Skuodo rajono Večių (vėliau – Lenkimų) apylinkės Kalinino vardo kolūkis įkurtas 1949 m. (tikslios datos nėra pavykę nustatyti). Kolūkio centras buvo Večių kaime. Kolūkis buvo pavaldus TSR žemės ūkio ministerijai.1951 m. Skuodo rajono laikraštyje „Pergalė“ jo veikla buvo vertinama nepatenkinamai.
Vykdant Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1965 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. 1414-p, Skuodo rajono Lenkimų apylinkės Kalinino vardo, „Naujo gyvenimo” (žr. F. Nr. 47), Žemytės (žr. F. Nr. 314), Simono Daukanto (žr. F. Nr. 509) kolūkių bazėje 1965 m. spalio 29 d. buvo įsteigtas Skuodo rajono Lenkimų tarybinis ūkis, todėl
1965 m. spalio 28 d. Skuodo rajono Lenkimų apylinkės Kalinino vardo kolūkis savarankišką veiklą baigė.
Klaipėdos regioniniame valstybės archyve yra saugomas Skuodo rajono Lenkimų apylinkės Kalinino vardo kolūkio sudarytas fondas, kurio chronologinės ribos yra 1949-08-06 – 1965-12-31. Apyrašas 1, jame – 76 apskaitos vienetai. Fonde (jis viešas) yra lietuvių kalba parengti rankraščiai, mašinraščiai. Tai Kalinino vardo kolūkio narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolai, kolūkio žemės vertinė knyga, gamybiniai-finansiniai planai, pajamų-išlaidų sąmatos, valstybinės planinės užduotys žemės ūkiui išvystyti, metinės apyskaitos, piniginių bei natūrinių pajamų ir jų paskirstymo apskaitos knygos, metinės gyvulininkystės stovio apyskaitos, socialistinio lenktyniavimo sutartys ir įsipareigojimai, valstybinių patikrinimų aktai, turto suvisuomeninimo aktai. Šiuos dokumentus iš buvusio Skuodo rajono valstybinio archyvo 1963 m. gruodžio 18 d. perėmė Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Klaipėdos filialas.
Fondas pertvarkytas 1980 metais, jo papildyti nenumatyta.
1951 m. liepos 4 d. Skuodo rajono laikraštyje „Pergalė“ rašoma, kad tais metais, Kalinino vardo kolūkiui vadovaujant pirmininkui Mažonui, nebuvo vystoma gyvulininkystė. Žiemos metu kolūkyje visuomeniniams gyvuliams stigo pašaro. Dėl blogo gyvulių šėrimo ir blogos priežiūros gyvuliai sumenkėjo ir sumažėjo jų produktyvumas. Dėl to buvo kattinamas kolūkio pirmininkas, nes jis, kaip nurodoma laikraštyje, reikiamai nevadovavo kolūkiui, nesirūpino gyvulių fermų išvystymu, nekontroliavo fermos darbuotojų darbo. Tokia pati padėtis kolūkyje buvo ir 1950-aisiais metais. Pažymima, kad „Minėtame kolūkyje silpnai išnaudojamos vietinės galimybės visuomeninės gyvulininkystės fermų komplektavimui. Kolūkiečiai turi nemažai gyvulių, o ypač prieauglio, kuriuos kolūkis galėtų nupirkti arba įsigyti kontraktacijos būdu, bet, deja, kolūkio valdyba reikiamai neįvertina gyvulininkystės fermos plėtimo reikalą. […]“.
XX a. 6-ojo deš. pab.–7 deš. pirmojoje pusėje vadovavo Ignas Petkus. Agronome 1959 m. dirbo S. Motidžiūtė ir Nijolė Viršilaitė.. Aukštų darbo rezultatų pasiekdavo Emilija Gedrimienė, Antanas Riepšas, Jonas Vaitkus, Jonas Gadeikis, Kazys Skersis, jaunos karvių melžėjos Rimanta Budrikytė ir Skurdauskaitė, kiaulių augintojas Antanas Narkus, Tais metais viena pagrindinių problemų šiame kolūkyje buvo blogos technikos remonto sąlygos.
1960 m. Kalinino kolūkis turėjo 110 karvių. Statistikoje buvo nurodoma, kad tais metais, lyginant su 1959-aisiais, pieno gamyba 100 ha žemės ūkio naudmenų čia padidėjo 65 centneriais.
1961-aisiais kolūkio kiaulių augintoja Beniušienė iš kiekvienos paršavedės gavo po 20 paršelių. Irenos Galdikaitės prižiūrimi veršeliai per parą priaugdavo po 750–800 gramų. Ji pirmavo Skuodo rajone. Gerai dirbo ir 65 kolūkio kiaules prižiūrinti Emilija Skurdauskaitė. Tarp lauko darbininkų darbštumu išsiskyrė Kazys Skersis.
Garsėjo šio kolūkio gaisrininkai (vadovas Vladas Milius). Jie atskubėdavo į pagalbą ir kilus gaisrui kituose ūkiuose, kaimuose. Tais metais jie padėjo su ugnimi kovoti mosėdiškiams, užsidegus Lenkimų kultūros namų salei, taip pat kartu su kitais gesino ugnį.
1962 m. Kalinino kolūkyje 100 ha ariamos buvo pagaminama 34,7 cnt mėsos, 225,7 cnt pieno, iš kiekvienos karvės primelžiama po 1870 litrų pieno. Aukštų rezultatų pasiekdavo fermos brigadininkės Rūtos Galdikaitės ir 3 brigados brigadininko Vlado Drąsučio vadovaujami lauko darbininkai. Tais metais šis kolūkis augino 8 ha linų.
1962 m. Kalinino kolūkio pajamos padidėjo 15 tūkst. rublių. Atlyginimas už darbą brigadose priklausė nuo darbo rezultatų. Kolūkyje darbingi buvo 158 gyventojai. Jie išdirbo beveik 50 tūkst. darbadienių. Laukininkystės brigados žmonės per dieną išdirbdavo beveik po 1,5 darbadienio. Tais metais tarp geriausiai dirbusių kolūkiečių buvo minimas traktorininkas Jautakis, arklininkas Jonas Skiezgilas. Stasė Budreckienė, Liudas Dargis ir daugelis kitų šiame ūkyje dirbusių žmonių.
Naudota literatūra:
- „Skuodo rajono Lenkimų apylinkės Kalinino vardo kolūkis“, Elektroninio archyvo informacinė sistema: https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/250632 (žr. 2025-02-08).
- Leonas Rimeikis, Gimtoji parapija Lenkimai, 2005, Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė.
Parengė Danutė Mukienė