1984-aisiais tautodailininkų, anksčiau vadintų liaudies meistrais, liaudies dailininkais, plenerai, kūrybinės stovyklos Lietuvoje jau nebebuvo naujiena (ąžuolo skulptūrų ansamblis Ablingoje (Klaipėdos r.) sukurtas 1972 m., memorialinis medinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis „Čiurlionio kelias“, įrengtas kelio Vilnius–Varėna–Gardinas atkarpoje Varėna–Druskininkai, sukurtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga 1975–1976 m. Perlojoje vykusioje kūrybinėje stovykloje, Juodkrantės tautodailės skulptūrų parko ant Raganų kalno projektas įgyvendintas 1979 m.), tačiau Skuode iki to laiko nieko panašaus dar nebuvo vykę.
1983 m. /Lenkimuose buvo suburta visuomeninė Simono Daukanto muziejaus taryba, į kurios veiklą įsitraukė ir tuometinis Skuodo rajono Kultūros skyriaus vedėjas Silvestras Rabašauskas. Simono Daukanto gimtoji sodyba, kurios perstatytoje klėtelėje veikė nedidelis muziejus, šaukte šaukėsi didesnio dėmesio, išsiskiriančių meninių akcentų, reikėjo prie kelio į Kalvius, į šalia Daukantų sodybos esantį Kalvių piliakalnį (Pilalę) ir informacinių rodyklės.
1984–1985 m. Skuodo rajone buvo parengtas ir pradėtas įgyvendinti S. Daukanto muziejaus Kalviuose atnaujinimo techninis projektas bei Kalvių piliakalnio sutvarkymo techninis projektas.
1984-aisiais metais S. Rabašauskas, susitikęs su Skuodo rajono tautodailininkais, pasiteiravo, ar jie negalėtų iš ąžuolo padaryti kokias tris meniškas kelio rodykles. Entuziastų padirbėti atsirado ne vienas. Tada buvo nutarta Lenkimuose suorganizuoti rajono tautodailininkų kūrybinę stovyklą. Ją globoti ėmėsi tuometinė Skuodo rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Vaclava Ložienė. Lenkimų tarybinis ūkis tautodailininkų darbui skyrė nebaigtą įrengti angarą technikai remontuoti. Ten buvo atvežta skulptūroms išdrožti skirtų ąžuolų. Stovyklos organizatorius ir tautodailininkus konsultavo rajono vyr. architektas Raimundas Sebeckas. Kūrybinės stovyklos dalyviai buvo apgyvendinti Kenkimų vidurinėje mokykloje, o juos sočiai maitino tada dar veikusi Lenkimų tarybinio ūkio valgykla.
Iš pradžių buvo planuota, kad tautodailininkai darbuosis 10 dienų, bet dirbant projektas buvo pakoreguotas ir Lenkimuose medžio skulptūros buvo kuriamos rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais apie keturias savaites.
Valerijonas Veitas, vienintelis iš šio plenero dalyvių tada turėjęs respublikinių medžio drožėjų plenerų patirtį, tapo šios kūrybinės stovyklos vadovu, negailėjo kolegoms patarimų, skolino jiems darbui reikalingus įrankius, kai kuriuos pats ir padarė bei sukūrė stogastulpį, kuriame pavaizduotas S. Daukanto tėvas, palydintis sūnų mokytis į Vilnių. Jis pastatytas prie keliuko, vedančio į Daukantų sodybą. Tautodailininkai Petras Brazauskas, Juozas Vyšniauskas ir Zigmas Kubilius nutašė informacines rodykles-stogastulpius. Jonas Pušinskas sukūrė stogastulpį su Simono Daukanto goreljefiniu portretu. Šis jo darbas papuošė Daukantų sodybos kiemelį. Greta jos buvo pastatytas ir Juozo Jankausko kartu Vaclovu Pociumi sukurtas stogastulpis-skulptūra, kurioje pavaizduotas gretimame Večių kaime gimęs botanikas, liaudies gydytojas, knygų autorius, kunigas vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Juozas Vyšniauskas dar nutašė ir Kalvių piliakalniui bei jo prieigoms skirtas skulptūras „Valstietis karys“ ir „Valstietis artojas“, Pranas Malūkas – lieptą per Šventosios upę, ant kurio padarė užrašą: „Gimiau aš rūsčiai kieto būdo, / Kartu užaugau su giria, / Ir nesiskyrėm niekad mudu / Su plieno kardu ir žagre“. Saulutes ir žvaigždeles, kitus reikalingus metalinius dirbinius nukalė Kazimieras Krapauskas. Stovyklos metu buvo padarytas ir tiltas per Šventosios upelį, ant kurio yra užrašas „Čia teka Šventoji“. Buvo padarytas ir suolelis prie takelio, vedančio į piliakalnį.
Stovyklos metu stogastulpių saulutes ir žvaigždeles iš metalo padarė kalvis Kazimieras Kerpauskas.
Tą patį rudenį skulptūros, medžio rodyklės ir kiti kūrybinės stovyklos metu gimę darbai buvo pastatyti Kalviuose jiems skirtose vietose. Įvyko iškilmingas jų atidarymas, kuriame dalyvavo, ąžuolų vainikais buvo papuošti ir gražiai pagerbti Lenkimuose plušėję tautodailininkai. Jiems dėkojo į renginį susirinkę lenkimiškiai, rajono vadovai Albertas Liubartas, Vaclava Ložienė, Lenkimų tarybinio ūkio direktorius, Antanas Lapė, Lenkimų apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas Adomas Ramonas ir kiti šventės dalyviai.
Parengė Danutė Mukienė