė
Brakaliuotė – barškėti, tarškėti
Brankts – skersinis, skirtas viržiams užkabinti, kinkant arklį
Branzaliets – apyrankė
Brauktė – važiuoti
Brėčka, brėčkelė – vežimas, vežimaitis
Brėgadierios – brigadininkas
Brėtva – skustuvas
Brėtvuons – nepalenkiamas, nepaklusnus, pasipūtęs žmogus
Brėzgėls – apynasris su žąslu (arklio pakinktų dalis)
Briekšma – prietema, prieblanda
Briekšt – temsta
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brokavuotė – grįsti akmenimis
Brokavuots – grįstas akmenimis
Bronts – velnias, nelabasis
Brūgstė – dirbti
Brukis – akmenų grindinys
Bruokītė (išbruokītė) – pripažinti netinkamu, nepriimtinu, brokuotu; atmesti
Bruoma, bruoms – įvažiavimo vartai
Bruoškė – sagė (papuošalas)
Bruozdintė – nudrėksti, nubraukti
Brūklis – stora lazda
Brūsos – nutašytas rąstas, tašas, storas pagalys
Bubis – nosies nešvarumas
Būk tā – lyg tai, tarytum
Bukiets – puokštė
Bulka – bandelė, baltos duonos batonas
Bulvīnė – mėsos sultinyje virta bulvių sriuba su prieskoniais, pagardinta grietine
Bundelis – baltos duonos batonas
Bunkeris – slėptuvė
Buntavuotė – sukilti
Bunts – ryšulys, sukilimas
Buobutoutėis (apsibuobutoutė) – šiltai ap(si)rengti,
Burnuosos – storas apsiaustas
Buočios – senelis
Buotā – guminiai pusbačiai
Buovėlna – medvilnė
Buovelnėnē – medvilniniai siūlai
Buovītė, buovītėis – žaisti
Burbuolā – pievų gėlės burbuliai
Būzulis – mažų vaikų pilvas
Buovėlna – medvilnė
Buovītė, buovītėis – žaidinti, žaisti
C
Cackītėis – bendrauti su mažais vaikais jiems nuolaidžiaujant; nuolaidžiauti suaugusiems žmonėms
Cedelis – ženkliukas
Celiuotė – nutaikyti
Cerata – klijuotė (gumuota staltiesė)
Cėbė – ožka (naminis gyvulys); užsispyrusi moteris
Cėboks – kandiklis
Cėbolė – svogūnas
Cėbolīnė – šalta sriuba, gaminama iš ant anglių pakepintos silkės, žalio, riekelėmis supjaustyto svogūno, vandens, acto. Pagal pageidavimą pagardinama druska, maltais juodaisiais pipirais
Cėbollaiškis – svogūno laiškas
Cėcėlėks – bedievis
Cėgarnīčė – dėžutė (dažniausiai metalinė) cigaretėms susidėti, kandiklis
Cėkauniuoji – smalsioji
Cėkaunos – smalsus
Cėkavastės – domėjimasis
Cėkavītėis – domėtis, įdomautis
Cėna – alavas
Cėravuotė – adyti
Cėrulninks – kirpėjas
Ciekītė – žymėti
Cieliuotė, cielītėis – taikyti, taikytis
Ciels(-a) – visas, visa
Cikuo – ša, tylėk
Cimbuolā – skambalai
Cīmusos – pats tas, įkarštis, emocijų viršūnė
Cīpintė(-ėis) – skriausti, išdykauti, klykauti
Ciongs – skersvėjis
Cīpdavatkė – didelė, uoli davatka (paniekinama reikšmė)
Cirkelis – skriestuvas
Cīrulis – vieversys
Ciuckis – šunytis
Ciuocė – teta ar kuri nors kita moteris
Cokerka – saldainis
Cūds – stebuklas
Č
Čebatā – ilgaauliai batai (dažniausiai vyriški, odiniai išeiginiai batai)
Čeleda – būrys, pulkas
Čemerīčės – kartus, rūgštus, neskanus gėrimas
Čepruonā – čiobreliai
Čerā – nuodai, burtai, užkeikimai
Čerauninks(-ė) – burtininkas(-ė), ragana(-ius)
Čerietė – burti, kerėti
Četkā – prietaisas kopūstams pjaustyti
Čeverīkā – batai
Čerdaks – palėpė
Čeverīkā – batai, apavas
Čežėna. čežėnas – kevalas, lukštas, eižena, šukės, likučiai (dažniausiai mėsos)
Čiaukšnuotė – čepsėti valgant
Čiedītė – tausoti
Čīdītėis – tyčiotis
Čėkavuotė – pjaustyti, kapoti (daržoves)
Čėkuols – patalynės užvalkalas
Čėrka – taurelė, stiklelis, kiekis, telpantis stiklelyje
Čėrkštė – šaižiai kalbėti
Čėgūns – ketus, viryklės viršus
Čėkuols – patalynės užvalkalas
Čėpnuotėis – čiupinėtis
Čiderstva – patyčios, pajuoka
Čiedītė – taupyti
Čiesnos – teisingas
Čiesos – laikas
Čiokors – skylė prie namų galo pagal stogo viršūnę, skirta dūmams išeiti arba vėdinimui, kraigas
Čioprīna – galvos plaukai
Čiorkštė – skysčiui bėgti srovele
Čiorts – velnias
Čioškė – suvargusi mergaitė, moteris
Čirpintė – griešžti smuiku
Čirškintė – kepti
Čiūčela – baidyklė
Čīdītėis – tyčiotis
Čīščios – skaistykla
Čīstā – tikrai, visiškai
Čīsts – švarus
Čīstītė – valyti
Čiubis – plaukų kuokštas
Čiūdaks – keistuolis, juokdarys
Čiūdnos – keistas žmogus
Čiukčis – paršelis
Čiunčelioutė, čiunčeliuotėis – sūpuoti (vaiką); gaišti laiką, čiupinėtis, trainiotis
Čiunkiuotėis – kasytis
Čiurnis – rankos riešas
Čiustietė – valyti, tvarkyti
Čiūruotė – šlapintis
Čiut čiut – vos vos
Čvertė – ketvirtis
D
Dā – dar
Dabarčiou – dabar
Dabuotė – prižiūrėti, saugoti
Dabuoklė – nusikaltusių ar kaltinamų žmonių laikino sulaikymo vieta
Dagis – usnis, dyglys, akuotas
Dailē – gražiai
Dailos (-i) – gražus, graži
Dainiuška, dainiuškininks – dainininkė, dainininkas
Daktars – gydytojas
Dambytė – mušti
Darkītė – sujaukti
Darmajieds – veltėdis, tinginys
Davatkīns – davatkų gyvenamoji vieta; gandus nešioti mėgstančių moteriškių būrys
Deblītė – keikti
Dedeklė – dėsli višta
Dedervėnė – pleiskanojanti odos dėmė
Degots – derva
Dēkis – lovatiesė, patiesalas, užtiesalas
Delikatnos – mandagus
Denatūra – denatūruotas spiritas
Dėcėnts – didelis peilis, durklas
Dėciuotė – bėgti
Dėdīstė – puikybė, didybė
Dėdlē – labai
Dėigtė – sodinti (daigus, medelius)
Dėivuots – tikintis žmogus
Dėktē – labai
Dėlbakioutė – žvairuoti, žiūrėti skersomis
Dėl kuo – kodėl
Dėl tuo – todėl
Dėndėrėnietė – nieko neveikti, slampinėti
Dėndėri muštė – nieko neveikti
Dėrbtė – daryti, gaminti ką nors
Dėrmavuonė – Sutvirtinimo sakramentas
Dėvuons – lovatiesė, patiesalas, užtiesalas
Dībavuotė – žeminti kitą žmogų
Diedėna – dėdės žmona
Diekavuotė – dėkoti
Diekou – ačiū
Dīgoldagis – dagys (augalas)
Dīgulīs – dieglys
Dimka – tvirtas medvilninis audinys
Dikuo – kodėl
Dingstės – priežastis
Dingtelietė – kilti minčiai
Dišlios – vežimo rodiklis, grąžulas
Diviska – grandinėlė
Dīvs, dīvā – stebinantis dalykas, stebuklas
Dīvītėis – stebėtis
Dīžiūroutė – budėti
Dīžtė – eiti, diena iš dienos nešioti rūbus, batus; mušti (pvz., nodīžiau aš anou kap reikint)
Dobolts – dvigubas
Dognuolė, dognėnė – į vežimo apačią dedama lenta (vežimo dugninė)
Dokoupka – orkaitė
Dongintės – kraustytis į kitą vietą
Dornavuotė – kvailioti, daryti nesąmones
Dorns – kvailas, nevisprotis
Douba – jauja
Dousėna – davimas
Drabnos – smulkaus sudėjimo žmogus
Dračītīs – pykti, labai sklaidytis,
Draguotė – išmėtyti, draskyti
Dranga – vežimo gardės šoninė kartis, į kurią sukalamos siauros lentelės
Drapaks – spyruoklinės akėčios
Drapakoutė – drapaku akėti, brižioti dirvą
Drapanas – apiplyšę rūbai
Drebėzgas – mėsos atliekos
Drėbsmėltė – dribsmėlis
Drėgonts – smarkus, eiklus arklys
Drėmžtė – stipriai kasyti
Drėngtė – nešioti, nunešioti rūbus
Driebtė (pvz., i vėršo) – sparčiai augti; mušti kitą (pvz., driebiau anam i snuki)
Drimba – išaugęs labai didelis
Drobolė – paklodė
Drokavuotė – rašyti
Dropė – lašai (dažniausiai eterio ir spirito mišinys)
Druobīnas – kopėčios
Druotės – laidas
Drūkts – storas
Drūžba – grandininis pjūklas (motopjūklas), draugystė
Drūžie – dryžis, juosta, linija
Drūžiets – juostuotas, dryžuotas
Duburkis – duobė (giluma) vandenyje
Dui – (ištik.) – bėgti
Duls – pilkas, palvas, palšas arba gelsvas, gelsvai rausvas arklys
Dumpeklė – šoninė vežimo lenta, per mėšlavežį naudojama vietoje gardžių
Dura – kvailė
Duršliuoks – kiaurasamtis
Dūšės – dvasia, siela
Dūšītėis – stengtis, plėšytis iš visų jėgų
Dūšnoms – tvankumas, troškumas
Dvasna – paliegęs, visai prie mirties esantis žmogus ar gyvūnas
Dvėlinks – pusiau perlenktas ar susiūtas audeklas; einantis labai sulinkęs žmogus
Dviestė – mirti (kalbant apie gyvulius)
Dvīls – žalas (apie gyvulius)
Dzieguoris – laikrodis
Dzingalielis, dzingals – skambantis pakabutis
Džiuova – tuberkuliozė; kaitra, džiovinimas
Džiuovininks – tuberkulioze sergantis žmogus
Džiūsna – liesas žmogus
Džiūtė – menkti, lysti
E
Eila– eilė
Eiruons – kardelis (gėlė)
Ekelės – įrankis linams šukuoti
Ergliuotėis – išsidirbinėti
Ermīderis – triukšmas
Etažerė, etažerka – atvira spintelė, skirta knygoms sudėti
Ežtarpis – tarpuežis
Ė
Ėrātis, jierātis – ėriukas
Ėšlasiuotė – išrinkti
Ėšmaujuotė – išmaišyti, išbraidyti
Ėšpravuodītė – išvaryti
Ėšruodītė – atrodyti
Ėšdieliuotė, ėšsėdieliuotė – išdėstyti, išsidėstyti
Ėštorietė – ištverti
Ėštratintė – išmesti; išprievartauti
Ėštvertė – iškentėti
Ėšveizietė – atrodyti (gerai, blogai)
Ežė – lysvė
F
(Žemaičiai dažniausiai F raidę taria kaip P)
Fains – šaunus
Familėjė (pamėlėjė) – giminė
Figa – fikusas
Fijolka (pijolka) – kvapioji našlaitė
Frizoutė (prizoutė) – garbiniuoti
Fukteliuotė (pukteliuotė) – sijoti
Fundietė (pundietė) – vaišinti, paaukoti pinigų
G
Gadītėis – susitaikyti
Gagris – storžievis, neišauklėtas žmogus
Gaida – melodija
Gaigals – antinas
Gagris(-ė) – storžievis(-ė)
Gaišėna – dvėseliena
Gaišti – mirti, nykti
Galoutė – žudyti (žmogų)
Galoutėis – kybintis, lytiškai santykiauti (taikoma tiek kalbant apie žmones, tiek apie gyvulius, pvz., karves)
Galoutėis žemīn – mirti
Ganmarinis – gerklinis balsas
Gardinas – užuolaidos
Gardakūlis – builis (augalas)
Gards – užtverta tvarto dalis
Garliekis – lėktuvas
Garnituorios – kostiumas
Garonkštis – krūminis dantis
Garvėlkis – gartraukis
Gaspada – vieta apsistoti, nakvynės vieta
Gaspadėnė – šeimininkė (virėja)
Gaspadėnīstė – šeimininkavimas, valgio ruošimas
Gaspaduoriautė – šeimininkauti
Gaspaduorios, gaspadėnė – namų, sodybos šeimininkas, šeimininkė
Gatavā – visai
Gatavītė – ruošti
Gatunka – veislė, rūšis, prigimtis, pagalba
Gavarilka – vietinio radijo aparatas / įrenginys; garsiai, nepertraukiamai kalbanti moteris
Gazieta – laikraštis
Gazos – žibalas; unt gaza – greitai
Gazoutė – greitai važiuoti
Gedautė – teirautis, ilgėtis
Gelžkelis – geležinkelis
Gerbtė, apgerbtė – tvarkytis, apsitvarkyti
Gešepts – pelnas, biznis
Gėmbė – kablys sienoje (vagis)
Gėntės – giminė
Gībgalis – skliautas (stogo)
Gėidorka, gėiduorios – giedotoja, giedotojas
Gėmėnie – kartos žmonių, turinčių bendrus protėvius
Gertė (apsigerbė) – tvarkyti, apsitvarkyti
Gėrgždielie – sąnarių traškėjimas (artritas)
Gīlioutė – zylioti, neramiai lakstyti (taikoma karvėms)
Gīvenėms – sodyba, ūkis
Gizielis – siuvėjo mokinys
Gīžals – neskanus gėrimas
Glaunos – geras, šaunus, poniškas
Glaunē – šauniai, gerai, poniškai
Glėncevuotė – tepti, dažyti
Gliortė – sudribti, paliegti, pasidaryti silpnam
Glousnioutėis – glaustytis, glamonėti
Glušinti – dusinti, klausą užgožti
Gniūkštė – sniego sauja
Gogelis mogelis – desertas iš kiaušinių trynių, išplaktų su cukrumi
Godė – budė, pustyklė
Gondintė – gąsdinti
Gonkas, gonkelē – priebutis, veranda, papuošta prieangio dalis, stogelis virš durų
Gontā – lentelės stogui dengti
Gorbs – naminių paukščių ląsta
Gorščios – skysčių ar biralų matas
Gozėks – saga
Grabaliuotė – graibytis apie žmogų; ką nors daryti graibant
Grabītė, apgrābītė – vogti, apvogti
Grabs – karstas
Grajītė – groti
Grajos – žaidimas, luošėms
Grombītėis – graibytis, graibstytis
Granatā – auskarėliai (gėlė)
Grankė – denatūratas
Grapkė – segtukas, žiogelis
Grašis – pinigas
Greva – išskroda griovelis; upės vaga
Griaužtė – nuolat kankinti žmogų priekaištais ir pan.
Griebarka, griebarnė – šieno, šiaudų grėbimo mašina
Greitībies – labai greitai
Grībielis – vaistų tabletė
Grieks – nuodėmė
Griešītė – daryti nuodėmę, nusidėti
Griešninks – nusidėjėlis
Grīnā – visai, visiškai
Griocė – perlinės kruopos
Grīžgegužė – asiūklis
Grombītėis – ieškoti (dažniausiai maisto)
Gruobs – žarna (žmogaus arba gyvulio, paukščio, kt.)
Gruobtaukē – žarnų riebalai
Gruobtė – čiupti, griebti, stverti
Gruomata, gruometa – laiškas
Gruomolioutė – atrajoti
Gruonīčė – valstybės siena, takas, skiriantis laukus, kaimus ir kt.
Grundols – gružlys (žuvis)
Grutvuogė – gulsčiukas
Grūšos – kriaušė (medis ir vaisius)
Grūšgalvis – paikas, kvailas žmogus
Gūbītė – kankinti, žudyti
Guons – būrys (žmonių, galvijų, paukščių)
Guovieda – didelis būrys žmonių
Gvalta – prievarta
Gvaltavuotė – prievartauti
Gvieštėis – siekti pasisavinti tai, kas priklauso kitam
Gvintā – sriegiai
Garmuonėjė (harmuonėjė) – armonika
I
Interesnos – įdomus
Interesos – reikalas
Īpėls – impilas
Iplauktė – gauti (pinigų)
Isėliustietė – išsijudinti
Isėtiemītė – įsidėmėti, įsiminti
Išbarškintė – pasimylėti, išprievartauti
Išbrauktė – išvaryti (iš namų)
Išbuogintė – išgabenti, išvaryti
Iščīstītė – išvalyti
Išdriebtė – labai greitai išaugti; išvaryti
Išlakintė – ką nors skubiai išnešti ar išvežti
Išgaroutė – išnykti
Išguldītė – surašyti (ant popieriaus)
Išgvaltavuotė – išprievartauti
Išgaižtė – išmirti, išdvėsti
Iškada – žala
Iškadītė – gailėti, taupyti
Iškeravuotė – išsaugoti
Iškernuotė – iškeikti, išplūsti, išsityčioti
Iškėltė – kur nors išsiruošti, išvykti
Ikīs, ikīpā – skersas, skersai
Išlalietė – triukšmingai išeiti
Išlėižis – tarpupirštis
Išmaliavuotė – išdažyti
Išmauktė – godžiai išgerti
Išmėslos – prasimanymas, išmonė
Išpartalintė – išleisti, išeikvoti, išdalyti turtą, pinigus
Išpeizuotė, išpeizaravuotė – išpeikti
Išperstdontis – vaikas (dažniausiai) ar suaugęs žmogus iškritusiais dantimis
Išpezielis – nupiepęs, paliegęs žmogus
Išplėmtė – išgerti
Išpliumpintė – godžiai išgerti; išeiti
Išpravuodītė – išvaryti
Išsėliustintė – išsijudinti
Išsėstatītė – didžiuotis
Išsimesdintė – persileisti (taikoma kalbant apie gyvulius)
Ištaiga – patogumas, puošnumas
Išvuoktė – išvalyti
J
Jaunas dėinas – jaunystė
Jaukus – ramus, greitai prie ko nors priprantantis (dažniausiai taikomas kalbant žmogus)
Jaunūmėnė – jaunimas
Jebėn, jebėnt, jebėntās – ne, bene, nebent
Jeibė – išdaiga, pokštas
Jeibininks – išdaigininkas
Jeks – švarkas
Jekšis – kirvis
Jeckau mona – oje, vaje
Jepkė – kiemas gyvenvietėje (miestelyje), į kurį galima įvažiuoti vežimu
Jergau, jergutielis, jerguteliau – oi
Jėktings – stiprus, didžiulis
Jiedals – skystas kiaulių pašaras
Jimtė – imti
Jiestė – valgyti (maistą); graužti (ilgą laiką priekaištauti žmogui)
Jopa – kunigo sutana
Jopelė – suknelė
Juduošios – nenaudėlis, netikėlis, bjaurybė
Juka – kraujinė sriuba
Juoba – labiau
Juobaris – nerimtas vaikinas, moters meilužis
Juovals – kiaulių ėdalas
Juovītėis – apsireikšti
Jurgielės – jurginai
Jutrīna – spyna
K
Ka – kad, kada
Kabėnuoklis – kablys, gembė
Kačegarītė – smarkiai kūrenti
Kačegars – kūrikas
Kačerga – žarsteklis
Kačielītė – sužeisti, sužaloti
Kailis – žmogaus kūnas, nugara (gausi per kaili)
Kaimīnka – kaimynė
Kaiptė – menkti, alpti, silpėti
Kairiuošios – rankogalis
Kaišieklis – bulvių skutiklis (skustuvas)
Kalakotžuolė – žąsinė sidabražolė
Kaldra – antklodė
Kaliečītė – žaloti
Kaliuošis – įsispiramas gulinis batas
Kaliūzė – kalėjimas
Kalmoks – žiurkė
Kalvarats – verpimo ratelis
Kamandavuotė – įsakinėti
Kamėns-vėrėnė – piramidinė patalpa gyvenamajame name, kuriame būdavo kurioje verdamas jovalas gyvuliams, rūkoma mėsa, o kartais ir gaminamas maistas
Kamontā – medinė pavalkų dalis
Kana, kanelė – bidonas
Kangars – sušukuotų vilnų audeklas
Kanėčnē – būtinai
Kanistros – skardinis indas, skirtas skysčiams supilti, laikyti
Konkals – varpelis, skambalas
Kapalėšios – kepurė, skrybėlė
Kapčios – kaupas, vieta daržovėms per žiemą laikyti
Kaprīzos – užsispyrimas
Kapšavuotė – kaupti (daržoves)
Karbonka – aukų dėžutė
Kariuomenė – armija
Karšinčios – prižiūrimas, slaugomas ir išlaikomas senas žmogus iki jo mirties
Karšintė – prižiūrėti, slaugyti ir išlaikyti seną, nusenusį žmogų iki jo mirties
Karkvabalis – grambuolys
Kartuožninks –kortomis žaidžiantis žmogus
Karuonė – bausmė
Karunka – Švč. Mergelei Marijai skirta giesmė, Švč. Mergelei Marijai skirtas ciklas giesmių; vainikėlis
Karzinka – pintinėlė, kraitelė
Kasieklis – kauptukas
Kas nuorintās – kas nors
Kousnuotė – kramtyti
Kašė – malūno arba arpo dėžė, skirta grūdams pilti
Kaštavuotė – ragauti
Kaštītėis, kaštīdėntėis – išlaidauti
Kaštoutė – kainuoti
Katī – pradėk, bėk (taikoma skubiam veiksmui nusakyti)
Katulioutė – kutenti
Kaukla – verksnys, rėksnys
Kavalierios – merginai asistuojantis vyriškis
Kavalka – luitas, didelis gabalas
Kavuonės – slėpynės (žaidimas)
Kavuotė – prižiūrėti vaiką
Kavuotėis – slėptis
Kazėlėnės – vaišės, pakėlus gegnes (atramas stogui)
Kazėlā – gegnės, atramos stogui
Kazirka – kepurės snapelis
Kebeknė – painiava
Kekols – gumulas, gniutulas
Keimaris – du į vieną suaugę riešutai, vaisiai
Kėitā – stipriai
Keleivėnė – keleivinis autobusas
Kėntai – kentėk
Keravuotė – saugoti, prižiūrėti
Kernuotė – keikti, šmeižti
Keselė – tinklinis maišelis su kotu vėžiams gaudyti, graibštas
Kestės – dvi kartys, naudojamos šienui nešti
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks, ketvėrtainis – keturkampis
Kėbėnemat‘ – keiksmažodis (po velnių)
Kėlbasos – dešra
Kėngė – gembė (į staktą įkalamas durų vyrio kablys)
Kėnklės – įlinkimas per kojų kelius
Kėžos – mažas vaikas
Kiaulininks – kiaulių tvartas
Kiaurmaišis – besotis
Kiaurmėigis – negilus, neramus miegas
Kiaursmėltė – smėlynė
Kiaušintė – lėtai eiti
Kiaužietė – perrūgti
Kībintė – kirkinti
Kibis – varnalėša
Kietmīteris – kūbinis metras
Kiklėks – liemenė (paprastai moteriško tautinio kostiumo dalis, siūta iš smulkiai languoto ar skersadryžio audinio)
Kīla – trūkis
Kīls – kilogramas
Kīlis – pleištas
Kīluotė – kilnoti
Kimičītė – klastoti
Kinis – kiaulės kinis, migis
Kiuocis – pintinė, krepšys, krežis
Klapatītėis – vargintis, rūpintis
Klapats – vargas, rūpestis
Klastītėis – dangstytis, siaustytis
Klebets – durų užrakto dalis; įrankis virvėms vyti
Kleckā – malta mėsa arba grybais, varške įdaryti dideli miltiniai koldūnai, bulviniai cepelinai
Kleckīnė – tarkuotų kleckučių sriuba
Kleims – dėmė
Kledars, klegždals – iškleręs, išklibęs daiktas
Klēguotė – triukšmauti, šūkauti
Kleimietė – įspauduoti (medžius)
Kleišiuotė – netvirtai, pamažu eiti
Kleketoutė – kalenti
Klemoutė – nerimtai elgtis
Klepčē – spąstai
Kloika – pakvaišėlis
Klėins – lieknas, laibas, plonas
Klėpčiuotė – smukčioti
Klėmbaris – įtaisymas durims uždaryti
Klėbiuotė – raišti, šlubuoti
Klėmka – durų rankena
Klėšos – raišas
Klėšiuotė – sunkiai eiti, raišti
Klietka – narvas
Kliauza – intrigantas
Kliebīs – glėbys
Klioka – ištiža, vėpla, liulantis skystis
Kliokėna – drebučiai
Kliokėnietė, kliunkėnietė, kloikėnietė – valkiotis, žioplinėti
Kliorka – skysta košė; nerimta mergina, moteris
Kliunkis – kliukantis kiaušinis, kliukis
Kliurkīnė – prasta armonika ar kitas muzikos instrumentas
Kloika – kvailys
Klucis – trinka
Kluoniuotėis – lankstytis
Klukšnis – gurkšnis
Knabis – kauptukas, kablys, gembė
Knaksietė – kalbėti per nosį
Knats – dagtis
Kniedītė – užplakti, suvirinti
Kniepčiuotė – užkabinėti
Kniuisis, knioisis, kuisis – uodas
Kniuokšt – dingt (atėjo į galvą mintis)
Kočiels – ridinis ir rintė drabužiams lyginti
Kočevuotė – ritinėti, volioti
Kodlas – plaukai, gaurai
Koknė, koknės – virtuvė
Kokštara, kokštera – nugara, kupra; plaukai ant viršugalvio (pritaikyta žodžio reikšmė)
Koleklė – javų kuliamoji mažina
Kolkšnės – apatinė žmogaus blauzdikaulio išauga / šeivikaulio storgalys
Kolkuozos, koukuozos – kolūkis
Kolkuozninks, koukuozninks – kolūkietis
Kolšės – šlaunelė, šlaunis
Komedėjė – juokas, išdaiga
Komelė, komelīs – ištvirkusi moteris ar nerimtas, per moteris einantis vyras
Kompielios – kurortas
Konkolīnė – miltinių kukulaičių, leistinukų sriuba
Kontaplis – nudėvėtas apavas, pusbatis
Kontėns – patenkintas
Konvalėjė – pakalnutė
Kopčios – perpardavinėtojas, prekeivis
Kopėta – šieno, šiaudų krūva; būrys žmonių
Kopšautė – pardavinėti, prekiauti, perpardavinėti
Korė – kalakutė
Korkals – varlių kiaušinėlis; skreplių gumulas
Korpės – pusbačiai
Koska – didelė skara
Košietė – judėti
Kotavuotė – kankinti, mušti
Kotuosā – kutai
Krabakis – žaiginys
Kragintė (atkragintė) – atlošti
Krajos – kojos viršaus pakilimas
Kramaušīs – nukramęs, nušašęs ar niekam tikęs žmogus
Kramė – žmogaus arba gyvatės, varlės, rupūžės galva
Kromsnuotė – kramtyti
Krans – čiaupas
Krapīla – šlakstyklė
Krapītė – šlakstyti
Krasė – kėdė
Krautovė – parduotuvė
Kravauninks – kraujažolė
Krebždals – menkos sveikatos žmogus
Kregždinga – kregždė
Krekėna – tik ką apsiveršiavusios karvės pienas
Krekliuotė, kregliuotė – daryti bet kaip
Krėknuotė – juoktis
Kremezītė – barti, krimsi
Krėtė – kelnių sėdimoji dalis
Kriena – plėvelė ant virinto pieno ar sriubos, greimas
Kresna – spirgas, spirginys
Kresnelė – gabalėlis; spirgutis
Kretėls – didelis rėtis, skirtas grūdams sijoti
Krežinka – geresnė pintinė, pintinėlė
Kriaučios, kriaučka – siuvėjas, siuvėja
Kriauklā – kaulai, griaučiai
Kriauna – peilio koto aptaisas
Kričiuotė – vieno drabužio kraštus kišti į kito
Kriopis, kriupis – rupūžė (tas pats žodis, kurio balsės skirtingai ištariamos)
Kriopmaušīs – nenaudėlis, bjaurybė
Kriošieklis – grūstuvas
Kriukis – rementas
Kriuogintė – sukryžiuoti; eiti krypuojant į šonus
Kriuokintė – prievarta priversti žmogų verkti
Kriuoktė – rėkti, verkti
Kriuokalinis, kriuokla – rėksnys, verksnys, nuolat verkiantis
Kriuokautė – rėkauti
Krītė – siauru galu tinklelis su kotu žuvims gaudyti
Kriukis – rementas
Krīžauninkė – dviejų dalių mestuvų susikryžiavimas
Krīževuonė – kraigo galo pagražinimas, žirgelis
Krīžios, krīžielis – likimo skirta bausmė (pvz., kuožnam sava krīžielis)
Kročos – šykštuolis
Kruotkas – užtvara bažnyčioje prieš altorių (baliustrada)
Krumslis – grumstas
Kroupā, kroupīnė – kruopos, kruopų sriuba
Kruvainis – kepinys iš kraujo ir kruopų
Krūžos, krūžielis – puodas, puodukas gėrimui
Kucī – skubiam veiksmui nusakyti (pradėk, bėk, gaudyk ir t. t.), dažniausiai komanda šuniui
Kuciuotė, kucietė – gundyti, skatinti
Kučierios –vežikas
Kudašios – kailis
Kūds – liesas, sudžiūvęs
Kūdietė – liesėti; labai norėti (pvz., vaikino ar merginos, medaus ir kt.)
Kudliets – kotletas
Kudriets – rūbas, su parauktais papuošimais
Kugelis – tarkuotų bulvių plokštainis
Kuilis – nekastruotas paršas
Kūjātis – plaktukas
Kukurūzninks – malūnsparnis, barstantis ant laukų trąšas
Kukštis – plaukų kuokštas
Kūlė – javų kūlimas
Kulis – vyro pautai
Kūlis – akmuo (lauko riedulys); ilginių šiaudų ryšulys
Kūma, kūms, kūmā – krikštamotė, krikštatėvis, krikšto tėvai
Kumps – lenktas
Kundols – riešuto ar kito augalo vaisiaus branduolys
Kunkuols – nedidelis miltinis kleckas
Kuobėnīs – kablys
Kuogalē¬ – vilnų blogoji dalis
Kuogalvē – gyvulio galūnių mėsa
Kuoklė – krosnyje išmūryta vieta valgiui laikyti
Kulīta – vyrų lytiniai organai
Kuolītė – girti
Kuorolioutė – kabėti
Kuošėna – šaltiena
Kuožnos – kiekvienas
Kūrintė – rūkyti
Kurītis – kalakučiukas
Kurka – kamštis
Kursoutė – važiuoti nustatytu maršrutu
Kurva – ištvirkėlė, paleistuvė
Kušintė – imti, liesti, judinti
Kusietė – raginti
Kūšplaukē – gaktos plaukai
Kūtalė, kūtė – tvartas
Kvagždals – silpnas, vos gyvas
Kvakna – žmogus, kuris nuolat juokiasi
Kvaknuotė – juoktis, kvatoti
Kvaldas – klostės (sijono ir kt.)
Kvalbuonā – drabužių pakraščiuose prisiuvami raukčiai, klostės
Kvaraba – liga
Kvarabūzos – nedidelis išdykęs berniukas
Kvarbatkas – nėriniai, rūbų puošmenos
Kvarkliuotėis – karstytis papuošalais, puoštis (dažniausiai neskoningai, be reikalo)
Kvaršintė – neduoti ramybės, varginti
Kvartūgs – prijuostė
Kvasos – gira
Kvatera – nuomojamas butas
Kvaukė – neigiamas žmogaus apibūdinimas (nevykėlis ir kt.)
Kvekštals – menkas, susenęs
Kvėmtėis – kniaubtis, užsigulti
Kvietka – gėlė
Kvėknuotė – juoktis, kvatoti
Kvīnā – kmynai
Kvit’ – viskas
Kvėts – čekis, oficialus dokumentas, rodantis, kad pinigai sumokėti
L
Lageris – kalinimo, tremtis vieta
Laidars – užtvaras prie tvarto, diendaržis kiaulėms ar galvijams išvaryti
Laidīti – mėtyti (akmenis), be tikslo leisti pinigus
Laiduoks – girtuoklis, netvarkingai gyvenantis žmogus
Laigo – tegu
Laiškos – be skonio
Lakals – skystas ėdalas šunims, katėms
Lakatoutė – skubiai, išsidarkius eiti
Lakats – skuduras
Lakazaris – valkata, girtuoklis
Lakmuons – senas, palaikis drabužis
Lakudra –valkata, girtuoklis, ištvirkęs, netvarkingas žmogus
Lapnuotė – bėgti
Lakta – kartelė vištoms tupėti
Lakūdra – pasileidėlis, valkata
Lamažis – apsileidėlis, ištižėlis
Lamintė – lamdyti, laužyti
Lapkristis – lapkričio mėnuo
Larlalynė – plepys
Larlietė – plepėti
Lasītė – rinkti
Laskatītė – kalbėti niekus, plepėti
Laskatoutė – išskalauti, išteliuskuoti (skalbinius)
Lataks – nubėgęs ar bėgantis skysčių takas, klanas
Latožis – ištižėlis
Latros – valkata, girtuoklis, žmogus, nesenkantis namų
Laukininks – lauko tualetas
Lauks (plīns) – vietovė be medžių, krūmų
Laukinietėis – tuštintis
Laukuonās – lauk (išeiti)
Lazgatītė – nepadoriai kalbėti, apkalbėti kitus
Lazgietė – garsiai, netinkamai kalbėti
Luzgortė – judinti, teliuskuoti
Lazurka – melsvė, mėlyni dažai, skirti skalbiniams padažyti
Lebeda – ištižėlis, nevykėlis
Ledspėra – baltoji kielė
Ledžingas – pačiūžos
Leika, leikelė – piltuvas, piltuvėlis
Leišis – pravardžiuojantis lietuvio pavadinimas
Lepiuoškė – beformis, nenusisekęs kepinys dažniausiai iš miltinės tešlos; neigiamas atsiliepimas apie ištižėlį žmogų
Lerva – bjauraus charakterio, labai nevalyva moteris ar mergina
Letežis – ištižėlis
Lėgo – lyg
Lėmėntavuotė – skaityti, apkalbėti
Lėnciūgs – grandinė
Lėndrė – nendrė
Lėndrinis – nendrinis
Lėnkėjė – šlapia vieta, pelkė
Lepetiuotė – šiaip taip eiti
Lepeška – peraugęs grybas
Lepiaušis – sudribėlis, lepšis, ištižėlis
Lepiuoškė – ištižęs grybas
Lepšė – pėda, letena; grybas
Lerma – barnis, triukšmas
Lermoutė – bartis, triukšmauti
Lerva – apsileidėlis, nevala
Lervintėis – apsimetinėti
Letėža – nevikrus
Levs – liūtas
Lezgis – nukaręs skaros kampas; kepurės snapelis
Lėižovē – apkalbos
Lėktarna – žibintas
Lėktuorios – žvakidė
Ličīna – kaukė
Liekarsta, liekarstva – vaistai
Liekorka – gydytoja
Liektė – skubėti
Lietovā – spaustuvai, skirti sūriui spausti
Lygmė – lyguma
Līgtovės – tarimasis dėl kainos ir kt.
Lingīnė – sūpynės, lenkta kartis lopšiui kabinti
Liokts – krosniakaištis (prietaisas, skirtas užstumti krosnies kanalą, kuriuo iš krosnies per kaminą išeina dūmai)
Lėnmarka – kūdra, kurioje merkiami linai, marka
Liuobtė – valyti, tvarkyti
Litara – raidė
Lītuots – lietingas
Lietsargis – skėtis
Lineika – liniuotė
Linkmou – kojos, rankos linkis
Liorlaks – bloga naminė degtinė
Liorškals – plepalas, tarškalas
Liorškietė – pliurpti
Liousībė – laisvė
Liousos – laisvas
Liūnėjė – liūnas
Liuob – būdavo (naudojamas atskirai ir su veiksmažodžiu nurodant būtajį kartinį ir dažninį laiką)
Liurlintė – negražiai, netinkamai groti
Liūrluotė – pliūryti, negražiai srėbti
Lomžuoti – glamžyti, niurkyti
Londuonis – piršto galo auglys
Longėnīčė – langinė
Lūgnos – vandens augalas lūgnė
Lucintė – judinti
Luibis – žioplys
Lunka – medžio karna, plaušas
Luodaris – nevykėlis
Luopėta – kastuvas
Luopišis – lopšys
Luoska – malonė, atsilyginimas
Luota, luotā – stogo karkaso lentelė, lentelės
Luozuorios – invalidas
Lupīna – skutena, nuolupa
Luzgis – nulėpausis
Luzgortė – teliuskuoti, judinti
M
Macā – velykiniai žydų paplotėliai
Macnos – stiprus (actas, degtinė, kt.)
Mačītė – tikti, padėti (pvz., pamačīk mon)
Mada – įprotis (tuokė anuo mada)
Magarīčės – vaišės, išgertuvės, atlikus kokį reikalą, nusipirkus didesnę prekę, tarp jų ir namą, galviją
Magazins – sandėlis, parduotuvė, ant bičių lizdo dedami nuo jo atskirti rėmai medui nešti
Majava – gegužinės pamaldos
Majeks – švyturys; nerimtas vyras
Majos – gegužinės pamaldos
Maita – dvėsena, gaišena
Maituotė – gadinti
Majednos, majednē – keistas, keistai
Makačiuolītė – grūsti, maišyti
Makals – taukų ar spirgų su miltais ir pienu padažas, mirkalas
Makalis – pliuškis
Makaraika – padargas; daug ir greitai kalbantis žmogus
Makaris – nerimtas žmogus, tauškalius
Makaulė – žmogaus galva
Maklėnietė – be tikslo vaikščioti, klaidžioti
Makliorka – nerimta, plepi mergina ar moteris
Makliuoris – viską sujaukiantis žmogus
Makorka – tabakinė
Maks, makioks – maišelis, piniginė
Maktings – didelis, stambus
Malačios – šaunuolis
Maladiets – šaunuolis
Maliava – dažai
Maliavuotė – piešti, dažyti
Maliuorios – dažytojas
Malka – sukrauta suskaldytų malkų stirta
Malkėnė – malkų krūva, patalpa su stogu, skirta malkoms susidėti
Manerkis – plevėsa, linkęs mandravoti
Mankiets – rankogalis
Manta – turtas
Marūdnos – niūrus, nuobodus
Markavs – morkos spalvos
Marmalioutė – neaiškiai kalbėti, niekus pliaukšti
Marmūzė – veidas, burna
Marūdintė – apgaudinėti
Masintė – vilioti, gundyti maistu
Mašėnavuotė – kulti javus; separuoti pieną (kabliataškiu atskiriamos viena į kitą nepanašios reikšmės)
Mašėnuorios – kuliamosios prižiūrėtojas
Matarėjuols – statybinė medžiaga
Mataruotė – mosikuoti rankomis
Matuonītė – apgaudinėti
Matuzuolis – netikėlis
Maukna – medžio žievė, luoba
Maustītė – apgaudinėti
Mauškis – žmogus, užsimaukšlinęs kepurę; žmogus, kuriuo neverta pasitikėti
Mazuolis – nuospauda
Mažne – beveik, vos vos
Medauninks – meduolis
Medė – miškas, giria
Medinīčė – malkinė (ta pati žodžio reikšmė turi ne vieną sinonimą)
Melnīčė – malūnas
Melsėnuos – meldimasis
Mergininks – mergišius
Merlios – marlė
Mėrtėnā – labai (Pvz., mėrtėnā rēk)
Metīlė – metėlė, pelynas
Meitielis – kastruotas, mėsai ir lašiniams auginamas paršas
Mėgla – rūkas; daug ko aplink save nepastebintis, nesuprantantis žmogus
Mėglėnietė – klaidžioti, nesusigaudyti
Mėiga, mėigas – aruodas, aruodai
Mėits – kuolas, baslys
Mėlžtė (piningus) – traukti iš žmogaus pinigus
Mėnavuotė – minėti, paminėti
Mėnturis – šakotu galu pagalys, skirtas bulvėms, daržovėms, šakniavaisiams grūsti, košei maišyti
Mėrkals – padažas, išvirtas iš pieno, taukų, miltų, paskanintas druska, kartais – ir grietine, valgomas Mėslės – mintys
su koše, virtomis bulvėmis
Mėšiūgana – kvaila, nenormali moteris ar mergina
Mėzernos – menkas
Miemis – žioplys, mėmė
Mierkavuotė – matuoti
Mieroutė – matuoti
Miers, miera – matas
Mierka – mokestis už malimą, kitą atliktą darbą
Miesčionka – miestietė
Miešlios – dvokiantis, pasišlykštėjimo vertas žmogus
Mietra – mėta
Mīguom – tučtuojau, akimirksniu
Mintėnā – atmintinai
Mislītė – galvoti
Mišiūgana – kvailas, nenormalus žmogus
Mitrē – greitai, tučtuojau
Mitrus – greitas
Mīzeris – menkniekis
Mizerėjė – vargšas, nelaimingas
Mīžalā – žmogaus ar kito gyvūno šlapimas
Mīžautė – nerimtai elgtis
Morza – veidas
Motols – gniutulas, tumulas
Mosėnietė – apsnūdusiam be tikslo vaikštinėti
Moskolā – raumenys
Muilinīčė – muilinė
Muostė, muostis – tepalas
Mundurā – virtų bulvių odelė, lupenos
Muoterka – veržlė
Muotuors – variklis
Murkšliuotė – garsiai, nemandagiai valgyti, srėbti, gerti
Musiek, musiet – tikriausiai, turbūt
Muškuots – pelargonija
Mūčītė – kankinti
Mūka – kančia, vargas
Mūris – krosnis, skirta maistui gaminti
Mūzuotė – teplioti, murzinti
N
Nabags – vargšas
Nabaštėks – numirėlis
Nadiejė – viltis
Nagatkas – medetkos
Nagažiuotė – nevykusiai čiupinėti, rankioti, darkyti patiekalą
Nagažis – nevykėlis
Naglos – įžūlus, akiplėšiškas, per daug drąsus
Na hadu – greitai, iš paskos
Nakabis – velnias, nelabasis
Nakvėnā – su nakvyne
Naparnīks – porininkas
Naravītėis – būti užsispyrusiam
Narīs – sąnarys
Narnazos – narneklis
Nasilkas – neštuvai
Našē – sparčiai
Nata – melodija
Nažutka – palaidinukė
Navala – nešvarus, apsileidęs žmogus
Navalno – negalima
Nedielė – savaitė
Nebėnt, nebėntās – jei bent, gal
Nedielė – savaitė
Nedielės dėina – sekmadienis
Nepaduoro – gėda, sarmata
Nepasabnos – nepatogus
Nerštva – neršimas
Neprietelios – nedraugas, nevidonas
Nertėnis – megztinis
Neseinė – negana (pvz., neseinė vėinuos nelaimės)
Nestavuotė – nepajėgti
Nesvietėšks – nepaprastas, nežmoniškas
Nešmenė – nešulys
Nešuokdintė – nebarti (įprasta reikšme – nevesti šokti, bet ji neminima, nes ir bendrine lietuvių kalba skamba beveik taip pat – skiriasi tik tuo, kad bendr. Liet. kalboje yra ne dvibalsis „uo“, o balsė „o“, o galūnėje – vietoje balsės „i“ žemaitiškame žodyje yra balsė „ė“)
Nevieriuonis – kuo nors netikintis žmogus
Nikamė – niekur
Nėbrė – jaunuomenės suėjimas, pasilinksminimas
Nikiuotėis – aikštytis, ožiuotis
Nikis – kaprizas
Nikumet – niekada
Nikuoks – joks
Nocīpintė – nužudyti
Nočiuožtė (nu pruota) – išprotėti
Nogarietė – kilus gaisrui sudegti pastatui(-ams), gyvenvietei
Nogarkaulis – stuburas
Nogvelbtė – pavogti
Noi – taip
Nokaištė – nuskusti
Nokeipietė – nualpti
Nokuoštė – iškošti
Nolozgausis – žmogus nuluzgusiomis ausimis
Nomazguotė – nuplauti (indus)
Nosėdarītė – nusirengti
Nosėdīvītė – nusistebėti
Nosėstatės – prieš ką nors nusiteikęs (pvz., prieš žmogų)
Nosėstatīms – turėti savo poziciją, įsitikinimą
Nosėtvėlkītė – nusideginti (su vandeniu, su dilgėlėmis)
Notėkėms – įvykis
Notorietė – išturėti (žmogų, gyvulį, kt.)
Notratītė – nušauti
Notruopītė – nutaikyti
Notvertė – sugauti
Novuoktė – nuvalyti
Nozorduotė – nukankinti, nužudyti
Nubimbielis – menkas, suskurdęs, neaugantis
Nubongas – vaišės, užbaigus darbą, pabaigtuvės
Nudegė – nukentėjo
Nugalabītė – nužudyti
Nugi – juk, gi
Nujau – dabar
Nu je – taip, tikrai
Nugi – na
Numarintė – būti prie mirštančiojo, padėti jam paskutinėmis gyvenimo valandomis
Nu mažumies – nuo mažens
Nuognē – iš esmės
Nuotrīnė – dilgėlė
Nupomptė – išsipūsti nuo persivalgymo (kalbant apie žmogų), persiėdimo (kalbant apie galvijus)
Nupucītė – nuvalyti, nuravėti, pvz., daržą
Nusigaloutė – nusižudyti
Nutvertė – sugauti
Nūskotas – lupenos
Nūšlavas – sąšlavos, šiukšlės
O
Obags – elgeta
Obulīnė – obuolių košė
Ogolnē – apskritai, bendrai
Okata, okvata – noras
Okuliuorē – akiniai
Oliuotė – vaišintis, klykauti
Omenė – atmintis
Ontsėgrēbtė – rasti, apčiuopti
Omžėnatėlsis – miręs žmogus
Ons – jis
Ont vakara – pavakary
Ontvuožos – viršus, dangtis
Onuors – garbė
Orielka – degtinė
Orlaivis – lėktuvas
Oterninks – antradienis
Oustā – ūsai
Ostaunē – nuolat
Oušvis, oušvietė – žmonos ar vyro tėvas, mama
Ožgalis – lenta arba plokštė, kuria iš priekio ar (ir) iš galo perskiramas vežimas, kad niekas iš jo neiškristų, neišbyrėtų
Ožtrėns – su prieskoniais sudėti taukai (taukynė); žmogaus kūno riebalai, susikaupę pilvo viršutinėje dalyje
Ožtūra – susilaikymas, susivaldymas
P
Paakiou – akių tiesumu, tiesiai, į priekį
Paalksnė – piengrybis, paberžis (grybas)
Pabalkē – vieta tarp balkio ir lubų
Pablevīzguotė – nepadoriai, negražiai pakalbėti, papliaukšti
Pablūdītė – pakvailioti
Pabodavuotė – pastatyti
Pabonga – pabaiga
Pabrazdintė – pasibelsti
Pabrėks – fabrikas (vietoje F taria P)
Pacans, pacankelė – paauglys, paauglė mergiotė
Paciera – linksmas, malonus pasivaikščiojimas, pasimatymas
Pacieravuotė – vaikštinėti linksminantis, būti pasimatyme
Pacoks – žiurkė
Pačimiero – vos tik; kaip tik
Pačiodo – vedusiųjų pora
Pačīstītė – išvalyti
Pačvartis – lenta nuo rąsto krašto
Padabnos – panašus
Padelkas, padelka – sijono, suknelės apačia, apatinio drabužio kraštas
Padėduoks – gana didelis
Padėrbintė – padaryti, pagaminti
Padiekavuotė – padėkoti
Padis – gūžtoje laikomas kiaušinis
Padīvītė – nusistebėti
Padkava – pasaga
Padognės – nuosėdos (ant dugno nusėdę nešvarumai); visuomenės atstumtieji (nusikaltėliai, antisocialūs ir amoralūs, moralės vertybių nepaisantys žmonės, kurių dvasinė kultūra, elgesys ar etika yra pasiekę patį „dugną“.
Padraika – pataisas; ištvirkusi moteris
Padvada – pakinkytas vežimas
Pagada – giedra (kalbant apie orą)
Pagadītėis – giedrėti
Pagaikštis – nestoras pagalys
Pagatavs – pasirengęs ką nors padaryti
Pagatavītė – paruošti
Pagliuozuotė – pateplioti
Pagrabs – laidotuvių vaišės (vyksta palaidojus mirusįjį)
Pagraničniks – pasienitis
Paguonā – kariškių antpečiai
Pagurklis – riebalai po smakru
Paišā – suodžiai
Paišėns – suodinas
Paišība – piešimas, piešimo sąsiuvinis
Paišielis – pieštukas
Paišītė – piešti
Pajemous – išgeriantis (degtinę)
Pakabintė – suvilioti (merginą, vaikiną)
Pakaitis – popietinis miegas
Pakajos – ramybė, taika
Pakajē – gyvenamosios patalpos
Pakalenėjė – žmonių karta
Pakanalis – vieta palei kanalą
Pakarni – nuolanki
Pakaštavuotė – paragauti
Pakaušis – užpakalinė galvos dalis
Pakavuotė – paslėpti; prižiūrėti (padaboti vaiką)
Pakiaušėnietė –pasibastyti be tikslo
Pakinklē – užpakalinės kelio sąnario dalys
Pakinktā – įtaisymas arkliui įkinkyti į vežimą
Pakīriejė, apkīriejė – nusibodo
Pakol – kol (iki tam tikro laiko)
Pakolas – pašukos
Pakraipa – pažiūros, įsitikinimai
Pakreivuotė – negražiai parašyti
Pakuojis – vieta tarp kojų
Pakūgė – į vieną vietą sugrėbtas ir paskleistas šienas
Pakūta, pakūtavuotė – atgaila, atgailauti
Pakūtis – patvartė
Pakolas – pašukos, nuošukos
Palagėnė – pašiūrė (pastatas)
Palags – kepurės snapelis
Palaikis – senas, dėvėtas
Pals, pala – viso platumo audeklo atraiža
Palašos – vieta, kuria nuo stogo laša, teka vanduo
Palaužtė – perkalbėti, įveikti, sugniuždyti
Paleistė (vėdurius) – suviduriuoti
Paleistovīstė – ištvirkavimas
Paleistuvis(-ė) – ištvirkėlis(-ė)
Palevuots – emaliuotas
Palėngvica(-os) – kiaulienos nugarinė
Paliaukis – pagurklis
Palicėjants – milicininkas
Paliepė – grybas; pastogė
Palinkėms – polinkis
Palits – paltas
Palka – lazda
Palopėkautė – paplėšikauti
Paludienis – pavakarys
Palšis – pilkšvas jautis
Palšvos – šviesiai pilkas
Paluovis – palovė
Paltė – paltis (lašinių, mėsos)
Palubīs – vieta prie lubų
Palūpis – veido dalis žemiau lūpų
Pamačītė – padėti
Pamats – apatinė statinio dalis, fundamentas
Pamedė – pamiškė
Pamėslītė – pagalvoti
Pamestė (merga, vaiki) – palikti merginą, vaikiną, su kuria(-iuo) draugauta ar gyventa
Pametinis – gimęs pamečiui
Pamėlėjė – giminė
Pamėlėjents – giminaitis
Pamiegintė – pabandyti
Pamieklė – baidyklė, kaliausė
Pamieroutė – pamatuoti
Pamoilės – muilo šarmas
Pampinietė – dykinėti, vaikštinėti
Pampuška – putli bandelė arba moteris, mergina
Pamūranka – pamatai
Pamūrėnka – pamūris
Pamuošninks – pagalbininkas
Panarintė (galvą) – nuleisti
Panauts – mergautinis (gimęs motinai esant dar neištekėjusai)
Pandielis, panedielis – pirmadienis
Panevuotė – merginai vis būti netekėjusiai
Panėberėjė – išdidumas
Panėbernos – išdidus
Panīstė – mergystė
Paniuos – pasileido (pvz., bėgti)
Papėgē – pigokai, pigiai
Papėntis – duonos, pyrago kampas
Papīragytė – papirkti, duoti kyšį
Pasėkielės – išdidus žmogus, save laikantis vertesniu už kitus
Papiruosos – cigaretė
Paplavas – pamazgos
Papliorzas – maisto likučiai
Papotnuotė, potnuotė – bartis (dažniausiai burbant)
Paps – krūtis (moters), tešmens dalis (karvės, ožkos, kiaulės, kt. gyvulio)
Paprūdis – vieta prie tvenkinio
Papunis – senelis
Papūtna – pakeleivinga mašina
Parakvėjė – parapija
Paskaržītė – paskūsti
Parasuodninks – skėtis
Parčiuožtė – pareiti (pvz., namo)
Pardavuotė – pardavinėti
Pariedīms – nurodymas, nustatyta tvarka
Parietka – vestuvės, vestuvių palyda
Parietkininkā – vestuvių pulko dalyviai
Parkans – lenta, skirta tvorai tverto`-+
Parkraustītė – iškelti gyventi kitur
Parkopčios – spekuliantas, perpardavinėtojas
Pasėlervintė – vaidinti negalintį, sergantį
Parsėvuoktė – sugrįžti, pareiti
Parmazuons – netikėlis
Pastrajītė – papuošti
Parstrobolioutė – pareiti šlitinėjant, sunkiai besilaikant ant kojų
Parptė – miegoti, knarkti
Parubežis – pasienis (šalies)
Parūgas – išrūgos
Paržėgnuotė – atsisakyti ko nors (pvz., aš tuo rēkala paržėgnuojau)
Parvės – užvis
Pasabnos – tinkamas, patogus
Pasadka – nusileidimas
Pasaits – virvė, virvelė, skirta kam nors pririšti
Pasaka – nesąmonė, išgalvotas dalykas
Pasėkuolītė – pasigirti
Pasėpruovītė – pasidaryti geresniam
Pasėraškažītė – pasilepinti
Pasėvėgadītė – pasilepinti
Pasėinis – gulint lovoje vieta prie sienos
Pasīsiuotė – nusišlapinti
Paskaržītė – paskūsti
Pasobėnis – vieta prie užpakalio
Pasobėnuoks – pataikūnas, pastumdėlis
Pasuodnis – vieta prie sodo
Pastrajē – išeiginiai, gražūs drabužiai (aprangos komplektas)
Pasuolē – pupelės
Pastarāsis – paskutinysis
Pastauninks – aptvertas plotas gyvuliams pasiganyti
Pastėpės – numiręs gyvulys, paukštis
Pastijolka – grietinėlė
Pastorgalis – žmogaus ar gyvulio užpakalis
Pastrajē – puošnūs rūbai
Patruova – valgis, patiekalas
Pastuors – gana storas
Pašakė – pažastinis ūglis
Pašėrdē – vieta po širdimi
Pašiepītė – paskiepyti
Pašlemiekā – amoralūs žmonės
Pašliodnē – nuožulniai
Pašmuotė – didokas kiekis, gabalas
Pašokas – šepečiais nušukuotos pakulos
Paštininks – pašto darbuotojas
Pašuolis – šalna, pašalimas
Pataisītė – pagaminti, paruošti (valgį, maistą)
Patalkis – pasilinksminimas po talkos
Patarmasos – pamirkalas, padažas
Patė – žmona
Patėikmenė – pateiktas valgis
Patėlā – patalai
Patieka – paguoda, džiaugsmas
Patiemītė – pamatyti
Patiešītė – ištesėti duot žodį, nudžiuginti
Patraiška – lengvabūdis
Patruobis – vieta prie gyvenamojo namo
Patruokštė – uždusti (pvz., greitai bėgant)
Patruots – nuostolis
Patupdītė – uždaryti (pvz., į kalėjimą)
Patvaiska – nerimtas žmogus
Patuolėi – tolokai
Patvuorinis – augantis prie tvoros; besišlaistantis girtuoklis
Paukštininks – paukščių tvartas
Pauparis – žmogus, prekiaujantis per atlaidus bažnyčios šventoriuje arba prie jo
Pautā – vyrų sėklidės
Pavalkā – pakinktai, maunami arkliui ant kaklo
Pavalkiuotė – negarbingai elgtis draugaujant su mergina / moterimi, dažniausiai vėliau su ja nutraukiant ryšius
Pavečerka – pavakariai
Paveiksloutė – fotografuoti
Pavėlnė – tankioji, apatinė vilna (pvz., avies)
Paviesis – paūksmė
Pavīdelninks – pavyduolis
Pavierītė – patikėti
Pavietrė – nenuorama, išdykėlė
Pavīniou – einantis(-ys) į tą pačią pusę
Pazvalītė – leisti
Pavīzis – pavyzdys
Pazvanā – paskambinimas varpais už žmogų, jam mirus
Pazuomatis – vieta prie kapinių mūro tvoros
Pažondis – galvos apatinė pusė
Pažīčiuotė – paskolinti
Pažliogtė – patižti, sušlapti
Peckelis – teplius, terlius
Pečios – krosnis
Peisuokā – smilkinių plaukai
Peizuotė – peikti, išjuokti
Pelīns – metėlė, kartusis kietis (augalas)
Pėlnėjė – pilnatis
Perekšlė – viščiukus perinti višta
Perietė – gimdyti vaikus (apie moterį); tupėti ant kiaušinių (apie vištą)
Perkūnsargis – žaibolaidis
Pėrmadielė – pirmąjį veršį atvedusi karvė
Perstekė – žeberklas, įrankis žuvims gaudyti – nudurti jas ir ištraukti
Pertė – mušti
Pertnīčė – penktadienis
Petelnė – keptuvė
Pesnuotė – lėtai dirbti, krapštytis, nubėgti
Petlevuotė – pikliuoti
Petra raktā – pavasarinės raktažolės
Petruonelė – boružėlė
Pezietė – kalbėti nesąmones
Pezintė – lepinti
Pėkjoukis – piktas juokas
Pėktnuotrīnė – gailioji dilgėlė
Pėlnėjė – pilnatis
Pėmdielė, pėmdielie – pirmaveršė karvė
Pėnavėjė – bijūnas
Pėntarda – perlinė višta
Pėpėržuolė – pipirinė
Pėšuorios – raštininkas
Piedintė – eiti lėtai, smulkiais žingsneliais
Pielevuotė (žmuogo) – nuolat priekaištauti, lyg pjūkliu vis pjūklyti žmogų
Pīlė – antis
Pielīčė – dildė
Pielītė – dildyti, galąsti
Pierā – lentelės, skirtos pastatui iš lauko apkalti (apmušti)
Pierninks – sausainis
Piestė – pėsčia
Piesto (stojo) – stojo, pasisakė prieš; atsistojo ant užpakalinių kojų
Pieška – menkas veikėjas (pvz., ons ī mažos pieška)
Pieškom – pėsčia
Pietnīčė – penktadienis
Pijuoks – girtuoklis
Pikis – derva
Pīla – smarkus lietus
Pīlė – antis
Pilipuons – tulpė; telefonas
Pimpals – karulis, kabantis daiktas; vyro varpa
Pimpaliuotė, pimpelevuotė – raišioti, mazgyti
Pimpinietė – vaikštinėti, trainiotis, slampinėti
Pinzelis – teptukas
Pinzeliuoti – teplioti
Pīpīnė – signalizavimo įrenginys, švilpynė
Pīpka – pypkė
Pirkšnis – žarijos
Pīzintė, pizėnietė – lėtai eiti, vaikštinėti be tikslo
Pīzdavuoti – keikti, išjuokti
Pīzdintė – nugvelbti, pavogti
Platsobėnė – moteris ar mergina storu užpakaliu
Plauša – atplaiša
Plautā – lentų pakopos pirtyje
Plautininks – žmogus, sergantis plaučių ligomis
Plazdieti – skubėti, spėriai eiti
Plecios – konkreti vieta lauke arba pastato viduje
Pleiša – atplaiša, atskala
Plekšnuotė – ploti, pliauškėti (rankomis)
Plerpīnė – motorinis dviratis
Plerpsuotė – sėdėti išsidrėbus, nieko neveikti
Pleštekė – plaštakė, drugelis
Plėksobėnė – neturtinga mergina
Plėkšala – oras, kai yra pašalę, bet dar nėra pasnigę
Plėmenica – dukterėčia
Plėmptė – godžiai, daug gerti
Pliauzietė – taukšti, kalbėti nesąmones
Plienis – blėstančios žarijų dalelės, pelenai su jomis
Pliens – nelaisvė
Plieškelė – nedidelis stiklinis arba metalinis buteliukas degtinei įsipilti
Plikėnietė – vaikščioti pusplikiam
Plincis – sklindis, blynas
Pliorptė – kalbėti niekus, plepėti, taukšti
Pliorvals – prasta sriuba
Pliorza – nerimtas, pliuškis žmogus
Plioškė – nerimta, ištvirkusi mergina ar moteris
Pliumpintė – sunkiai eiti
Pliumpis – nevykėlis, neapdairus žmogus
Pliuopa – žioplys
Pliuorės – alyvos (medis)
Pliūrė – skysta košė, putra
Pliuotkā – apkalbos, plepalai
Pliurkštėis – taškytis, turkštis
Pliuškis – nerimtas žmogus
Pliuškortė – skalauti
Plīšautė – rėkauti
Pliurzuotė – gadinti, pvz., viralą
Plompėnietė – vaikštinėti, slampinėti
Plompruočioutė – kvailioti
Plostietė – skubėti
Plucintė – judinti, purtyti
Plunktė – sunkiai dirbti
Pluonėmā – smilkiniai
Pluoščios – lietpaltis
Plustintė – judinti, tuskinti
Politikierios – politikuoti mėgstantis žmogus
Pompariuotė – burbėti, bambėti
Pomptė – pūstis
Pončeka – kojinė
Pončka – spurga
Porė – dedeklė višta
Pormanka – pakinkytas vežimas
Pormuonautė – važiuojant vadelioti arklius
Porvabliekis – purvasaugis
Posadīnė – pusvalandis
Posaktainė – ketvirtadalis pūro
Posbankė – pusbutelis
Posbatis – batas trumpu aulu
Posčvertė – ketvirtadalis
Posdornis – puskvailis
Posklaikšis – puskvailis
Poskloika – apykvailis, nevykėlis
Poslīterė – puslitris
Posmergė – paaugusi mergaitė
Posnaga – arklio kanopa
Posvaikis – paaugęs berniukas
Potpelekė – boružėlė
Potra – tiršta sriuba
Potralakė – burna, veidas
Prėklos – įkyrus
Pontis – virvė gyvuliams pančioti, kam nors rišti
Porlmuons – piniginė
Pospruotis – kvailys
Po paskuos – iš paskos
Po pėrmo – visų pirma, pirmiausia
Prabuočītė – atleisti
Pragaištė – prapulti
Prakostė – paaugti
Pramazietė – pražiopsoti
Pruobavuotė, papruobavuotė – bandyti, pabandyti, paragauti
Prabuočītė – dovanoti, atleisti
Pramans – išmislas
Pramatuorios – giesmių, maldų vadovas
Prapūlenėjė – prapultis
Prariežioks – praskiepas
Prastā – blogai
Pravadninks, pravadnīks –žygio vadovas, žmogus, pradedantis pirmas dainuoti, giedoti
Pravėnts – į kelionę įsidedamas maistas
Pravuodītė – išvyti, išlydėti
Prėkaišiuotė – priekaištauti
Prėjimlos – malonus, tinkamas
Prėklībė – įkyrumas
Prėklos – įkyrus
Prėšts – priekabė
Pričīna – priežastis
Prīdors – pridurtoji drabužių apatinė dalis, pridurkas
Prietelis – draugas, bičiulis
Prigautė – pasiekti; apgauti; išsiaiškinti (ons muni prigava)
Prigol – tinka (pvz., rūbas)
Prijimlos – švelnus, malonus
Prīkalka – prieskrynis
Priklītėis – įkyrėti
Priladoutė – prikrauti
Priliegnoms – švelnumas, meilumas
Primakliavuotė – pribraižyti, pripaišyti
Primierka – siuvamų rūbų prisimatavimas pas siuvėją
Priosna, prosna – veidas, snukis (pvz., gava i priosna)
Prīpapis – mažas speniukas prie užpakalinio spenio (galvijų)
Pripumpoutė – įtikinti, nuteikti, prikalbėti
Prīsėinis – pastoginė, pašiūrė, prieangis
Prisieis – teks (ką nors padaryti)
Prispruogės – prisigėręs
Prīskolbts – suolas, skirtas skalbiniams kultuve skalbti
Pristatītė – atnešti, atvežti
Pristuotė – imtis kokių nors veiksmų, pradėti eiti pareigas, prie ko nors prikibti
Prīšakis – priekinė dalis
Prīšininkė – prastasis namo galas, kamara
Prīšmuožā – prieskoniai
Priveizietė – prižiūrėti
Prizūra – šukuosena
Prizoutė – garbonti plaukus
Prūds – dirbtinis vandens telkinys, susidaręs iškasus duobę
Pruoanūks – anūkų vaikas
Pruobavuotė – mėginti, bandyti, ragauti
Pruobiegšmās – greitosiomis, prabėgomis
Pruocė – įdirbis
Pruočka, pruočkelė – bažnyčios skalbėja, prižiūrėtoja
Pruočkelė – gydomieji vaistai
Pruosītė, pruosavuotė – lyginti rūbus
Pruosos – lygintuvas
Pruovītė – daryti, švęsti
Prūds – iškastas tvenkinys
Prosna – žmogaus ar gyvulio snukis
Prūsuoks – tarakonų būrio rusvas vabzdys
Pucietė – greitai ką nors daryti, gerai išvalyti
Puišis – jaunas vaikinas, vaikėzas
Pujuotė – sklaidyti, purenti
Puksielis, puksis – vienarankis pjūklas
Pukšterietė – nestipriai iššauti; pabučiuoti (pvz., mon pukšteriejė i žonda)
Pukteliuotė – valyti javus
Pumpuotaukšlis – į kukurdvelkį panašus grybas, kuris yra pilnas sporų ir trūkęs dulka
Punds – ryšulys
Punkts – dainos arba eilėraščio posmas; vieta, kur kas nors surenkama (pvz., pienas, į armiją pašaukti vaikinai, kt.)
Puodėška – pagalvė
Puomietė – atmintis
Puonevalė – per prievartą
Puonevuotėis – įsivaizdinti, vaizduoti poną
Puortėgrapėjė / portėgrapėjė – nuotrauka
Puriets – garbanotas, pilnaviduris
Purmuons – vežikas
Pursluotėis – bartis, burbėti, taškytis seilėmis
Putelis – putinas (krūmas)
Pujuotė – purenti
Puodė – krikštaduktė, krikštasūnis
Puodėška – pagalvė
Puomietė – atmintis
Pudbals – sviedinys
Puksielis – viena ranka traukiamas pjūklas
Pūsglušis – puskvailis
Pūslagalvis – kvailys
Pryšininkė – žemaičių trobos galas, kur dažniausiai gyvena karšinčiai ar yra įrengta seklyčia
Puonevalė – prievarta
Puonevuotėis – savintis, valdyti, būti išdidžiam
Puopa – skaudama vieta
Puopintė – lepinti
Puopūtė(-is) – nuospauda, trynė
Puors – du vienarūšiai daiktai
Puosmos – atskiras siūlų pluoštas
Puosninks – pasninkas
Puo pėrmo – pirmiau, pirmiausiai
Pūrieta, pūrėni – pilnavidurė (dažniausiai gėlė)
Purmuons – vadeliotojas
Puortmans, puortmanioks – piniginė
Pustītė – niekais leisti pinigus, turtą; bėgti, (papostė padus)
Putbals – futbolas
Pūzra – mažas, pilvotas
R
Rabauninks, razbaininks – plėšikas
Rabavuotė – plėšikauti
Ragatkė – timpa, svaidyklė
Railiuotė – ropoti, rėplioti
Raišos – šlubas
Rakaliuotė – krapštytis, rakinėti
Rakondā, rakondalē – indai
Rakibuolā – rakandai
Raks – bulvės akis, duobutė, iš kurios išauga daigas
Rakibuols – indas, įrankis
Rakštės – pašinas
Raktė – krapštyti (pvz. išrak bolvės akis)
Rarintė – numesti
Rasals – burokėlių rauginimo skystis
Rasintās, rasiet – tikriausiai, galbūt
Raskažnos – stiprus, sveikatingas
Rasuoda – daržo dalis, kurioje auginami daržovių daigai
Rasuodnos – sodinimui skirti daigai
Raškažis – lengvas gyvenimas, gerovė
Raškažītėis – lepintis
Ratā – vežimas
Ratavuotė – gelbėti
Ratpiedis – stipinas (rato)
Ratunka – išeitis
Ratouts – besinešantis gėrybes
Raumatizma – reumatizmas
Rauplės – raupai
Raupliets – raupuotas
Rava, ravs – plyšys, griovys, sprogymė
Razbazarītė – iššvaistyti turtą, išmėtyti arba veltui išleisti pinigus
Razeta – darželių augalas gelsvais, žalsvais kvepiančiais žiedais
Razinka – razina, džiovinta vynuogė
Ražončios – rožinis
Razumnos – protingas
Razums – protas
Razvalinas – griuvėsiai
Razviedka – sargyba
Ražončius – rožinis (karoliukų vėrinys, naudojamas katalikų maldoms skaičiuoti) arba tam tikrų maldų junginys
Redelė – metalinis tinklas, pritaisytas ant kojų, skirtas iškratyti grūdams iš nukultų javų
Regstis – iš virvelių megztas maišas, krepšys
Reizos – kartas
Rejė – jauja, kluonas, klojimas
Rėktė, apsėrėktė – apsirikti
Rėmuorios – pakinktų siuvėjas
Repežiuotė – ropoti, rėplioti
Rėntvuogė – skersinis, prie kurio kabinami branktai
Rėnuols – naktipuodis
Rėbkaulis – šonkaulis
Rėgavuotė – daigstyti
Rėistė – atlenkti
Rėndavuotė – nuomoti
Rėitėis – bartis
Rėits – šlaunis, kulšis
Rėivie – metinis medienos sluoksnis
Rėktavuotė – tvarkyti, derinti
Riedītė, riedītėis – rengti (rūbais), ruoštis (kelionei, renginiui)
Rietis – randas
Rīdzintė – erzinti, pykinti
Riktings – stambus, didelis
Rikintė – klaidinti
Rīkštė – spurti, brigzti
Rinda – eilė
Rindielis – puodas, prikaistuvas
Riuogsuotė – būti, mėtytis be priežiūros
Rėndavuotė – nuomoti
Rėpkė – rupūžė
Rėstė, rėstiuoms – risčia
Rėsuorē – lingės
Rėvėdavuotė – mėsinėti
Rėzėkaunos – išdidus
Robežios – pasienis
Rokšla – raukšlė, odos nelygumas
Rokšluots – susiraukšlijęs
Rongoutėis – rangytis
Rokoutėis – kalbėtis
Rokunda – pakalbėjimas, pasikalbėjimas
Rokunds – susitarimas
Romaluotė – vartyti, glamžyti
Rošiuotė – liesti, judinti
Rotoltė – vynioti
Rubaška – viršutiniai baltiniai
Ruilis – volas, velenas
Rukšmīži – jaustukas, vartojamas kaip emocinis sušukimas
Rumulis, trumulis – virdulys, indas arbatai virti
Runcis – katinas
Rungs – į skersplautį kalamas pagalys drungai laikyti
Rungoltė – glamžyti
Ruoda – šneka, kalba
Ruodavuotėis – kalbėtis
Ruodlīvs – kalbus, šnekus
Ruoduos – matosi
Ruolie – šulinio rentinys
Ruomītė – kastruoti
Ruona – žaizda
Ruonīčė, gruonīčė – keliukas per lauką
Ruopuom – keturpėsčia, ropomis
Ruozos – vienas kartas
Ruožė – ūminė bakterinė odos infekcija, medicinoje vadinama erysipelu, kurią sukelia Streptococcus (streptokokų) grupės bakterijos, patekusios į gilesnius odos sluoksnius. Gydoma antibiotikais.
Ruožėjės – kyla uždegimas
Rūpužietė – darytis negeram, vis labiau neklausančiam
Rupūžiuotė – eiti smulkiais žingsneliais
Rūra – vamzdis; žmogaus užpakalio skylė
Rušiuotė – liesti, čiupinėti
Rūguotė – priekaištauti, barti
Rūtė, rūtės – lango stiklas
Ružavs – rožinis (rožinės spalvos)
S
Saits – virvė
Salkas – kambarys pastogėje, ant aukšto
Samaguons – naminė degtinė
Sambriekšmis – temimo laikas, prietema
Sandalā – vasariniai vyriški arba moteriški batai
Sapalis, sapalius – niekus kalbantis žmogus
Sapaliuotė – pliaukšti, plepėti
Sarmata – gėda
Sarončios – laumžirgis
Saulabruolē – šalia saulės matomi šviesuliai
Seikietė – matuoti saiku
Sekmas, sekma – septintas, septinta
Sekundininks – sekundžių rodyklė
Senbezda – senas žmogus
Sengadīnė – seni laikai
Senskrabis – susenęs
Senuobė – senovė
Sereda – trečiadienis
Serveta – servetėlė
Sėlkā – šilkai
Sėlkvėlnė – šilkvilnė
Sėlksoltė – silkės sūrymas
Sėlpnakraujīstė – mažakraujīstė
Sėrata – našlaitis
Siedninks, sieninks – čiužinys
Siednios – sienius
Sierčiokā – degtukai
Sietinīnė – griežčių sriuba
Sietinis – griežtis
Sīla – jėga
Siorbielie – dėlė
Siots – dūkimas, šėlsmas
Skaičiuotėis – skeryčiotis, karščiuotis
Skadā – laiptai
Skaitlioutė – skaičiuoti
Skarbs – turtas
Skaugs, skaugis – pavydas, pavyduolis
Skersā – per plotį (vartojamas, žymint vietą, kurią kas kerta, pereina, dengia nuo vieno krašto iki kito)
Skersakioutė – šnairuoti, dėbčioti
Skerslatvis – aplatvėjęs lietuvis
Skėba, skėbelė, skėla – pliauska, skala, atplaišėlė
Skalambītė – skelbti, apskelbti
Skėida – drožiant, tašant, obliuojant atpjaunama medžio dalelė
Skėidinīs – skiedrinis
Skībs – įkypas, įstrižas
Skībtė, soskībės – gyžti, sugyžti
Skėits – staklių prietaisas, į kurį suveriami metmenys ir kuriuo primušami ataudai
Skilvis – paukščio skrandis
Skīpā – įstrižai
Skīrios – mokyklos klasė
Skīstėms – neprotingas žmogus
Skīstgruobis – plonoji žarna
Skladavuotė – aiškinti, pasakoti
Sklaidītėis – neramiai elgtis, šėlti, kelti triukšmą
Skleinīčė – stiklinė
Skleps – rūsys
Skliorėnietė – šlaistytis
Sklodortė – skalauti
Sklostīms – plaukų skyrimas
Skloustis – skląstis (įtaisas durims užsklęsti)
Skondals (škondals), skondalītė – skandalas, bartis, kelti triukšmą
Skotėna – lupena
Skrabals – barškalas
Skarbonkė – skardinė, nedidelė dėžutė
Skreits – sterblė
Skripka – smuikas
Skrobnē, skromnē – taupiai
Skrumnos – menkas, mažas
Skropols – išgąstis
Skundieklis – skundikas
Skuobtė – skinti, raškyti
Skuomavuotė – skanauti
Skuotertė – staltiesė
Skūbauti – būti šykščiam
Skūps – šykštus
Skurlis – skuduras
Skutieklis – skustukas
Skvarma – forma
Skvaukė – žuvis, panaši į buožgalvį, kvaukė
Slabnietė – alpti
Slabnos – silpnas
Slastā – spąstai
Slīduoks – kazlėkas
Slinkis – tinginys
Sluoviks – stiklainis
Slūžītė – tarnauti
Smagos – sunkus
Smaigstītėis – per prievartą landžioti
Smala – degutas
Smalčios – lydyti kiaulienos taukai
Smaks – slibinas
Smaksuotė – žiūrėti
Smala – degutas
Smalītė – dūminti, rūkyti
Smertis – mirtis
Smetuoninis – Lietuvos prezidento Antano Smetonos laikų
Smetuons – grietinė
Smėčios – strykas
Smėltės – smėlis
Smuika – smuikas (moteriška giminė vietoje vyriškos)
Smuoks – skonis, kvapas
Smurglis – snarglys
Smūtnos – nusiminęs
Snėigėna – sniegena
Snuopa – žioplys, vėpla
Snuopėnietė – žioplinėti
Sobata – šeštadienis
Sobėnė – užpakalis
Sobėngalvis – nesusipratėlis, blogos atminties žmogus
Sobėnkaulis – stuburgalis
Sobėnvaža – šliaužimas ant užpakalio
Sodrapalintė – sudarkyti, sunaikinti
Sogormolioutė – suglamžyti
Sotrėvuožītė – subarti
Sogadītė – sutaikinti
Sugormolioutė – suglamžyti
Solamintė – sulamdyti, sulaužyti
Solpietė – čiulpti
Sosėjimtė – susikaupti; pradėti bartis, imti vienas kitam į klėpus
Sosėkričiuotė – susikišti palaidus rūbus už kelnių ar sijono aprumbo
Sosėtorietė – susivaldyti, susilaikyti
Sosiedā – kaimynai
Soskrabtė – sustirti, sudžiūti, pasenti
Soupīnė – sūpuoklės, supynės
Sovėnčevuotė – sutuokti
Sovėsam – visam laikui
Sovīstītė – apgauti žmogų
Sožniožtė – susmukti
Spacieravuotė – pasivaikščioti, bastytis
Spacierios – pasivaikščiojimas, bastymasis
Spakainībė – ramybė
Spakainos – ramus
Spakajītė – raminti
Spakajītėis – rimti, ramintis
Spaslā – spąstai
Spaviednė – išpažintis
Spėlga – žiogelis
Spėra – nedidelio gyvulio išmatų gumulėlis
Spėrgėnė – valgis, pagamintas iš skrudintų grūstų kanapių ir sėmenų, pagardintas druska, kartais – ir maltais juodaisiais pipirais
Spėtriuotė – įžiūrėti
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spieka – jėga
Spragėls – įrankis javams kulti – prie koto pririšta buožė
Sprėčītėis – ginčytis, nesutikti
Spīris – kopėčių skersinis
Spīriuotėis – priešgyniauti
Sprindžina – spyruoklė
Spritnos – vikrus, judrus, greitas
Sprūdolioutė – eiti vartaliojantis į šonus
Spuodkielis – lėkštelė
Spruogėna – sudžiūvėlis, dvasna
Spruogis – plyšys
Spuors – ginčas
Sragos – stačiokas
Srėjė – ruožas
Sriobalīnė – sriuba, pagaminta iš paskrudintos silkės ir vandens, pagardinta druska, actu, smulkintais svogūnais
Sriebtė – valgyti skystą maistą
Stacėjės – Kryžiaus Kelio stotys
Staibis – blauzda
Stakta – durų rėmai
Stalavėnē – stalo įrankiai, naudojami valgant, dažniausiai peiliai
Staldis, stalnė – arklių tvartas
Stalkdonktė – staltiesė
Staniks – moters liemenėlė
Starkos – stiprus, drūtas
Statītėis – didžiuotis
Staupka – drabužio dalis, dengianti pečius, įsiuvas
Stavuotė – ištverti
Stebūkladaris – žmogus, darantis stebuklus
Sterva – bjaurybė, begėdis
Strājos – pasipuošimas
Stramūžītė – bartis
Strīpėnietė – eiti, dažniausiai kiek pasišokinėjant į viršų
Stīpīnė – aukštas, išstypėlis
Stėbėns – staibis
Stėčītėis – priešgyniauti, nenusileisti
Štėktė, untštėktė – spėti, atspėti
Stoba – gyvenamasis namas
Strainos – išsipuošęs, puošnus
Strajītė, strajītėis – puošti, puoštis
Strajos – puošnumas
Stramačītė – barti, raginti
Strapakā – drapakai
Strėbuoks, stribitelis – stribas
Striūnas – stygos
Striuoks – reikalas skubėti
Strungā – arklių pakinktų dalis
Struova – patiekalas
Stuogėnė – daržinė
Stuons – luomas; žmogaus kūnas
Stuoraunos – rūpestingas
Stuoruotėis – rūpintis
Struošlīvs – ūmaus greito būdo, verčiantis ir kitus viską daryti greitai
Struošnos – skubus reikalas
Stuotkā – indai
Stuots – augumas (žmogaus)
Strungā – pakinktų dalis
Struoks – skuba
Struošītėis – skubėti
Struova – patiekalas
Sunduks – lagaminas, skrynia, skirta daiktams susidėti
Sunka – sultys
Sukuorėjė – cikorija
Suoda – kaimas
Suodėškis – kaimo gyventojas
Suodnos – sodas
Suopa – sofa; gėla, skausmas
Suopis – nuolat besiskundžiantis žmogus
Susėgadītė – praversti
Sūdės – sūdys
Sūds – teismas
Suskis – niežai; nusigyvenęs, apsileidęs, blogas žmogus
Sūtrauka – ligotas, susisukęs žmogus ar gyvulys
Svetauns, svietauns – žmogus, mėgstantis svečiuotis, bendrauti
Sviets – pasaulis, žmonių bendruomenė
Svimbortė – mosikuoti, mataroti
Š
Šabalbuons – daržinė pupelė
Šaika – gauja
Šakalīs – nedidelis pagalys
Šakoms – tarpkojis
Šakuotėis – pykti, priešintis, kelti sąlygas
Šaktarpis – tarpkojis (du tokios pat reikšmės žodžiai: šakoms)
Šalbierka – liemenė, švarkas, apsiaustas
Šalmietrė – pipirmėtė
Šarma – šerkšnas
Šamarlaks – naminė degtinė, neskanus gėrimas
Šarmings – žavus, patrauklus, stilingas žmogus
Šarms – žavesys, pelenų nuoviras, skirtas drabužių skalbimui ar virinimui
Šarončios – skėrys, žmogus, su kuriuo sunku sutarti, sugyventi
Šastītėis – švaistytis, išlaidauti
Šatra – šaka, kartis
Šatrans – pasiutėlis, patrakėlis
Ščīrs – tyras žmogus
Šešoulietis – šešėlis
Šepšios – gaktos plaukai
Šerdesos – geležinis kuolas, perkišamas per priekinių vežimo ratų skersinį ar ašį
Šešoulietis – šešėlis
Šetuons – velnias
Šėkna – užpakalis
Šėkšna – išdirbta oda
Šiemmargs – juodmargas
Šieps – spinta
Šietra – beržo šakelė, kalama prie durų
Šīberis – krosniakaištis
Šieninks, siedninks – šiaudų prikimštas čiužinys
Šiepītė – skiepyti
Šieps – rūbų spinta, indauja ar kita spintelė, skirta daiktams susidėti
Šikininks – išvietė (lauko tualetas)
Šimgramėnė – šimto gramų talpos stikliukas
Šinka – kumpis
Šinkiuotėis – sukinėtis, muistytis, kasytis
Šiuoperis – vairuotojas
Šiūpelė – semtuvas, bertuvė
Šiurpis – drebulys, šiurpas
Škaradītėis – kelti triukšmą
Škaradnos – priekabus, triukšmingas
Škuobs, škuobā – šonkaulis, šonkauliai
Šlamā, šlamas – šiukšlės
Šlėbždavuotė – slebizavoti, kalbėti tyliai, skiemenimis
Šliauka – dviračio, motociklo, mašinos padangos vidinė, pripučiama dalis – kamera; ištvirkęs, nepatikimas žmogus
Šliedės – rogės arba važis (kinkomosios vasarinės ar žieminės rogės, skirtos kroviniams ar žmonėms vežti).
Šlīns – pilkai melsvas ar balsvas molis
Šlipsos – kaklaraištis
Šliorė – šlepetė
Šliūbs – sutuoktuvės bažnyčioje
Šliūka – ištvirkėlė, paleistuvė
Šlīžėks – kūčiukas
Slūžītė – tarnauti
Šlūžma – alga
Šmakals – mirkalas, padažas
Šmantals – mirkalas, padažas
Šmiekliuotėis – išsidirbinėti
Šmirgelis – švirtrinis tekėlas, galąstuvas, tekėlas
Šmīris – ratų tepalas
Šmukulis – perpardavimas, spekuliavimas, susitarimas, susijęs su prekių pardavimu ir pirkimu
Šmukulninks – spekuliantas
Šmulis – susitarimas dėl pirkinio
Smuokavuotė – ragauti patiekalus
Šmuots – gabalas (atskira žemės, maisto dalis)
Šmuožītė, sošmuožītė– gardinti prieskoniais
Šmutkas – drabužiai
Šniūrs, šniūrielis – stora virvė, plona virvelė
Šnapšė – degtinė
Šonkus tronkus – energingas
Šostrautė – mandravoti, rodyti savo gudrumą
Šotėna – apsileidėlis, nevalyvas, negeras žmogus
Šotīnė – patiekalas (sultinyje kartu su mėsa, prieskoniai išvirtos bulvės, valgomos kartu su sultiniu, kuriame jos virė
Šotintė – troškinti
Šoulė – sinagoga
Špars – smidras
Špėžarnė – vėsesnė patalpa, skirta maistui laikyti, sandėliukas
Špieris – dviračio stipinas
Špietnos – pasipuošęs, pasitempęs žmogus
Špikierios – klėties patalpa, kurioje laikomi geresni daiktai, drabužiai, kraičio skrynia
Špikis – smailus atsikišimas
Špingaliets – mažas, neužauga žmogus
Špīžios, špižinis – ketus, padarytas iš ketaus
Špunts – volė
Špuoks – varnėnas
Špuokėnīčė – inkilas
Špuosininks – išdaigininkas
Špuosos – juokai, pokštas
Šriouts – šratas
Šriūbs – varžtas
Štanga – laužtuvas
Štarkos – stiprus, neramus, linkęs greitai muštis
Štelvuogė – skersinis, prie kurio kabinami branktai
Štėktė, štėkinietė – atspėti, spėlioti
Štėndėris – stulpas
Štinkspirits – amoniakas
Štīvs – stiprus, stangrus
Štoka – vienas (mato vienetas), pokštas, išdaiga, reikalas
Štokauns – žmogus, gebantis juokauti, krėsti išdaigas
Štokuotė – pritaikyti, pridėti, prisiūti
Štončka – kaspinas
Štrambambalis – šokiai, vakarėlis
Štruopās – kartais
Štruops – laiko tarpas
Šūba – kailiniai
Šūdvabalis – mėšlavabalis
Šukarnė – vilnų karšykla
Šundrieka – pataisai
Šunkelis – prastas kelias
Šuoperis – vairuotojas
Šuogeris, švuogeris, šuogerka, švuogerka – svainis, svainė
Šustītė – tvarkyti, naikinti, leisti (pinigus, turtą)
Šūdniekis – niekalas, vieko vertas įvykis, atsitikimas
Šustros – judrus
Šūmnos – triukšmingas
Švaks – blogas, silpnai besijaučiantis, sergantis
Švakā – blogai
Švaksos – batų tepalas
Švāmalis – netikėlis
Švėntā – tikrai
Švuogeris – svainis (sutuoktinio brolis, sesers sutuoktinis)
T
Tabuokerka – tabokinė
Taiguotė – saugoti, stengtis gerai padaryti
Tajītė – raminti, guosti
Taksavuotė – švaistyti, parduoti iš varžytinių
Telīčė – jauna, veršio neturėjusi karvė
Tamburka – nėrimo kabliukas, vąšelis
Tamsta, tamstelė – jūs (pagarbus kreipimasis į žmogų)
Tapkė – šlepetė
Tapšans – kušetė, minkštasuolis (dažniausiai be atlošo)
Tarabanītėis – kažkur iškeliauti
Tasgaties – taigi
Talalīnė – tauškalė, plepė, dainuška
Tarabanītė – išvežti, išnešti
Tarka – trintuvė
Taronkis – doklas
Tasgaties – taigi
Tašė – rankinė, krepšys
Tavuors – prekė, turtas
Tekiels – sukamas ritinio formos galąstuvas
Tekinis – ratas
Teležiuotė – lėtai vaikščioti ir palikti pėdsakus ant grindų ar kelio
Telioks – paaugęs veršiukas
Terba – maišelis, krepšys
Tėivs – plonas, lieknas
Tėktė – patikti, būti tinkamu (pvz., mon batā tėka)
Tiešītė – guosti, padaryti
Tilipuons – telefonas
Tīsla – ištįsęs, aukštas
Tolžės – pyktis (pvz., nelaikyk tolžies – nepyk)
Toncis – šuokis
Tonkē – dažnai
Torielka – lėkštė
Torietėis – laikytis (už ko nors)
Toukart – tada
Tozėns – dvylika vienetų
Trakalis – stiprus alus
Traktė – dūkti, šėlti, siautėti
Trans – dykaduonis
Trants –netinkamos kokybės daiktas
Tratavars – šaligatvis
Tratintė, ištratintė – išprievartauti moterį; išlaužti
Trauklapis – gyslotis
Trepės – masyvūs laiptai
Trėsna – nenuorama, lakstūnas
Trėvuožītė – trukdyti, barti
Trīda – viduriavimas
Trīdals – nerimtas žmogus, karštakošis
Trīdalioutė – kvailioti, be reikalo skubėti
Trilinks – skubantis žmogus
Trinka – rąsto nuopjova, skirta kam nors kapoti
Trinktė – plauti galvą
Tročītė – nuodyti
Tročos, tročīzna – nuodas
Troktė, užtroktė – tęstis, užtrukti
Tuokelė – reikaliukas
Truopnē – tiksliai, gerai
Trūbā – dūdos
Trūbītė – groti dūdomis
Trukintė – trukdyti, gaišinti kito žmogaus laiką
Trūktėnā – nepakankamai
Trumulis – virdulys
Truopītė – pataikyti
Truopītėis – atsitikti
Triusikā – apatinės kelnaitės
Tūbs, tūbā – veltinis, veltiniai
Tujau – tuoj pat
Tumet – tada
Tumpėnė – nepirštuota pirštinė
Tuolis – dervotas, neperšlampamas kartonas, skirtas izoliacijai, stogams dengti
Tuška – žindukas, čiulptukas
Tūtis – žindukas, čiulptukas
Tūzėnietė, tūzintė – vaikščioti neturint tikslo, slampinėti
Tvans – potvynis
Tvaruotė – tverti, laikytis
U
Ubladė – nedidelis trobesys, kuriame yra duonkepė krosnis arba taisomas jovalas kiaulėms
Učītė – mokyti
Uitė – guiti
Ukata, ukvata – noras, troškimas
Ukatītė – raginti, skatinti
Ukazos – įsakymas, nurodymas
Ūkė – ūkis
Uknuolis – vinis (pasagvinė, skirta arkliams kaustyti)
Ūksmie – paunksmė, pavėsis
Uksos – actas
Ulīčė – kelias, gatvė
Unaravs – pasipūtęs, išdidus žmogus
Undaruoks – sijonas
Unt abejė – abejojant
Unt nematiušku – iš akies
Unt puomietės – atmintinai
Unuorava – pilna puikybės, įžeidi
Unuors – garbė, puikybė
Urkiuotė – uiti
Urkštīnė – maža patalpa, landynė
Uslans – suolas
Ustaunē – visą laiką, nuolat
Užganiedintė – patenkinti
Užiedis – ėdžios
Užgraižos – raukšlė
Užknėsa – įkyrėjo, atsibodo
Užkabintė – ieškoti priekabių, prikibti prie ko, imti persekioti
Užkonda – užkanda
Užkols – taukinė
Užkuolis – rato ašies kaištis
Užkūtis – vieta už tvarto
Užpečėnė – prastoji troba, virtuvė
Užpliūrintė – mušti, skelti antausį
Užraištis – raištelis
Užrejis – vieta už jaujos
Užsėruožītė – kilti uždegimui, supūliuoti
Užpundietė, užfundietė – pavaišinti (pvz., pietumis)
Užvardis – pavadinimas
Užvarstis – raištelis
Ūktėis – niauktis
V
Vadala – valkata
Vadaluotė, vadaluotėis – valkioti, valkiotis
Vadis – pavadis
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas
Vaidītė – barti
Vaikėgalis – paaugęs išdykęs vaikas
Vaikūzos – vaikėzas
Vailuoks – veltinis
Vainėgsegis(-ė) – vyresnysis pabrolys, vyresnioji pamergė
Vainėkā – Dievo kūno šventė, Devintinės
Vaivuors – girtuoklė (uoga)
Vajaks – peštukas, kovotojas
Vajevuotėis – bartis, kariauti
Vākālis – vaikelis
Vakaruška – kaimo jaunimo pasilinksminimas, šokiai
Vaksietė – barti
Vakoutė – sandariai uždaryti stiklainius
Vākoutėis – gimdyti vaikus
Vaksietė – barti
Vakta – sargyba
Vaktoutė – eiti sargybą
Vaksietė – barti
Vāksos – batų tepalas
Valī – pradėk
Valkos – lankstus, minkštas, lankstus
Valktis – mėšlo vežimas
Valns, valna – laisvas, laisva
Valog – pagal
Valtabītė – mušti
Vambrītė – loti
Vampazietė – burbėti
Vana – vonia, skirta maudytis ar maistui (pvz., mėsai, grybams, kopūstams) sūdyti, laikyti, raugti
Vanguorītė – nešti, tempti
Vapna – kalkių, cemento ar molio skiedinys
Varauns – taupus
Varažītė – spėti, pranašauti, burti
Varėjuots – neklaužada
Varliežgalvis – buožgalvis
Varsta – suarta dirva
Varsts – vasarojus
Varstėina – vasarojaus dirva
Varstuots – staliaus darbastalis
Vartaliuots – malūnsparnis
Vartinklis – voratinklis
Vasarvīdis – vidurvasaris
Vasėlkā, vasėlkas – rugiagėlės
Vasnuotė – plasnoti, skėsčioti sparneliais
Vašuoklē, ašuoklē – raudonieji serbentai
Vazaunė – ratinė, patalpa pakinktams, įvairiems įrankiams laikyti
Vazuoniks – vazonas
Vazuotėis – šlaistytis
Važis – lengvos, išeiginės rogės su sėdynėmis
Večerė – vakarienė
Vepeza – vėlpa
Veranda – namo prieangis
Verpelė – statinės šulė
Veselė – vestuvės
Veselninks – vestuvininkas
Vedu (-o) – mes du, mudu
Veikē; neveikē – greitai, netrukus; negreit
Veizietė – žiūrėti
Veizuolā – akys (žmogaus)
Velienėjė, velienīčė – durpynas
Velienmarka – linų marka durpyne
Vepelė – veidas
Vepeliuotė – kalbėti niekus, vapėti
Vepeza – vėpla, žioplys
Verpelė – alaus statinė
Viepūtinis – pusnis
Veranda – įstiklintas priebutis
Veršlūpis – storalūpis
Veselė – vestuvės
Veselninks – vestuvininkas
Vešietė – gerai augti, tarpti
Veterėnuorios – veterinaras
Vežietėis – nesibjaurėti, nesišlykštėti
Vėnčevuotė – sutuokti bažnyčioje
Vėdeislis – stalo peilis, valgant naudojamas kartu su šakute
Vėinodo – dviese
Vėgada – nauda
Vėlūsts – vėlyvas
Vėndravuotė – pramogauti, keliauti
Vėndzietė – rūkyti
Vėngrīkštė – vingiorykštė
Vėnteris – žvejybos tinklas su uodega ir sparnais šonuose
Vėinlinks – nesulenktas perpus
Vėiškelis – taisomas, platus, bet negrįstas, neasfaltuotas kelias
Vėgada – patogumas
Vėgadītėis – lepintis
Vėlioms – jaunosios šydas
Vėn – vėl ir vėl, nuolat
Vėnčevuotė – sutuokti
Vėndzietė – rūkyti maisto produktus
Vėrbā – žabai, žagarai arba šakos
Vėsumet – visada
Vėsuodkā – sėklinės daržovės
Vėsumet – visada
Vėškas – bažnyčios antras aukštas
Viečnastės – amžinybė
Viedarā – kraujinės dešros
Vielek – vėl
Viepla – žioplys, išsižiojėlis
Viepūtinis – vėjo supustyta didelė pusnis
Viera – tikėjimas
Vierītė – tikėti
Vierātis, vierielis – ėriukas (ta pati reikšmė, bet vienas prasideda vienokia, kita kitokia raide)
Vietra – audra
Viežauninks – rūgtis (gyvatžolė)
Viežininkā – sergantys vėžiu
Videlčios – šakutė
Viedros – kibiras
Vielībs – vėlyvas
Vietītė – ginti šalin; valyti (grūdus, sėklas, uogas, kt.)
Vierītė – tikėti
Vies – vėjas
Vieža – vėžė
Viežlībs – mandagus
Vinegrets – mišrainė (dažniausiai pagaminta iš burokėlių, pupelių, raugintų agurkų ir kitų ingridientų)
Vinda – rankinis grąžtas, sukama rankena (šulinio, girnų)
Vingrėnietė – bastytis
Vištininks – patalpa vištoms laikyti
Vītortė, sovītortė – vynioti, suvynioti
Vīzgīnė – aukštas, plonas
Vomboulė – mėšlavabalis, juodvabalis, kamanė, karkvabalis, kitas didelis dūzgiantis vabzdys, vabalas
Vombrītė – garsiai loti (šuo)
Vompezietė, vompezītė – burnoti, amsėti
Vorielka – degtinė
Vuodītė, pavuodītė – kenkti, pakenkti sveikatai
Vuoga – branktas
Vuogis – ariant ar kasant paliktas neliestas tarpas
Vuomautė – rėkauti
Vuotegs – botagas
Vuotīva – katalikų ankstyvosios Šv. Mišios
Vuotkuotis – botago kotas
Vuožautėis, vuožuotėis – aikštytis, ožiuotis
Vuožgrībis – grybas lepšė
Vuožnos – svarbus, gerbiamas,
Vuožuotė – paisyti, galvoti
Vriednos – bjaurus, nemalonus
Z
Zacirka – pienišką leistinų miltinių kukulėlių (skryliukų) arba trintų miltų sriuba
Zababuons – netikėlis
Zabuova – žaislas
Zaduotka – rankpinigiai
Zalatītė – paauksuoti
Zalietas – piršlybos
Zalietninkā – piršlybų dalyviai
Zapalėnėjė – uždegimas
Zapasā – atsargos
Zapluots – užmokestis
Zaptas – lūpos
Zaraza – užkratas, negeras žmogus
Zars – greitai, tuojau
Zaslans – suolelis žlugtui skalbti
Zauksuotė – žvalgytis, nieko neveikiant riogsoti
Zauna – tuščios kalbos, plepalai
Zaunītė – verkti, plepėti, taukšti
Zavarūka – sumaištis
Zbėtkas – eibės, išdaigos
Zbėtkininks – išdaigininkas
Zbrainos – smarkus
Zedlios – suolelis, skirtas žlugtui skalbti
Zeimaris – variklio varomas diskinis pjūklas
Zelionka – grybas žaliuokė
Zelkuoris – veidrodis
Zėmaguors – prastas, nekultūringas, netašytas žmogus, perėjūnas
Zgrebnos – patogus
Zieguoris – laikrodis
Zīliuotė – vaikštinėti aplinkui, iš paskos
Zlastės – pyktis
Zlastietėis – pykti
Znuočītė – reikšti
Znuoks – ženklas
Zopė – sriuba
Zorduotė – kankinti, žudyti
Zuikis – kiškis
Zulintė – trinti, galąsti
Zuomats – mūrinė ar iš akmenų padaryta bažnyčios ar kapinių tvora
Zuovada – šuoliais
Zuovieskā – durų, langų kengės, vyriai
Zūbā – lūpos, burna
Zuovada – risčia
Zurduotė – žudyti, kankinti, varginti, kamuoti
Zurnuotė – zirsti, verkšlenti
Zvans – medinio ratlankio atskira dalis
Zvanītė – skambinti
Ž
Žabals – aklas
Žabaltīs – žaltys (neigiamas atsiliepimas apie žmogų)
Žabs – virbas, žabaras
Žabtā – lūpos
Žags – lauke sukrauta didelė šieno ar šiaudų krūva, kūgis
Žakiets – švarkas
Žanatvė – vedybos, gyvenimas susituokus
Žaneklē – sutuoktiniai
Žanieklis – vedęs vyras
Žanītėis – susituokti
Žanuots(-a) – vedęs, ištekėjusi
Žardėina – pastatas, skirtas javams padoroti, džiovinti ir laikyti
Žargintė – žergti
Zars – netrukus
Žarundelis – puošnus sietynas
Žavā, apžavā – burtai
Žebelė – žioplys, vėpla
Žebeliuotė – sunkiai ištarti žodžius
Žebravuotė – vagiliauti, rankioti
Žekė – kojinė
Žekrīšis – keliaraištis
Žekstaibis – blauzdinė
Želiuotė – nevalyvai, lėtai valgyti, seiliojant maistą
Žėmilžie – karvė, melžiama per žiemą (metus ar ilgiau melžta, bet nesusikergusi/neapsėbūgusi karvė)
Žiaurē – gerai, gražiai ir t. t. (pvz., mon žiaurē patink ta muotrėška)
Žīčiuotė (pažīčiuotė) – skolinti, paskolinti
Žielava – gedulas
Žielavuotė – gedėti
Žemčiūgā – kvapusis pelėžirnis
Žėrkavuonė – skylutė sagai užsegti
Žīčiuotė, pažīčiuotė – skolinti, paskolinti
Žīgioutėis – šerti gyvulius, dirbti namų apyvokos darbus, ruoštis
Žildītė – sutraukinti pieną
Žilvītis – gluosnis
Žilintė – pjauti atšipusiu peiliu
Žiorsts – prijuostė
Žliumbtė – balsu įkyriai verkti, raudoti
Žiuogris – šaka (iš šakų daromos Žemaitijos kaimuose populiarios žiogrių tvoros)
Žiuogspėras – pjuvenos
Žiuoplos – išsiblaškęs, neatidus
Žlabana – blogai matantis
Žlėbės – akys
Žlėbs, žlėbis – aklas, blogai matantis
Žlogts – šlapias, įmirkę skalbiniai
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žūlėks – apgavikas
Žvaizdie – žvaigždė
Žvīgautė – šūkauti rėžiančiu balsu
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-11-21 11:46